- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-1030-653/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07700-17-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- BUAB “Mūsų taksi”
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto, Alvydo Barkausko, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB “Mūsų taksi” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB “Mūsų taksi” ieškinį atsakovei A. R. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 5112,76 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad BUAB ,,Mūsų taksi“ nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo nemoki ir atsakovei A. R. buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Mūsų taksi“ iškėlimo, tačiau atsakovė pareigos neįvykdė, dėl ko bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta turtinė žala. UAB ,,Mūsų taksi“ veikla nuo 2014 metų buvo vykdoma nuostolingai, veikla nuo 2015 metų spalio mėnesio nebuvo vykdoma. Taip pat atsakovė laikotarpiu nuo 2015 metų sausio mėnesio iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio išmokėjo lėšas už nuomojamus automobilius D. R. (t.y. atsakovės vyrui), sumoje 3952,99 EUR. Už 2015metų vasario mėnesį išmokėta 2015-03-10; už 2015 metų kovo mėnesį išmokėta 2015-04-09; už 2015 metų balandžio mėnesį išmokėta 2015-05-07; už 2015 metų gegužės – birželio mėnesiais išmokėta 2015-08-24. Šie mokėjimai buvo atlikti pažeidžiant LR CK 6.930¹ str. 1 d. numatytus imperatyvius reikalavimus, nes tuo metu įmonė turėjo įsiskolinimų VMI prie LR FM bei įmonei jau buvo taikomos šio kreditoriaus priverstinio pobūdžio priemonės. Remiantis BUAB „Mūsų taksi“ 2015 metų balansu, įmonėje metų pradžioje ilgalaikio turto nebuvo, trumpalaikio materialaus turto nebuvo, todėl bendrovės 2015-08-31 dienai turimą turtą galėjo sudaryti ir sudarė tik gautinos sumos ir pinigai sąskaitoje/kasoje: 2015-08-31 lėšų suma kasoje sudarė 2069,81 EUR, 2015-08-31 lėšų suma banko sąskaitoje sudarė 0,00 EUR. Gautinos sumos sudarė 468,22 EUR (468,22 EUR neapmokėtos sąskaitos, pajamos už visas kitas 2015 metų rugpjūčio mėnesį išrašytas sąskaitas buvo gautos per sąskaitą 2015-08-31). Įmonei turint turto už 2538,03 EUR sumą, o pradelstų įsipareigojimų kreditoriams 2121,01 EUR, akivaizdu, kad 2015-08-31 įmonė buvo nemoki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsakovės vyrui D. R. nuo 2015-11-03 buvo pakeista darbo sutartis, nustatant 8 val. darbo dienos trukmę (buvo 4 val.), kas reiškia ir didesnį darbo užmokestį. 2015-10-30 bei 2015-11-04 atsakovė išsimoka sau lėšas pagal avansines apyskaitas bendroje sumoje 766,74 EUR pažeidžiant kreditorių teises bei CK 6.930¹ str. 1 d. numatytas imperatyvias nuostatas. Be to, žala įmonei bei jos kreditoriams skaičiuotina prie aukščiau nurodytų kreditorių finansinių reikalavimų sumos pridedant bankroto administravimo išlaidas, kurios sudaro 2400 EUR. Atsakovė vykdė ne tik įmonės direktoriaus pareigas, bet ir tvarkė buhalteriją, todėl būtent ji kontroliavo įmonės pajamas bei išlaidas ir būtent jai geriausiai buvo žinoma Įmones finansine padėtis.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškovų pateiktais reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo. Nurodė, jog vykdydama 2016 m. sausio 22 d. UAB „Mūsų taksi“ akcininko sprendimą, atsakovė nedelsiant kreipėsi į VMI su pranešimu dėl apie laikiną veiklos nevykdymą/ prašymu laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų pateikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-24 sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2016-10-12 nutartimi nutarė iškelti UAB „Mūsų taksi“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirti UAB „Viva Lex“. UAB „Mūsų taksi“ vadovė nuo 2011-05-16 buvo atsakovė. UAB „Mūsų taksi“ skolą VSDFV Vilniaus skyriui laikotarpiu nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio iki 2016 metų sausio mėnesio sudarė 1126,60 EUR, o VĮ „Turto bankas“ laikotarpiu nuo 2014 metų liepos mėnesio iki 2016 metų sausio mėnesio sudarė 1586,16 EUR.
Šalies argumentai
5. Ieškovė paaiškino, kad nuo 2014 metais įmonės veikla vyko sunkiai – įmonė bandė visais būdais išsilaikyti rinkoje, pritraukti darbuotojus. Kadangi rinkoje atsirado SĮ „Susisiekimo paslaugos“, daugelis darbuotojų perėjo dirbti ten. UAB „Mūsų taksi“ 2014 metais sudarė bedradarbiavimo sutartį su UAB „Aimargė“, kadangi ši įmonė turėjo trumpą taksi iškvietimo numerį, per šią įmonę pirko reklamas, užsakymus, todėl mėgino susijungti su kita bendrove, bet nepavyko. Savo sutuoktiniui mokėjo už nuomą, kadangi buvo sunku rasti darbuotojų, jis padėdavo, nes buvo būtina vykdyti turimus užsakymus. UAB „Mūsų taksi“ mokėjo už patalpų nuomą, darbo užmokestis, Sodra, Valstybinei mokesčių inspekcijai, už telefonus. Be to, bandė paimti trumpą numerį, kad padėtų verslui išgyventi. Teismas vertino, kad šias aplinkybes patvirtina atsakovės pateikti įrodymai, t.y. 2014-01-28 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, 2014-02-03 telekomunikacijų teikimo sutartis Nr. EP030214/03, mokėjimo kvitai patvirtinantys, jog buvo atsiskaitoma už negyvenamųjų patalpų nuomą bei už telekomunikacines paslaugas. Be to, pateikiamas mokėjimo nurodymas pervesti VSDFV Vilniaus skyriui 1350,55 EUR dydžio įmoką. Teismo veritnimu, šie įrodymai patvirtina, kad 2015 metais buvo atliekami veiksmai, siekiant pagerinti UAB „Mūsų taksi“ veiklą. Atsakovės pateiktas UAB „Mūsų taksi“ 2016-01-22 sprendimas dėl laikino veiklos sustabdymo, kuriame nurodoma stabdyti įmonės veiklą nuo 2016 metų vasario 1 dienos iki 2021 metų sausio 31 dienos, šis sprendimas 2016-02-16 pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, o Valstybinė mokesčių inspekcija 2016-03-08 sprendimu cNr. (17.19-40) RES-43522 nusprendė nuo 2017 metų sausio 1 dienos iki 2020 metų gruodžio 31 dienos atleisti nuo mokesčių deklaracijų ir/arba kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Valstybinė mokesčių inspekcija 2016-09-09 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „Mūsų taksi“ iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad įmonės finansinės atskaitomybės rodiklių santykis nėra vienintelė aplinkybė, kurios pagrindu būtų galima visapusiškai spręsti dėl įmonės finansinės būklės. 2015 metais įmonė dar vykdė veiklą, įsipareigojimus kreditoriams. Šias aplinkybes patvirtina aukščiau minimos aplinkybės, t.y. UAB „Mūsų taksi“ buvo atsiskaitoma už negyvenamųjų patalpų nuomą, telekomunikacines paslaugas, buvo atliekami mokėjimai už nuomojamas mašinas, atliktas mokėjimas VSDFV. Taigi, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog UAB „Mūsų taksi“ buvo nemoki ir dėl to atsakovei buvo kylusi pareiga iškelti įmonei bankroto bylą.
7. Vilniaus apygardos teismas 2017-01-13 nutartimi patvirtino kreditorių VSDFV Vilniaus skyriui ir VĮ „Turto bankas“ finansinių reikalavimų 2712,76 EUR suma. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2712,76 EUR dydžio žalą, t.y. reikalavimas prilygstantis UAB „Mūsų taksi“ skolai VSDFV bei VĮ „Turto bankas“. Ieškovas nepateikia įrodymų kaip atsakovė savo veiksmais padarė žalą šiems kreditoriams nuo 2015-08-31, kai ieškovas laiko, kad UAB „Mūsų taksi“ tapo nemoki iki UAB „Mūsų taksi“ bankroto iškėlimo, todėl darytina išvada, jog ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kaip pasikeitė kreditorių finansinių reikalavimų dydis nuo ieškovo nurodomo nemokumo 2015-08-31 iki bankroto bylos UAB „Mūsų taksi“ iškėlimo. Nesant tokių duomenų byloje ieškovo nurodoma žala prilygintina įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nukrypo nuo ĮBĮ 2 str. 8 d. imperatyvo ir teismų praktikos. Esant nemokumo rodikliams, įmonė negali atsiskaityti su pasirinktais kreditoriais savo nuožiūra, o privalo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o iki to laiko atsiskaityti pagal CK 6.930-1 str. 2015-08-31 bendrovei turint tik 2538,03 Eur turto ir pradelstų įsipareigojimų dėl mokesčių 2121,01 Eur sumai, kas sudarė beveik visą įmonės turtą, bendrovė buvo visiškai nemoki. Nemokumo faktas buvo paremtas ne vien finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kasos knygos duomenimis, banko išrašu, įmonės pardavimų suvestine, didžiosios knygos duomenimis.
Šalies argumentai
10. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio. VSDFV teismo patvirtintas finansinis reikalavimas 2712,76 Eur susidarė nuo nemokumo momento iki 2017-01-16, VMI reikalavimas 1586,16 Eur susidarė iki nemokumo momento, bet ši skola nebuvo padengta dėl to, kad buvo atliekami mokėjimai kitiems kreditoriams, pažeidžiant CK 6.930-1 str. mokėjimo eiliškumą, todėl atsakovė negali gintis argumentu dėl skolos susiformavimo laiko.
11. Teismas nepasisakė dėl administravimo išlaidų, kurias ieškovas prašė priteisti kaip žalą vadovaujantis teismų praktika.
12. Atsakovė buvo ne tik įmonės vadove, bet ir buhaltere, todėl žinojo apie įmonės padėtį. Jau 2015-08-31 buvo akivaizdu, kad įmonė nebegalės atsiskaityti su kreditoriais. 2015 m. veiklos sąnaudoms du kart viršijant pajamas, ji nebeturėjo tęsti nuostolingos veiklos.
13. Prašo priimti naujus įrodymus- kreditorių finansinius reikalavimus ir 2015 m. pardavimų PVM sąskaitas faktūras bei jų apmokėjimo suvestinę.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
15. Atsiliepime nurodoma, jog apeliantas neįrodė , kad atsakovas netinkamai vykdė pareigas. Per protingą 6 mėn. terminą, susižinojus apie situaciją įmonėje ir atlikus veiklos analizę, atsakovė kreipėsi dėl veiklos sustabdymo. Sąskaitų duomenys buvo atspausdinti 2015-12 buhalterinės programos „Rodas“ pagalba, kurioje formuojami duomenys už visus metus, taigi su UAB „Aimagrė“ atsiskaitymai įtraukti į kasos knygą nepaisant to, kad nurodyta data yra 2015-05-29.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).
18. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės dėl savalaikio nesikreipimo dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.
19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog įmonė, vadovaujama atsakovo, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti atsakovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai nustatomos ĮBĮ 8 str. 1 d. įtvirtintos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
20. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
21. Taigi, įmonės nemokumo momentas, pradelstų įmonės įsipareigojimų santykis su į balansą įrašyto turto verte, turi esminę reikšmę teisingam ginčo išsprendimui, nes jis laikytinas atskaitos tašku, sprendžiant dėl bendrovės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo. Dėl to byloje buvo būtina tirti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenustatė, ieškovo pateiktų įrodymų, susijusių su įmonės finansine būkle, netyrė. Teismas šioje byloje apsiribojo išvada, jog 2015 metais buvo atliekami veiksmai, siekiant pagerinti įmonės veiklą, kad įmonė vykdė veiklą. Tačiau, kaip rodo aukščiu minėta teismų praktika, vien ši išvada, tuo labiau nesant nustatyto fakto apie įmonės nemokumo momentą, nėra teisiškai reikšminga, nes nepašalina vadovo atsakomybės už pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą.
23. Taigi, byloje liko nenustatyta esminė bylos aplinkybė - nuo kada atsakovui kilo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, t.y. momentas, kada atsakovas suprato ar turėjo suprasti, kad įmonės finansinė situacija yra sunki (ji negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais); nagrinėjamoje byloje teismas šiuo klausimu visiškai nepasisakė. Be to, teismas nepasisakė ir dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, tame tarpe dėl atsakovės veiksmų teisėtumo vertinant ieškovo nurodytas aplinkybes apie įstatyme numatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimus; vykdomos veiklos tęsimo 2015 m. racionalumo, protingumo ir rūpestingumo aspektais atsižvelgus į įmonės finansinę padėtį, kurios, kaip minėta, teismas netyrė.
24. Kadangi bylos dalykas yra susijęs su įmonės bankrotu, t.y. byla yra susijusi su viešuoju interesu, todėl tokio pobūdžio bylose teismas turi būti aktyvus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų kaip pasikeitė kreditorių finansinių reikalavimų dydis nuo ieškovo nurodomo nemokumo 2015-08-31 momento iki bankroto bylos UAB „Mūsų taksi“ iškėlimo. Tačiau, byloje buvo pateikti duomenys apie bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus, taip pat šie duomenys atsispindi LITEKO sistemoje, todėl, esant neaiškumui dėl reikalavimo susidarymo laikotarpio, dėl kreditorinių reikalavimo padidėjimo sumos nuo įmonės nemokumo momento, teismas turėjo įpareigoti ieškovą pateikti papildomus įrodymus. Kita vertus, teismas nevertino ieškovo pateiktos pažymos apie VSDFV kreditorinį reikalavimą bei ieškovo argumentų apie tai, jog VMI reikalavimas nebuvo patenkintas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Kaip teisingai nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė ir dėl žalos dalies, kuria ieškovas grindė administravimo išlaidų suma.
25. Byloje nebuvo tirta nei įmonės nemokumo momentas, nei atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, kas sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir procesą pirmosios instancijos teisme nurodytais klausimais būtina pakartoti. Tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją. Dėl to skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje tirtinų aplinkybių mastą ir pobūdį šių klausimų negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių bei naujų apelianto pateiktų įrodymų priėmimo klausimų nesprendžia. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.