Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. M. ir jo atstovei advokato padėjėja G. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui (sūnui) pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį.

Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (Civilinio kodekso 5.11 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas su mama 1992-08-26 sutarties pagrindu įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po ½ dalį. A. F. buvo sudariusi santuoką (1974-08-29) su S. F., tačiau pastarasis asmuo yra miręs (mirė 1978-11-13). Pareiškėjas yra vienintelis A. F. vaikas. Paveldėjimo byla po A. F. mirties nėra užvesta. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamu atveju palikėja A. F. nebuvo sudariusi testamento, todėl palikėjos vaikas – pareiškėjas, yra pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis (Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remiantis rašytiniais įrodymais ir pareiškėjo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po motinos mirties, t. y. ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir nuosavybės teise valdė butą, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, naudojosi name esančiais daiktais ir po motinos mirties likusiais daiktais. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. M. po motinos A. F. mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas A. M. po savo motinos A. F. mirties 1998 m. balandžio 23 d. priėmė palikimą per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip A. F. įpėdinio, teises ir pareigas (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčio faktą, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1998 m. balandžio 23 d., pradėdamas turtą faktiškai valdyti

Fakto nustatymas yra pagrindas išduoti A. M. paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.