Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-07 · Civilinė byla Nr. e2A-1521-392/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-07
Bylos Nr.
e2A-1521-392/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32737-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Rosita Patackienė
Ieškovas
J. R.
Atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1521-392/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32737-2021-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rositos Patackienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei su darbo santykiais susijusių išmokų ir žalos priteisimo, išvadą duodanti institucija Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo teismo prašė: 1) pripažinti ieškovės atleidimą iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigų 2021-05-17 direktorės įsakymo pagrindu neteisėtu; 2) pripažinti, kad ieškovė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigų buvo atšaukta 2021-05-11 vienintelio akcininko sprendimu; 3) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išmoką pagal DK 104 straipsnį; 4) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio netesybas pagal DK 142 straipsnį, 146-147 straipsnius; 5) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti kompensaciją už pavėluotai išmokėtą atlyginimą už 2021 m. balandžio bei gegužės mėn. pagal DK 147 straipsnio 2 dalį; 6) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 7) atnaujinti ieškinio pateikimo terminą, jei teismas spręstų, kad ginčo byloje jis yra praleistas; 8) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2013-03-06 ieškovė buvo priimta dirbti pas atsakovę vadove pagal darbo sutartį. 2021-05-11 atsakovės vienintelės akcininkės I. B. sprendimu ieškovė buvo atšaukta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigų pagal DK 104 straipsnį ir tokį atšaukimą atsakovė tą pačią dieną įregistravo VĮ „Registrų centras“. 2021-05-17 I. B. privertė ieškovę pateikti prašymą dėl darbo santykių nutraukimo savo noru ir tą pačią dieną priėmė direktoriaus įsakymą, kuriuo ieškovę atleido iš atsakovės vadovės pareigų pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. 2021-08-11 ieškovė pateikė užklausą į Sodros duomenų bazę ir gavo išrašą, kuriame jos atleidimo iš atsakovės vadovės pareigų pagrindas nurodytas DK 55 straipsnis. Ieškovė buvo atšaukta 2021-05-11 akcininkės vienašaliu sprendimu, todėl ją vieną kartą atšaukus, ji nebegalėjo būti pakartotinai (antrą kartą) atšaukta kitu laiku bei kitu pagrindu. Tai savarankiškas pagrindas pripažinti neteisėtu ieškovės atšaukimą iš atsakovės vadovės pareigų 2021-05-17 atsakovės vadovės įsakymo pagrindu. Be to, I. B., kaip atsakovės direktorė, neturėjo kompetencijos 2021-05-17 atšaukti ieškovės iš atsakovės vadovės pareigų. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose Darbo ginčų komisijai teigė, kad ieškovė atšaukta dėl jos kaltų veiksmų. Tačiau nei prieš ieškovę atšaukiant, nei vėliau atsakovė jokiu būdu neužsiminė apie tokį jos atšaukimo pagrindą ir niekada neinformavo ieškovės bei neprašė pateikti jokių pasiaiškinimų dėl tariamų pažeidimų ir kaltų veiksmų. Ieškovė su vyru buvo priversti surašyti prašymus 2021-05-17 atleisti juos savo noru tą pačią dieną. Ieškovė buvo gąsdinama jos vyro, kuris irgi buvo atsakovės darbuotojas, akivaizdoje, kad ieškovei nebus grąžinta kaip atskaitingam asmeniui atsakovės skola, grasinama pradėti auditus, rasti kokių nors neatitikimų ir už juos bausti, atskaičiuojant (sumažinant) ieškovei mokėtinas sumas. I. B. taip siekė paveikti, pažeminti, sumenkinti ieškovę, priversti ją ir jos vyrą išeiti iš darbo savo pačių prašymu. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės vienintelei akcininkei 2021-05-11 atšaukus ieškovę iš pareigų, atsakovė turėjo pareigą išmokėti jai vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinę išmoką DK 146 straipsnio nustatytais terminais. Atsakovei neišmokėjus pagal DK 104 straipsnį priklausančios išmokos, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 6 mėnesių VDU dydžio išmoka pagal DK 146 straipsnio 2 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį, sudaranti 14 862,42 Eur (neatskaičius mokesčių). Atlyginimas už 2021 m. balandžio mėn. ieškovei išmokėtas tik 2021-05-18 (su ieškove atsiskaityti ją atšaukus atsakovė pagal DK 146 straipsnį turėjo iki 2021-05-11 imtinai), pavėlavus 6 dienas. Ieškovės vienos darbo dienos VDU sudarė 123,85 Eur, todėl iš atsakovės ieškovės naudai dėl pavėluotai išmokėto atlyginimo už 2021 m. balandžio mėn. priteistina 743,10 Eur (neatskaičius mokesčių). Atlyginimas už 2021 m. gegužės mėn. ieškovei sumokėtas tik 2021-05-26. Kadangi ieškovei atsakovė išmokėjo VDU už laikotarpį nuo 2021-05-11 iki 2021-05-17, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas VDU už 9 dienas 1114,65 Eur (neatskaičius mokesčių). Dėl I. B. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nemalonių dvasinių išgyvenimų, atsirado nerimas, dėl susidariusios stresinės situacijos, įtampų, ieškovei pasireiškė emocinis išsekimas, psichinis nuovargis, kurie, be kita ko, neigiamai paveikė ir ieškovės santykius su šeima, todėl 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas atsakovės padarytai skriaudai atlyginti. Nedelsdama dar 2021-08-20 ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu įpareigoti atsakovę patikslinti jos atšaukimo pagrindą bei išmokėti DK nustatytas su darbo santykiais susijusias išmokas. 2021-11-03 darbo ginčų komisija sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, motyvuojant tuo, kad atsakovė nuolat keitė savo poziciją, kada ir kokiu pagrindu ieškovė buvo atšaukta iš pareigų. Atsakovei galiausiai tvirtinant, kad ieškovė atšaukta iš pareigų 2021-05-17 atsakovės naujos vadovės įsakymo pagrindu, ieškovė per DK 231 straipsnio nustatytą terminą kreipėsi į teismą su ieškiniu ir šio termino nepraleido.

2. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2021-05-11 atsakovės vienintelio akcininko sprendimu ieškovė buvo atšaukta iš direktoriaus pareigų ir naująja atsakovės direktore paskirta I. B., t. y. vienintelė atsakovės akcininkė. 2021-05-12 ieškovės sutuoktiniui S. R. buvo įteiktas reikalavimas, kuriuo ieškovė informuota, jog ji yra atšaukta iš atsakovės direktoriaus pareigų bei pareikalauta nedelsiant perduoti naujai atsakovės direktorei I. B. visus jos žinioje turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, turtą, antspaudą ir raktus nuo atsakovės veiklai nuomojamų patalpų. 2021-05-13 atsakovės reikalavimas pakartotinai buvo išsiųstas ieškovei per Viber programėlę iš I. B. mobiliojo įrenginio. 2021-05-17 ieškovė kartu su sutuoktiniu S. R. pareiškė norą jų pačių prašymu (savo laisva valia) nutraukti darbo santykius su atsakove nuo 2021-05-17. 2021-05-17 atsakovės direktorė priėmė įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo nuo 2021-05-17 pagal DK 55 straipsnio 1 dalį išmokant nepanaudotų atostogų kompensaciją, t. y. 7 740,54 Eur. Su atsakove buvo galutinai atsiskaityta iš esmės taip greitai, kiek leido esama situacija viską apskaičiuoti. Senaties terminas ieškiniui pareikšti pradedamas skaičiuoti nuo 2021-05-12 arba nuo 2021-05-13, bet kokiu atveju DK 220 straipsnio 1 dalies nuostatuose nustatytas trijų mėnesių terminas yra praleistas. 2021-05-11 vienintelio akcininko sprendime nėra nurodyto jokio ieškovės atšaukimo pagrindo, minėtas akcininkės sprendimas buvo surašytas tikslu pateikti ir registruoti į VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre, tikslu nedelsiant atriboti ieškovę nuo įmonės ir jos turto, kadangi buvo pagrindo įtarti ieškovę dėl akcininkės I. B. įnašų į atsakovės veiklą pasisavinimo. Ieškovė 2021-05-17 surašant prašymą būti atleistai jos pačios noru pagal DK 55 straipsnio 1 dalį nuo 2021-05-17, žodžiu sutiko atitaisyti atsakovės avanso apyskaitas ir tai buvo įforminta 2021-05-19 (dalyvaujant ieškovės pakviestam nepriklausomam advokatui S. U.) sudarant ieškovei reikalavimo perleidimo sutartį su atsakovės akcininke I. B. dėl 59 441,81 Eur skolos be papildomo atlygio perleidimo į atsakovę. Ieškovė nei ieškinyje, nei Darbo ginčų komisijoje nekėlė prašymo grąžinti ieškovę į darbą, priešingai, sutiko su 2021-05-11 darbo santykių nutraukimu dėl atšaukimo iš pareigų (pagal DK 104 straipsnį dėl prarasto pasitikėjimo) ir ginčijo 2021-05-17 atleidimą pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (savo pačios noru). 2013-03-07 ieškovė ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1 dėl ieškovės darbo eiti atsakovės direktoriaus pareigas, dėl to vien to vieno pagrindo pakanka, kad ieškovės reikalavimai – priteisti išeitinę išmoką pagal DK 104 straipsnį ir kompensaciją už pavėluotą atsiskaitymą – būtu netenkinti. Be to, ieškovės atšaukimą lėmė jos kalti veiksmai, kurie yra konstatuoti 2022-02-21 auditoriaus specialisto išvadoje, dėl ko jai kompensaciją nepriklauso. Atlyginimas ieškovei už 2021 m. balandžio mėn. buvo išmokėtas 2021-05-18, 6 dienas vėluojant, dėl direktoriaus keitimo ir reikiamų dokumentų iš buvusios buhalterės gavimo. Ieškovei darbo užmokestis buvo skaičiuojamas iki 2021-05-17, t. y. už laikotarpį nuo 2021-05-11 iki 2021-05-17 ieškovei yra priskaičiuotas (ir išmokėtas) darbo užmokestis atsižvelgus, jog ieškovė minėtu laikotarpiu ruošė atsakovės dokumentus perdavimui. Ieškovei atlyginimas už 2021 m. gegužės mėn. buvo sumokėtas 2021-05-26 pavėlavus 9 dienas, dėl pačios ieškovės kaltės, kadangi iš ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraštis buvo gautas ir skaičiavimai buvusios buhalterės pateikti atsakovės atstovui tik 2021-05-24. Ieškovei kompensacija už nepanaudotas atostogas (4 450,80 Eur) buvo sumokėta 2021-05-18 pavėlavus 1 dieną, atlikus preliminarius skaičiavimus dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Visos priklausančios piniginės lėšos ieškovei yra pilnai išmokėtos. Dėl aukščiau išdėstyto ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas. Atsakovė pateikė UAB „Verus auditus“ 2022-02-21 specialisto išvadą Nr. 22/02/21, kuri patvirtina ieškovės neteisėtą veikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.

3. Išvadą duodanti institucija Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nuo įmonės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso ir visos įmonės veiklos efektyvumas, nes įmonės vadovui yra suteikti platūs įgaliojimai veikti įmonės vardu, todėl yra būtinas šį organą skiriančio įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto pasitikėjimas. Fiduciarinis santykių pobūdis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atšaukimą gali lemti ir kitos priežastys (pvz., prasti įmonės veiklos rezultatai). Atšaukimo taikymui taip pat nėra būtina, kad vadovo veiksmais įmonei būtų padaryta turtinė žala. Teisė atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; šios teisės absoliutumą lemia vienasmenio juridinio asmens valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) santykių pobūdis; pagal bendrąją taisyklę nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018). DK 104 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kuomet juridinio asmens vadovas galėtų būti atšauktas iš einamų pareigų. Tačiau tuo atveju, jeigu darbuotojas (pvz., juridinio asmens vadovas) pats savo iniciatyva teikia prašymą atleisti jį iš darbo DK 55 straipsnio pagrindu, tai nebūtų laikytina juridinio asmens atšaukimu, o darbo sutarties nutraukimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) panaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-05-17 direktorės įsakymą Nr. 05/17-1; 2) nustatė, kad ieškovė J. R. atleista iš darbo 2021-05-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2021-05-11 sprendimu Nr. 05/11; 3) įpareigojo atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie ieškovės J. R. atleidimo datą ir pagrindą nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2021-05-11 sprendimą Nr. 05/11; 4) priteisė ieškovės J. R. naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 000,60 Eur netesybų už pavėluotai išmokėtą atlyginimą už 2021 m. balandžio bei gegužės mėn. ir 1 897,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje ieškovės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Netenkino atsakovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes tai pažeistų darbo ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir gali būti paneigta ieškovės teisės į teisminę gynybą esmė. Priteisė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos valstybei 120 Eur žyminio mokesčio. Sprendimo esminiai motyvai:

4.1. Teismas sprendė, kad ieškovė nepraleido kreipimosi į teismą senaties terminų. DK 105 straipsnio 2 dalis nustato, kad ginčai dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) nagrinėjami teisme. DK 15 straipsnyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. DK 220 straipsnio 1 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai nėra ieškinio senaties terminai. Vadinasi ieškovė į teismą galėjo kreiptis per trejus metus ir šio termino nepraleido;

4.2. Teismas sprendė, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-05-17 direktorės įsakymas Nr. 05/17-1 naikintinas, nes 2021-05-11 vienintelio akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimas Nr. 05/11 yra registruotas viešajame registre, jis neatšauktas ir nepanaikintas. Atsakovė jį įgyvendino pilna apimtimi, t. y. realiai 2021-05-11 pakeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą iš ieškovės į I. B.. Nors byloje tarp šalių nėra sutarimo, kada ieškovė sužinojo apie 2021-05-11 vienintelio akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą Nr. 05/11, tačiau ji jo neginčija, jį pripažįsta. Šį sprendimą pripažįsta ir pati atsakovė, nes jo neatšaukė, nepakeitė. Byloje surinkti įrodymai, šalių paaiškinimai bylos nagrinėjimo iš esmės metu liudija, kad bylos šalys po 2021-05-11 savo veiksmais realiai ėmėsi priemonių minėtam sprendimui įgyvendinti, t. y. perdavė viena kitai reikalingus dokumentus ir darbo priemones (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-18818-964/2021). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-05-17 direktorės įsakymas Nr. 05/17-1 yra perteklinis ir niekinis, priimtas klystant dėl ginčo aplinkybių, netinkamo įstatymų aiškinimo ir taikymo.

4.3. Teismas pažymėjo, kad teisė atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; pagal bendrąją taisyklę nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas (analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-10-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018). Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi (analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-09-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016). Teismo vertinimu, atsakovė, netinkamai suprasdama ir taikydama DK 65 straipsnio, 104 straipsnio, 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepagrįstai delsė įforminti darbo santykių nutraukimą ir dėl to prisiėmė sau papildomą riziką, nes atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai. Atitinkamai paskutine ieškovės darbo diena laikytina 2021-05-11. Ieškovės prašymas nutraukti darbo santykius 2021-05-17 yra niekinis, nes darbo santykius darbdavys jau buvo nutraukęs 2021-05-11. Be to, ieškovės prašyme nėra išreikšta valia nutraukti darbo santykius jos prašymu, jame yra tik pažymėta data, kurią ji pageidauja nutraukti darbo santykius. Teismas laikė, kad minėtas prašymas yra parengtas suklydimo įtakoje, nes darbdavys netinkamai įgyvendino jam nustatytas pareigas – laiku ir tinkamai informuoti darbuotoją apie jos atšaukimą iš pareigų (DK 25 straipsnis bei 65 straipsnio 4 dalis). Ieškovės atšaukimo iš pareigų faktas 2021-05-11 yra konstatuotas ir įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-10 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-18818-964/2021;

4.4. Teismas sprendė, kad reikalavimas ieškovės naudai iš atsakovės priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išmoką pagal DK 104 straipsnio 2 dalį atmestinas, nes ieškovė atšaukta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigų dėl jos kaltės ir nors tai nenurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2021-05-11 sprendime Nr. 05/11, tačiau ši aplinkybė 2021-05-11 turėjo būti žinoma ir suprantama abiem ginčo šalims. 2021-05-11 abiem ginčo šalims buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. buvo nuostolinga, tą patvirtina atsakovės 2021-03-02 paaiškinimai ir į bylą pateiktos pelno nuostolių ataskaitos. Ieškovė, būdama atsakovės vadove, turėjo žinoti apie minėtas ataskaitas, nes tik jai jas pasirašius, jos yra pateikiamos registrų centrui. Teismo vertinimu, nors atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2021-05-11 sprendime Nr. 05/11 ir turėjo pareigą (DK 25 straipsnio 1 ir 2 dalys) aiškiai suformuluoti ieškovės atšaukimo išsamias aplinkybes, tačiau tai yra formalus neatitikimas, kuris šiuo atveju negali pakeisti klausimo esmės. Šalims turėjo būti žinoma, kad įmonės veikla yra nuostolinga, todėl formalus DK 25 straipsnio 1 ir 2 dalių neįvykdymas negali turėti esminės įtakos kylančioms pasekmėms, kaip kad mokėti ar nemokėti išeitinę išmoką. Teismas laikė, kad atsakovė motyvavo ir įrodė kaltus ieškovės veiksmus, kaip jie suprantami pagal DK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl kurių ji atšaukta iš vadovės pareigų, atitinkamai ieškovė netenka garantijos, numatytos DK 104 straipsnio 2 dalyje. Kaltais ieškovės veiksmais teismas laikė jos veiksmus, kuriais ji neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nebūtų ženkliai nuostolinga. Atitinkamai ši aplinkybė nulėmė, kad ieškove buvo prarastas pasitikėjimas ir ji buvo atleista. Teismo vertinimu DK 104 straipsnio 2 dalies prasme, kaltė nebūtinai turi būti siejama su padarytu ir įrodytu darbo pažeidimu, o užtenka, kad tam tikras juridinio asmens vadovo elgesys būtų nepriimtinas juridinio asmens savininkui, neleidžiantis toliau pasitikėti juridinio asmens vadovu. Teismo posėdžio metu atsakovės akcininkė I. B. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2021-05-11 sprendimą Nr. 05/11 priėmė dėl prarasto pasitikėjimo ieškove, nes įmonės veikla nėra pelninga, negavo prieigos prie banko sąskaitos, taip pat informacijos apie jos įneštus įnašus. Teismas laikė svarbia aplinkybe, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2021-05-11 sprendime Nr. 05/11 neįvardino, jog atšaukimas yra dėl ieškovės kaltės, o tai suteikia ieškovei didesnių galimybių naujuose darbo santykiuose, t. y. formaliai sprendime preciziškai nesuformuluotas atleidimo pagrindas iš esmės yra naudingas ieškovei naujų darbo santykių paieškoje, atitinkamai nebūtų sąžininga iš atsakovės priteisti vieno mėnesio darbo užmokesčio kompensaciją remiantis DK 104 straipsnio 2 dalimi;

4.5. Byloje atsakovė nurodo, kad neva vėlavo mokėti darbo užmokestį už 2021 m. balandžio ir gegužės mėnesius, nes pati ieškovė laiku nepateikė reikalingos informacijos. Šiuo klausimu teismas pažymėjo, kad darbo užmokesčio mokėjimo pareiga nustatyta yra darbdaviui ir ji nesusieta su darbuotojo pareigomis pateikti kokią nors informaciją. Darbo apmokėjimas yra esminė darbo sutarties sąlyga (DK 34 straipsnis). DK 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju darbo santykių nutraukimo dieną. Atitinkamai teismas darė išvadą, kad atsakovės pateikti paaiškinimai neturi jokios reikšmės atsiskaitymo su atleistu darbuotoju įforminimui, darbdavys, priėmęs 2021-05-11 vienintelio akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą Nr. 05/11, prisiėmė visą iš to kylančią riziką ir pasekmes, t. y. turėjo pareigą pilnai nutraukti darbo santykius ir atsiskaityti su ieškove 2021-05-11, taip pat turėjo alternatyvą susitarti dėl atsiskaitymo nukėlimo dešimčiai darbo dienų, tačiau to nepadarė. Ieškovei darbo užmokestis už 2021 m. balandžio ir gegužės mėn. turėjo būti sumokėtas 2021-05-11, tačiau ieškovei darbo užmokestis už 2021 m. balandžio mėn. buvo išmokėtas 2021-05-18, uždelsiant 7 dienas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už 7 dienas, t. y. 886,95 Eur (123,85 x 7); ieškovei darbo užmokestis už 2021 m. gegužės mėn. buvo išmokėtas 2021-05-26. Ieškovei už 2021 m. gegužės mėn. darbo užmokestį atsakovė apskaičiavo ir mokėjo iki 2021-05-17, todėl nors laikytina, kad atsakovė uždelsė sumokėti darbo užmokestį už 2021 m. gegužės mėn. 15 dienų, tačiau už 6 dienas sumokėjo ir liko skolinga už 9 dienas. Atitinkamai ieškovei priteistina 1114,65 Eur (123,85 x 9) už pavėluotą darbo užmokesčio už 2021 m. gegužės mėn. mokėjimą. Iš viso iš atsakovės priteistina 2000,60 Eur netesybų už pavėluotai išmokėtą atlyginimą už 2021 m. balandžio bei gegužės mėn.;

4.6. Teismas reikalavimą ieškovės naudai iš atsakovės priteisti šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio netesybas pagal DK 142 straipsnį, 146-147 straipsnius atmetė, nes atsakovė neturėjo pareigos taikyti DK 142 straipsnio nuostatų, nes dėl jo taikymo ar ne visiška diskrecija suteikta darbdaviui, atitinkamai teismas negali įpareigoti darbdavį taikyti minėto straipsnio nuostatas ar šio straipsnio pagrindu priteisti netesybas. Be to, DK 142 straipsnis nėra skirtas netesybų kompensacijai. Ieškovė reikalavimą priteisti šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio netesybas sieja su neišmokėta vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, tačiau ieškovė buvo atleista esant jos kaltei, todėl ji neturi teisės į išmoką pagal DK 104 straipsnio 2 dalį. Atitinkamai šioje dalyje ir ieškovės reikalavimas priteisti šešių mėnesių netesybas atmestinas. Priteistas sumas už pavėluotą išmokėti atlyginimą teismas laikė netesybomis. Todėl papildomai šiuo atveju nėra pagrindo taikyti 147 straipsnio 2 dalies nuostatų ir priteisti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio netesybas dėl nesumokėtų netesybų, nes tokiu atveju atsakovei būtų nustatytos dvigubos netesybos, o tai neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų. Aktualu ir tai, kad atsakovės pilną ir laiku neatsiskaitymą su ieškove nulėmė atsakovės klaidingas supratimas dėl ieškovės atleidimo iš pareigų momento, t. y. teismas nenustatė, kad atsakovė būtų sąmoningai tyčia veikusi prieš ieškovės interesus. Atitinkamai teismas darė išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo 147 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laikyti, kad nebūtų teisinga, protinga ir sąžininga iš atsakovės priteisti papildomas netesybas už minėtus balandžio ir gegužės mėn. darbo užmokesčių mokėjimo vėlavimus, kurie buvo nežymūs ir neturėjo reikšmingai pažeisti ieškovės teisių ir teisėtų interesų;

4.7. Teismas atmėtė reikalavimas priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovė neįrodė, kad būtent dėl atsakovės kaltų veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kitus nepatogumus, be DK nenustato pagrindo, kad laiku neatsiskaičius su darbuotoju, gali būti priteisiama ir neturtinė žala. Byloje nustačius, kad atsakovės veiksmai atleidžiant ieškovę iš esmės buvo tokio pobūdžio, kad atsakovė neteisingai įformino ieškovės atleidimą, tačiau pats atleidimo faktas buvo teisėtas ir pagrįstas, o ieškovė nenurodo, kad dėl laiku nesumokėto darbo užmokesčio patyrė kokių nors išgyvenimų ar nepatogumų, todėl teismas darė išvadą, kad neturtinė žala ieškovei nebuvo padaryta. Ieškovė neįrodė ir to, kad atsakovė naudojo kokią nors neteisėtą prievartą, nes šių aplinkybių nepatvirtino nei ieškovės sutuoktinis, kuris apklaustas liudytoju, paaiškino, kad atsakovės atstovai išsakė užuominas dėl to, kad geriau nutraukti darbo santykius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė (apeliantė) J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-25 sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal DK 104 straipsnį, 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas pagal DK 146-147 straipsnius bei 700 Eur neturtinę žalą; konstatuoti, kad ieškovės veiksmuose, einant atsakovės vadovės pareigas, nėra kaltų veiksmų, arba panaikinti tas skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuriose konstatuojama ieškovės kaltė (kalti veiksmai) einant atsakovės vadovės pareigas; priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad apeliantė atšaukta iš atsakovės vadovės pareigų dėl jos kaltės, ir nepagrįstai nepriteisė apeliantei priklausančių išmokų bei netesybų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantės atšaukimo pagrindo atsakovės akcininkės 2021-05-11 sprendime nenurodymas yra tik formalumas ir ne tik kad nėra pažeidimas, tačiau yra netgi neva naudingas apeliantei ieškantis darbo. 2021-05-11 akcininko sprendimu apeliantė buvo atšaukta, nenurodant jokio apeliantės atšaukimo pagrindo. Atsakovės akcininkė 2022-03-10 teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl apeliantės atšaukimo jai konsultacijas teikė advokatas R. M., kuris padėjo surašyti 2021-05-11 sprendimą. Akcininkės sprendimas apeliantei buvo pateiktas tik 2021-05-30 kartu su gautais teismo procesiniais dokumentais (darbdavio ieškiniu ir jo priedais), nors šis sprendimas VĮ Registrų centras buvo įregistruotas dar tą pačią dieną, kai buvo priimtas. Nežinodama apie įvykusį juridinį faktą, apeliantė darbdavio spaudimu buvo priversta surašyti prašymą būti atleista nuo 2021-05-17 ir tuo pasinaudodama I. B. 2021-05-17 direktoriaus įsakymu atšaukė apeliantę antrą kartą DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu ir šį sprendimą pati įregistravo Sodroje. Teismas nepagrįstai ignoravo akivaizdžius sistemingus darbdavio neteisėtus veiksmus – atsakovė ne tik 2021-05-11 akcininkės sprendime, tačiau ir viso ginčo metu vengė konkretizuoti, kokiu pagrindu apeliantė buvo atšaukta; atsakovė tinkamai neinformavo apeliantės apie priimtą sprendimą; neteisėtai atšaukė apeliantę antrą kartą 2021-05-17 įsakymu (skundžiamu sprendimu šis aktas pripažintas niekiniu); elgėsi nesąžiningai ir atskiroms institucijoms pateikė skirtingus apeliantės atšaukimo duomenis ir t.t.. Todėl teismas neteisingai bei nepagrįstai sprendė, kad toks pažeidimas ne tik kad nereikšmingas (formalus), tačiau dar ir neva naudingas apeliantei. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokie atsakovės veiksmai sukūrė situaciją, kada viso ginčo metu nebuvo aišku, kokiu pagrindu visgi apeliantė buvo atšaukta (atsakovės pozicija dėl atšaukimo pagrindo ir aplinkybių nuolat keitėsi). Dėl to apeliantė negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės į pažeistų teisių gynybą, jai buvo nepagrįstai apsunkinta įrodinėjimo pareiga;

5.2. Teismas neteisingai, fragmentiškai, selektyviai įvertino atsakovės elgesį bei veiksmus, iš kurių matyti, kad atsakovė tikslingai vengė apeliantei išmokėti DK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytą išmoką, bandydama ieškoti įvairiausių skirtingų pagrindų, savo prievolei „apeiti“. Tokia nenuosekli ir prieštaringa atsakovės pozicija dėl apeliantės atšaukimo pagrindo patvirtina, kad apeliantė buvo atšaukta vadovaujantis DK 104 straipsnio 1 dalimi atsakovės valia ne dėl apeliantės kaltės, nes tuo metu tarp šalių jokių ginčų dėl apeliantės pareigų netinkamumo nebuvo. Kaip nurodė liudytoju apklaustas S. R. 2022-03-03 posėdyje, toks akcininkės sprendimas buvo priimtas naujam atsakovės investuotojui pageidavus. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės argumentai, neva apeliantė buvo atšaukta dėl jos kaltų veiksmų, kaip atsakovės gynybinė pozicija, buvo sugalvota tik po to, kai ieškovė pareiškė pretenzijas ir ėmėsi ginti savo pažeistas teises Darbo ginčų komisijoje. Atsakovės versija apie įmonės nuostolingą veiklą, kaip apeliantės atšaukimo pagrindą, buvo sukurta ir atsirado tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, 2022-03-03 teismui pateikus finansines ataskaitas ir paaiškinimą. Tokie atsakovės argumentai, kaip papildoma gynybinė pozicija, atsirado apeliantei argumentuotai paneigus ankstesnius atsakovės teiginius, neva apeliantės kaltė pasireiškė tariamai jai siekiant pasisavinti beveik 60 000 Eur akcininkės įnašų;

5.3. Teismas visiškai nepagrįstai kaltais ieškovės veiksmais laikė jos veiksmus, kuriais ji neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nebūtų ženkliai nuostolinga. Byloje nebuvo nei vertinama, nei nustatinėjama nuostolingos veiklos priežastys, aplinkybės, dėl kurių veiklos rezultatas buvo neigiamas, kokie konkrečiai apeliantės veiksmai ir kokia apimtimi lėmė nepelningą įmonės veiklos rezultatą konkrečiu ataskaitiniu periodu ir t.t. Ginčo byloje turėjo būti ne tik konstatuota, kad atsakovė veikė nuostolingai, tačiau turėjo būti įrodyta (įrodinėjama), kad toks atsakovės veiklos rezultatas buvo nulemtas būtent apeliantės netinkamų veiksmų. Ginčo byloje nebuvo nustatinėjama ir teismas sprendime nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ir kokias konkrečiai CK 2.87 straipsnyje nurodytas juridinio asmens vadovo bendrąsias pareigas (vadinamos fiduciarinėmis) apeliantė pažeidė. To ginčo byloje neįrodinėjo ir atsakovė;

5.4. Teismas pripažino, kad atsakovės priimtas 2021-05-17 įsakymas dėl apeliantės atšaukimo yra neteisėtas (niekinis) aktas. Apeliantė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek savo paaiškinimuose, tiek vadovaujantis liudytojo S. R. paaiškinimais pagrindė, kad tokiu darbdavio elgesiu apeliantei buvo padaryta žala, tačiau teismas selektyviai įvertino atsakovės veiksmų fragmentą, kuomet apeliantę atsakovės akcininkė spaudė surašyti prašymą išeiti savo noru. Nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į tai, kad iš atsakovės pusės buvo naudojama ne fizinė prievarta, o daug subtilesnė, psichologinė prievarta, emocinis spaudimas, grasinant prieš apeliantę pradėti teisminius procesus, pradėti auditus ir t.t. Taip pat nebuvo įvertinta ir atsižvelgta į tai, kokie asmenys dalyvavo spaudžiant apeliantę: atsakovės investuotojas/ auditorius Č. M. bei atsakovės teisininkė V. Š., kurie yra savo srities specialistai ir, matyt, turi atitinkamos patirties. Atsakovės nesąžiningas elgesys pasireiškė ir tuo, kad apeliantė buvo atšaukta nenurodant atšaukimo pagrindo; apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie atšaukimą; apeliantė buvo spaudžiama surašyti prašymą ją atleisti nuo 2021-05-17, nors atsakovė žinojo, kad apeliantė tuo metu jau buvo atšaukta; 2021-05-17 apeliantė buvo atšaukta atsakovės vadovės I. B. įsakymu antrą kartą; apeliantė 2021-05-13 atsakovės buvo paduota į teismą; atsakovė nuolat kaitaliojo savo versijas dėl apeliantės atšaukimo pagrindu ir aplinkybių, elgėsi nesąžiningai ir tuo pažeidė DK nuostatas reikalaujančias elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir t.t. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė nemalonių dvasinių išgyvenimų, atsirado nerimas, dėl susidariusios stresinės situacijos, įtampų, apeliantei pasireiškė emocinis išsekimas, psichinis nuovargis, kurie, be kita ko, neigiamai paveikė ir apeliantės santykius su šeima, todėl apeliantė mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad iš atsakovės apeliantės naudai būtų priteista 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

6. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu prašo ieškovės J. R. apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-25 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovės vienintelė akcininkė I. B., netekusi pasitikėjimo apeliante, 2021-05-11 priėmė sprendimą atšaukti apeliantę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų nuo 2021-05-11. Tą pačią dieną vadovo pakeitimas buvo registruotas VĮ Registrų centre Juridinių asmenų registre, o kitą dieną (t.y. 2021-05-12) apeliantės sutuoktinis S. R. pasirašytinai buvo supažindintas su apeliantės atšaukimu įteikiant jam reikalavimą nedelsiant perduoti visus apeliantės ir jos sutuoktinio S. R. turimus atsakovės dokumentus, raktus nuo patalpų ir SPA salono ir kitą jų žinioje esantį turtą naujai atsakovės vadovei I. B.. Faktą, kad apeliantė buvo informuota apie savo atšaukimą ir tai žinojo jau 2021-05-13, patvirtina tai, jog pati apeliantė jau 2021-05-13 perdavė dalį atsakovės dokumentų ir raktų nuo atsakovės veiklai nuomojamų patalpų. Teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai ir teisingai pažymėjo: „Nors byloje tarp šalių nėra sutarimo, kada ieškovė realiai sužinojo apie 2021-05-11 vienintelio akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą Nr. 05/11, tačiau ji jo neginčija, jį pripažįsta. Šį sprendimą pripažįsta ir pati atsakovė, nes jo neatšaukė, nepakeitė. Byloje surinkti įrodymai, šalių paaiškinimai bylos nagrinėjimo iš esmės metu liudija, kad bylos šalys po 2021-05-11 savo veiksmais realiai ėmėsi priemonių minėtam sprendimui įgyvendinimui, t.y. perdavė viena kitai reikalingus dokumentus ir darbo priemones (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-18818-964/2021)“;

6.2. 2021-05-11 atsakovės vienintelio akcininko sprendime nėra nurodyto jokio apeliantės atšaukimo pagrindo, minėtas sprendimas buvo surašytas tikslu pateikti ir registruoti į VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre siekiant nedelsiant atriboti apeliantę nuo įmonės ir jos turto, kadangi buvo pagrindo įtarti apeliantę dėl vienintelės atsakovės akcininkės I. B. įnašų į atsakovės veiklą pasisavinimo. Apeliantė, 2021-05-17 surašant prašymą būti atleistai jos pačios noru pagal DK 55 straipsnio 1 dalį nuo 2021-05-17, žodžiu sutiko geranoriškai atitaisyti (tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės) atsakovės avanso apyskaitas ir tai buvo įforminta 2021-05-19 (dalyvaujant apeliantės (arba jos sutuoktinio S. R.) nurodytam ir pakviestam nepriklausomam advokatui S. U.) sudarant apeliantei reikalavimo perleidimo sutartį su atsakovės vienintele akcininke I. B. dėl 59 441,81 Eur skolos be papildomo atlygio perleidimo į atsakovę. Laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-05-17 vienintelės akcininkės įnašai (59 441,81 Eur sumoje) į atsakovės veiklą buvo atsakovės apskaitoje apskaityti apeliantės avanso apyskaitoje apeliantės vardu. UAB „Verus auditus“ 2022-02-21 specialisto išvadoje Nr. 22/02/21 auditorius Č. M., atlikęs tyrimą pateiktais klausimais, nustatė, kad apeliantė savo veiksmais padarė žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022-03-10 teismo posėdžio metu atsakovės akcininkė I. B. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2021-05-11 sprendimą Nr. 05/11 priėmė dėl prarasto pasitikėjimo ieškove kai negavo prieigos prie banko sąskaitos ir informacijos apie jos įneštus įnašus už laikotarpį nuo 2020 m. vidurio iki 2021 m. gegužės mėn. (akcininkės paaiškinimai 2022-03-10 teismo posėdyje, garso įrašas 1:52:14-2:02 val.). Apeliantė tiesioginės atsakovės banko sąskaitos numerio atsakovės akcininkei nebuvo nurodžiusi, o į atsakovės prašymą dėl prieigos prie atsakovės banko sąskaitos apeliantė nurodė atsakovės akcininkei, jog tam reikia būti įmonės direktore (akcininkės paaiškinimai 2022-03-10 teismo posėdyje, garso įrašas 1:41:43-1:44:00 val.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad: „atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimas 2021-05-11 Nr. 05/11 priimtas iš esmės dėl to, kad buvo prarastas pasitikėjimas ieškove, kaip juridinio asmens vadove, o santykiuose tarp juridinio asmens vadovo ir juridinio asmens savininkų yra svarbu, kad teisinio santykio šalys pasitikėtų viena kita (analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). Šiuo atveju atsakovė prarado pasitikėjimą ieškove, o pasitikėjimo praradimą nulėmė aptartas ieškovės elgesys, kuris teismo vertinimu neatitiko ir CK 2.87 straipsnyje nustatyto standarto“;

6.3. Apeliantės kalti veiksmai pasireiškė ne tik tuo, kad įmonė apeliantės vadovavimo laikotarpiu nei vienais metais be jokių pateisinamų priežasčių (esant bendrovės parduotuvėms Vilniaus Senamiestyje) bendrovės veikla buvo nuostolinga (bendras nuostolis už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-04-30 siekė 388 968,00 Eur sumą), bet ir apeliantės akcininkės piniginių lėšų investuotų į įmonę (59 441,81 Eur suma) nusavinimu. Taipogi tarp visų atsakovės perduotų apeliantės atstovui su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusių dokumentų neaptikta jokių įmonės vidaus tvarkos dokumentų (įsakymų, taisyklių ir kitų organizacinių įmonės vidaus tvarkos dokumentų), o nesant tinkamam vidaus įmonės reglamentavimui (už kurį yra atsakingas įmonės vadovas), įmonės apskaita buvo tvarkoma netinkamai, dėl ko įmonei padaryta žala, kurią tiksliai apskaičiavo UAB „Verus auditus“ auditorius Č. M. 2022-02-21 specialisto išvadoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

8. Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė: 1) pripažinti ieškovės atleidimą iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigų 2021-05-17 direktorės įsakymo pagrindu neteisėtu; 2) pripažinti, kad ieškovė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigų buvo atšaukta 2021-05-11 vienintelio akcininko sprendimu; 3) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išmoką pagal DK 104 straipsnį; 4) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio netesybas pagal DK 142 straipsnį, 146-147 straipsnius; 5) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti kompensaciją už pavėluotai išmokėtą atlyginimą už 2021 m. balandžio bei gegužės mėn. pagal DK 147 straipsnio 2 dalį; 6) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 7) atnaujinti ieškinio pateikimo terminą, jei teismas spręstų, kad ginčo byloje jis yra praleistas; 8) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji buvo atšaukta iš atsakovės vadovės pareigų 2021-05-11 atsakovės akcininkės vienašaliu sprendimu, todėl ją vieną kartą atšaukus, ji nebegalėjo būti pakartotinai atšaukta 2021-05-17 kitu pagrindu. Ieškovės atšaukimas iš atsakovės vadovės pareigų nebuvo nulemtas jos kaltų veiksmų, todėl atsakovė turėjo pareigą išmokėti ieškovei vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką pagal DK 104 straipsnį, tačiau to nepadarė. Be to, atsakovė pavėluotai išmokėjo ieškovei priklausantį darbo užmokestį. Ieškovė taip pat nurodė, kad atleidimo metu atsakovės atstovai jos atžvilgiu elgėsi nederamai, naudojo spaudimą, grasino, kas lėmė, jog ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – panaikino atsakovės 2021-05-17 direktorės įsakymą dėl ieškovės atleidimo ir nustatė, kad ieškovė atleista iš darbo 2021-05-11 atsakovės vienintelio akcininko 2021-05-11 sprendimu bei priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 2000,60 Eur netesybų už pavėluotai išmokėtą atlyginimą už 2021 m. balandžio bei gegužės mėn. Kitoje dalyje ieškovės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinės instancijos teismo skundžiamą sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal DK 104 straipsnį, šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas pagal DK 146-147 straipsnius bei 700 Eur neturtinę žalą; konstatuoti, kad ieškovės veiksmuose, einant atsakovės vadovės pareigas, nėra kaltų veiksmų, arba panaikinti tas skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuriose konstatuojama ieškovės kaltė (kalti veiksmai) einant atsakovės vadovės pareigas; priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai bei nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, juos vertino selektyviai, fragmentiškai, dėl to neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir padarė neteisingas bei bylos medžiaga nepagrįstas išvadas.

9. Teisėjų kolegija su ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Dėl ieškovės kaltų veiksmų, sąlygojusių jos atšaukimą iš atsakovės vadovės pareigų, konstatavimo

10. Iš ieškovės apeliacinio skundo matyti, kad ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės 2021-05-17 direktorės įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš atsakovės vadovės pareigų bei nustatė, kad ieškovė atleista iš darbo 2021-05-11 atsakovės vienintelės akcininkės 2021-05-11 sprendimu. Tačiau ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su ta skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria teismas konstatavo, kad atsakovės akcininkės 2021-05-11 sprendimą atšaukti ieškovę iš atsakovės vadovės pareigų lėmė jos kalti veiksmai, dėl ko buvo prarastas pasitikėjimas ieškove, ir ko pasėkoje ieškovei nepriklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką DK 104 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija šiais klausimais pasisakys plačiau.

11. DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Taigi juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pabaigą. Tai yra savarankiškas, tik specialiems subjektams taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įmonės vadovo santykiai su įmone grindžiami pasitikėjimu. Fiduciarinis santykių pobūdis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atšaukimą gali lemti ir kitos priežastys (pavyzdžiui, prasti įmonės veiklos rezultatai). Kita vertus, nors teisė atšaukti juridinio asmens vadovą nesiejama su kaltais jo veiksmais, vis dėlto nuo to, ar atšaukimą lėmė kalti vadovo veiksmai, priklauso tam tikrų garantijų suteikimas. Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Kaltus vadovo veiksmus turi įrodyti atšaukimo teisę turintis subjektas, juridinio asmens vadovą atšaukdamas dėl šio kaltės ir netaikydamas įstatyme nustatytų garantijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovės vienintelės akcininkės pasitikėjimas ieškove, kaip atsakovės vadove, buvo prarastas dėl jos kaltės – 2021-05-11, kuomet buvo priimtas sprendimas atšaukti ieškovę iš atsakovės vadovės pareigų, abiem ginčo šalims buvo žinoma, kad atsakovės veikla 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. buvo nuostolinga, tą patvirtina atsakovės 2021-03-02 (DOK-38993) paaiškinimai ir į bylą pateiktos (DOK-38993) pelno nuostolių ataskaitos; bendras nuostolis siekė 388 968 Eur sumą; ieškovė neužtikrino, kad atsakovės veikla nebūtų ženkliai nuostolinga; be to, teismo posėdžio metu atsakovės vienintelė akcininkė I. B. patvirtino, kad pasitikėjimas ieškove prarastas ne tik dėl atsakovės veiklos nepelningumo, bet ir dėl to, kad akcininkė negavo prieigos prie įmonės banko sąskaitos, taip pat informacijos apie jos įneštų įnašų panaudojimą. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad toks ieškovės elgesys neatitiko CK 2.87 straipsnyje nustatyto juridinio asmens vadovo veiklos standarto.

14. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ieškovės kaltę vertintino ieškovės, kaip atsakovės vadovės, teisinio statuso kontekste, atsižvelgdamas į jos priimamų sprendimų svarbą ir įtaką atsakovės veiklai. Ieškovė, kaip atsakovės vadovė, buvo atsakinga už visos atsakovės kasdienės veiklos organizavimą, ieškovę su atsakove sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, kas reiškia, kad ieškovė privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik atsakovės interesais. Aukšti reikalavimai keliami tiek ieškovės, kaip atsakovės vadovės, veiklai, tiek jos atsakomybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei ieškovės nurodomos aplinkybės, kad jai, kaip atsakovės vadovei, nebuvo reiškiamos pastabos dėl jos veiklos, nei teiginiai, kad atsakovės finansinės padėties blogėjimą lėmė nuo ieškovės nepriklausantys veiksniai, neleidžia spręsti, jog atsakovės akcininkės vertinimas, jog ieškovė prarado pasitikėjimą esant jos kaltei, dėl ko jos tolimesnis darbas aptariamose pareigose tapo neįmanomas, buvo nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo konstatuotas atsakovės finansinių rodiklių neigiamas pokytis, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad ieškovės sprendimai, susiję su atsakovės veikla, nebuvo ekonomiškai pamatuoti, taip ieškovė pažeidė savo, kaip vadovės, pareigą siekti atsakovei pelno ir jos finansinės veiklos stabilumo, veikti išimtinai atsakovės naudai. Ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes apeliaciniame skunde nepagrindė, kaip prisidėjo prie atsakovės patiriamų nuostolių mažinimo ir veiklos stabilizavimo. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Aplinkybes, kad atsakovės nuostoliai atsirado ne dėl ieškovės, kaip vadovės pareigų netinkamo vykdymo, o dėl kitų, jos manymu svarbių priežasčių, turėjo įrodyti būtent ieškovė, tačiau tokios įrodinėjimo pareigos ji neįvykdė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde neginčija atsakovės akcininkės I. B. bylos nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų, kad pasitikėjimas ieškove prarastas ne tik dėl atsakovės veiklos nepelningumo, bet ir dėl to, kad akcininkė negavo prieigos prie banko sąskaitos, taip pat informacijos apie jos įneštus įnašus, įmonės turto panaudojimą.

15. Dėl aukščiau įvardytų priežasčių ieškovei santykiuose tiek su atsakove, tiek su vienintele akcininke praradus pasitikėjimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovės, kaip atsakovės vadovės, netinkamą pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje, atlikimą. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus ir pagrįstai sprendė, kad nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamos ieškovės netinkamam pareigų atlikimui dėl jos kaltės konstatuoti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal DK 104 straipsnį bei šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas pagal DK 146-147 straipsnius, nes į šias sumas ieškovė galėtų pretenduoti tik nesant jos kaltės dėl atšaukimo iš atsakovės vadovės pareigų.

16. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad motyvų dėl ieškovės kaltės nenurodymas atsakovės vienintelės akcininkės 2021-05-11 įsakyme, kuriuo ieškovė buvo atšaukta iš atsakovės vadovės pareigų, apsunkino ieškovės galimybes ginti savo galimai pažeistas darbo sutarties šalies teises. Ieškovė savo poziciją ir reikalavimus turėjo galimybę išsamiai išdėstyti tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje. Pažymėtina, kad ieškovė buvo atstovaujama advokato tiek ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, tiek teisme ir tai užtikrino jos teisės į gynybą realizavimą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

17. DK 151 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas atlyginti tokią žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, kuris taikomas tik tada jei nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėta veikla, dėl neteisėtos veiklos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veiklos ir žalos ryšys bei kaltė.

18. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad mažareikšmiai ir formalūs DK nuostatų pažeidimai atšaukiant ieškovę iš atsakovės vadovės pareigų nesudaro pagrindo priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimo, nes pats ieškovės atšaukimas buvo teisėtas ir pagrįstas, su tuo sutinka abi ginčo šalys. Tuo tarpu ieškovės nurodytos aplinkybės dėl galimo atsakovės atstovų spaudimo ir grasinimų darbo santykių nutraukimo metu byloje nepatvirtintos patikimais įrodymais. Tokias aplinkybes ieškovė įrodinėja tik savo ir savo sutuoktinio S. R. paaiškinimais, kurie, dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, negali būti laikomi patikimais.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia ieškovė, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

20. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistu.

21. Kiti apeliacinio skundo argumentai, neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl teisėjų kolegija jų atskirai neaptaria.

22. Atmetus apeliacinį skundą J. R. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

ieškovės J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusRosita PatackienėTatjana Žukauskienė