Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Donato Jatužio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo ji buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Pagal BK 64¹ straipsnį ši jai paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmės.

Į paskirtą bausmę įskaitytas jos laikino sulaikymo laikas – 1 para.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. R. buvo nuteista už tai, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 14.59 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatyta 2,19 promilės etilo alkoholio koncentracija jos iškvėptame ore), tyčia peiliu dūrė V. L. į pilvo srities kairįjį šoną, taip dėl durtinės – pjautinės žaizdos pilvo kairėje su storosios žarnos pažeidimu padarydama nukentėjusiajam V. L. sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. R. teigia, kad jai buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė ir nurodo argumentus, dėl kurių ši bausmė jai turėtų būti pakeista į švelnesnę. Atsižvelgdama į tai bei laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl to, ar nuteistajai buvo paskirta tinkama ir teisinga bausmė.

7. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, visų pirma, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad ji šią veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju visas nusikalstamas veikas, už kurias S. R. buvo nuteista ankstesniais nuosprendžiais, ji padarė būdama dar būdama nepilnametė. Vadinasi, ji negali būti pripažinta recidyvistė BK 27 straipsnio 1 dalies prasme bei savo ruožtu jai negali būti konstatuojama baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Dėl šių priežasčių ši nuteistosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio šalinama keičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 27 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto, pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų, nuteistosios S. R. prašymą skirti jai kiek galima švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, vertina kaip jos prašymą taikyti jai BK 75, 62 ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau teisėjų kolegija tam pagrindo nenustatė.

9. Nuteistajai S. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, buvo skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ji, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Taigi, nuteistajai buvo paskirta bausmė, savo dydžiu ženkliai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. artima jos minimumui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, įvertino, kad S. R. padarė vieną, tyčinį, sunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra nustatytos dvi, t. y. kad ji prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką ir gailisi bei tai, kad veiką ji padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Taip pat yra nustatyta viena nuteistosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad S. R. praeityje buvo teista 3 kartus. Anksčiau ji buvo teista taip pat už smurtines nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Negana to, S. R. daugybę kartų bausta administracine tvarka už įvairiausius administracinius nusižengimus, tarp jų – už neblaivios buvimą viešoje vietoje, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, smulkią vagystę, naudojimąsi viešuoju transportu be bilieto. Iš byloje surinktų duomenų matyti ir tai, kad S. R. praeityje nevengė girtauti, daryti įvairius administracinius nusižengimus, nors augino ir išlaikė du savo mažamečius vaikus, kurie šiuo metu gyvena globėjų šeimoje. Tad, nepaisant to, kad S. R. anksčiau dirbo, šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje, aptarti duomenys iš esmės leidžia ją charakterizuoti labiau neigiamai. Atsižvelgdamas į visa tai, pirmosios instancijos teismas už nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai skyrė jai vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant gerokai mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistajai paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdama į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo dar labiau švelninti nuteistajai skirtą bausmę neturi.

10. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pažymėtina, kad asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, gali būti taikomos tik BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios dalinį bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio 3 dalis). Tačiau ir šiuo atveju įstatymų leidėjas numatė išimčių, reglamentuodamas, kad dalinis bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose. Nagrinėjamu atveju nuteistosios padarytas sunkus nusikaltimas (BK 135 straipsnio 1 dalis) yra numatytas būtent BK XVIII skyriuje, todėl BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas yra negalimas.

11. Taip pat nuteistajai S. R. nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip 2 atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose, iš kurių šiuo atveju aktualiausia numatyta 2 punkte, t. y. kad kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Nagrinėjamu atveju, nors skundžiamame nuosprendyje S. R. buvo nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau ji pati savo noru nepranešė apie padarytą nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį V. L., žalos ar jos dalies pastarajam neatlygino, taip pat ji šiuo metu neprižiūri ir neaugina savo mažamečių vaikų, kadangi jie yra iš jos paimti.

12. Vienintelė galimybė nuteistajai paskirti dar švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, būtų BK 54 straipsnio 3 dalies jai taikymas. Tačiau, kolegijos vertinimu, ir tam šiuo atveju pagrindo taip pat nėra.

13. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011, 2K-447/2014).

14. Nuteistosios prašymas paskirti jai švelnesnę bausmę argumentuojamas tuo, kad ji savo kaltę pripažino, gailisi, stengiasi susigrąžinti iš jos paimtus vaikus ir keisti savo gyvenimo būdą (dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, ieškosi darbo ir t. t.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeimines ir asmenines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

15. Kaip jau minėta, anksčiau S. R., dar būdama nepilnametė, buvo teista 3 kartus taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kad ji linkusi nepaisyti visuomenei priimtino elgesio taisyklių rodo ir tai, kad ji daugybę kartų buvo bausta administracine tvarka. Iš bylos matyti ir tai, kad S. R. yra linkusi girtauti. Tam vaikų auginimas ir jų priežiūra jai netrukdė, t. y. ji girtavo nepaisant to, kad privalo tinkamai rūpintis savo vaikais. Visa tai rodo, kad anksčiau S. R. taikytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, taip pat jos motinystė teigiamos įtakos jos elgesio pokyčiams neturėjo, t. y. ji vėl, būdama stipriai girta, padarė labai pavojingą, sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Įvertinus tai, kad ankstesnės S. R. padarytos nusikalstamos veikos taip pat buvo smurtinės, akivaizdu, kad jos sunkėja. Ir nors ji savo kaltę pripažino ir gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė (bet, kaip matyti iš jų parodymų teisiamajame posėdyje, jie vis dar pykstasi tarpusavyje), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad visos šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuteistajai nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas minimumui. Įvertintina ir tai, kad iškart po nusikalstamos veikos S. R. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams savo kaltės nepripažino, neigė peiliu dūrusi į pilvą nukentėjusiajam, neigė, jog turi kokį nors peilį (policijos pareigūnų vaizdo ir garso įrašai). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. L. pagalbą išsikvietė pats, o S. R. nedėjo jokių pastangų, kad sumažintų savo nusikalstamos veikos pasekmes. Nuteistoji S. R. savo smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. L. sužalojimus, pavojingus jo gyvybei, dėl jų nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti panaudojant peilį, smūgiuojant į gyvybiškai pavojingą vietą – pilvą, dėl ko V. L. iškart po įvykio buvo operuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į visas šias aplinkybes, valstybės taikomas poveikis S. R. turi būti adekvatus bei proporcingas jos veikos ir jos asmenybės pavojingumui, kad paveiktų ir sulaikytų ją nuo neteisėtų veiksmų ateityje, o ne sudarytų pernelyg švelnaus baudžiamumo iliuziją už sunkų žmogaus sužalojimą. Todėl, įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad S. R. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka jos asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nėra aiškiai per griežta net ir įvertinus tai, kad šalinama viena jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

16. Apeliaciniame skunde nuteistosios nurodytos aplinkybės, susijusios su jos šeima, motyvacija dirbti, susigrąžinti iš jos paimtus vaikus ir juos auginti, nesudaro pagrindo S. R. teisinę padėtį švelninti. Pažymint, kad šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai S. R. nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė. Be to, ir teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas sietinas su byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-528/2011). Teisėjų kolegija jokių išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė. Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties. Taigi, teisėjų kolegijai nagrinėjamu atveju nenustačius nei išimtinių aplinkybių, mažinančių S. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jos asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos žymiai už vidurkį mažesnės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už jos padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui, apeliacinis skundas dėl švelnesnės bausmės jai skyrimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. kovo 20 d. nuosprendį.

Pašalinti iš nuosprendžio S. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad veiką ji padarė būdama recidyvistė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.