Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) N. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. D. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei I. S. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. D. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) apginti ieškovės nuosavybės teises nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu: a) įpareigoti atsakovę savo lėšomis atstatyti trinkelių dangą dalyje apėjimo apie gyvenamąjį namą (UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto plano fragmente pažymėta indeksu „1“(toliau – Planas)), b) atstatyti bortelį, ribojantį apėjimą apie gyvenamąjį namą ir atsakovei tenkančią naudotis žemės sklypo dalį (Plane pažymėta indeksu „2“), c) įpareigoti atsakovę savo lėšomis sulyginti metalinių grotelių aukštį su esamu praėjimo apie gyvenamąjį namą žemės paviršiumi virš lietaus vandens nuotekų latako (Plane pažymėta indeksu „3“); 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 702,91 Eur bendro daikto – vartų – įsigijimo ir sumontavimo išlaidų; 3) nurodyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes: nustatyti, kad atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovė turi teisę savo lėšomis išdėti trinkeles, įrengti bortelį, sulyginti virš lietaus vandens nuotekų latako metalinių grotelių aukštį su esamu praėjimo apie gyvenamąjį namą žemės paviršiumi ir išieškoti iš atsakovės išlaidas, patirtas teismo sprendimui įvykdyti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė, kaip apėjimo apie gyvenamąjį namą bendrasavininkė, reiškia negatorinį ieškinį atsakovei I. S., kuri savavališkai, nederinusi ir negavusi ieškovės sutikimo, pasisavino dalyje apėjimo apie gyvenamąjį namą buvusią išklotą trinkelių dangą, išardė bortelį, atribojantį bendro naudojimo apėjimo apie namą dalį nuo atsakovei teismo sprendimu priskirtos naudotis žemės sklypo dalies bei nuo gyvenamojo namo sienos kampo per bendro naudojimo apėjimo apie namą dalį į jai priskirtą naudoti žemės sklypo dalį įrengė virš žemės paviršiaus išsikišusį ir slenkstį sudarantį lietaus nutekėjimo lataką, iš viršaus uždengtą metalinėmis grotelėmis (Plano fragmente pažymėta indeksu „3“). Ieškovė vykdydama Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1422-569/2014 (toliau tekste – Sprendimas 1), atsižvelgdama į atsakovės nuolatinius priekaištus ankstesniuose teisminiuose procesuose dėl bendro naudojimo vartų iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės netinkamumo, į vartų itin blogą būklę, kurie buvo surūdiję, apgriuvę ir nesidarinėjo, 2017 m. vasaros pabaigoje pakeitė šiuos vartus naujais. Atsakovei ignoravus ieškovės rašytinius pasiūlymus dėl naujų vartų įrengimo bei prie jų įrengimo neprisidėjus ir tokiu būdu vengus išlaikyti bendro naudojimo turtą, prašė kompensuoti dėl bendro naudojimo turto išlaikymo patirtų nuostolių dalį (702,91 Eur), tenkančią atsakovei, paskaičiuotą atsižvelgiant į jos nuosavybės teise valdomos idealiosios turto dalies dydį. Atsakovė visus anksčiau įvardintus veiksmus bendro naudojimo apėjimo apie namą dalyje atliko be ieškovės žinios, net neprašiusi jos sutikimo. Trinkelių danga ir bortelis (toliau – daiktai) yra bendro naudojimo žemės sklypo priklausiniai (bendras turtas) ir atsakovė neturėjo jokios teisės jų pasisavinti. Savavališkai nuimdama bortelį atsakovė panaikino pagal Planą Sprendimu 1 nustatytą ribą tarp bendro naudojimo žemės dalies ir atsakovei tenkančio žemės ploto, t. y. iš esmės pažeidė Sprendimo 1 vykdymo tvarką. Ieškovės nuomone, atsakovės nurodomą vandens namo pamatuose kaupimąsi sąlygoja ne nuo ieškovei priskirtos naudotis žemės sklypo dalies įrengtas nuolydis į ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalį, tačiau pačios atsakovės virš žemės paviršiaus įrengtas ginčo vandens latakas, kuris tampa užtvara atbėgantiems lietaus vandenims nubėgti.

2. Atsakovė I. S. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė juos atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė neįrodė esminės negatorinio ieškinio sąlygos, jog ji yra trinkelių dangos savininkė. Trinkeles įsigijo ir išklojo tik atsakovė dar nebūdama namo ir žemės sklypo bendrasavininke, tačiau gyvendama mamai K. V. priklausančioje namo dalyje, todėl ji yra teisėta trinkelių dangos savininkė. Atsakovė dvejais raštais, jau po Sprendimo 1, kuriuo teismas šalims nustatė naują naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarką, kreipėsi į ieškovę, jog ši, norėdama naudotis ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namą dalyje esančia ir atsakovei nuosavybės teise priklausančia trinkelių danga, kompensuotų jų kainą bei sumontavimo išlaidas, tačiau ieškovė į šiuos pasiūlymus nereagavo. Minėtus daiktus išardžiusi ir pasiėmusi, tokiu būdu kompensuodamasi ieškovės veiksmais jai padarytą materialinę žalą, kurios ieškovė neatlygino vykdant Sprendimą 1. Išardyti daiktai jokios įtakos gyvenamojo namo aptarnavimui neturi, šiuo metu bendro naudojimo apėjimo apie namo dalyje, vietoje ginčo daiktų, yra išpylusi žemes, jas sulygindama su ginčo latako grotelių aukščiu ir apsėjusi žole bei šiuo metu panaikinusi ribą. Atsakovės nuomone, ginčo latako įrengimą sąlygojo būtinybė apsaugoti nuolat šlampančius ir tokiu būdu gadinamus atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies pamatus. Ginčo lataką įrengusi tinkamai, t. y. jai priskirtos naudotis žemės sklypo dalies (Plano 2-1 dalis) aukštyje. Ieškovė klaidina teismą, tvirtindama, jog ankstesniuose teisminiuose procesuose atsakovė reiškė pretenzijas dėl vartų kokybės ir reikalavo juos pakeisti. Tam būtų pakakę tuos pačius vartus perkelti į tinkamą vietą pagal Planą, nes jie pilnai buvo naudojami pagal paskirtį ir patogiau atsidarydavo, tačiau ieškovė tokios galimybės niekada nesvarstė. Pateikė ieškovei rašytinį nesutikimą dėl naujų vartų rengimo, nurodydama, jog senieji vartai yra funkcionalūs ir juos reikia tik perdažyti, tačiau ieškovė į prieštaravimą nereagavo ir vis tiek įrengė naujus vartus. Yra nepatenkinta tiek naujų vartų kokybe, nepatogiu uždarymu, dėl kurio reikia kiekvieną kartą lenktis iki žemės, tuo, jog jie įrengti jų nepritvirtinant prie tvoros segmentų, tiek ir jų verte, kuri trigubai viršija analogiško pobūdžio vartų kainas. Naujų vartų įrengimo išlaidos nebuvo būtinosios išlaidos bendram turtui išlaikyti, o sąlygotos pačios ieškovės savavališko noro, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės kompensuoti nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovę I. S. savo lėšomis: atstatyti trinkelių dangą dalyje apėjimo apie gyvenamąjį namą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, atstatyti bortelį, ribojantį apėjimą apie gyvenamąjį namą ir atsakovei I. S. tenkančią naudotis žemės sklypo dalį ir sulyginti metalinių grotelių aukštį su esamu praėjimo apie gyvenamąjį namą žemės paviršiumi virš lietaus vandens nuotekų latako, įrengto per apėjimą apie gyvenamąjį namą. Nustatė teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes: atsakovei I. S., neįvykdžius teismo sprendimo per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovei N. D. suteikė teisę savo lėšomis išdėti trinkeles išardytoje apėjimo apie gyvenamąjį namą dalyje, įrengti bortelį, ribojantį apėjimą apie gyvenamąjį namą ir atsakovei tenkančią naudotis žemės sklypo dalį, sulyginti virš lietaus vandens nuotekų latako esančių metalinių grotelių aukštį su esamu praėjimo apie gyvenamąjį namą žemės paviršiumi ir išieškoti iš atsakovės I. S. išlaidas, patirtas teismo sprendimui įvykdyti; priteisė iš atsakovės ieškovei 20,66 Eur nuostolių, patirtų dėl bendro turto išlaikymo ir bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad trinkelių danga ir bortelis žemės sklype buvo išklota dar iki šalims įsigyjant šio žemės sklypo idealiąsias dalis bendrosios nuosavybės teise, o byloje nėra įrodymų, kad 2005 m. balandžio 19 d. ir 2013 m. liepos 19 d. pirkimo – pardavimo bei 2008 m. sausio 18 d. dovanojimo sutarčių sudarymo metu būtų buvę aptartos aplinkybės dėl minėtų daiktų nuosavybės teisių priklausymo tretiesiems asmenims (pvz. atsakovei) ir (ar) kompensavimo už juos, ir (ar) ši aplinkybė būtų numatyta kaip išimtis sutartyse. Atsižvelgdamas į tai, jog, nei ankstesni žemės sklypo bendrasavininkai, nei šalys niekada nebuvo nusistačiusios realių sklypo dalių, teismas padarė išvadą, jog ginčo daiktai yra pagrindinio daikto – žemės sklypo antraeiliai daiktai (priklausiniai), kuriuos ištiko pagrindinio daikto likimas, kas reiškia, jog ginčo daiktai yra šalių bendroji dalinė nuosavybė. Dėl šių aplinkybių, teismas pripažino, kad ieškovė, kaip žemės sklypo bendrasavininkė įrodė negatorinio ieškinio sąlygą, jog yra ginčo turto bendrasavininkė ir kad atsakovė, išardydama minėtus daiktus, pažeidė ieškovės kaip bendraturtės nuosavybės teises. Dėl nuosavybės teisių į ginčo lataką, teismas padarė išvadą, jog ginčo latakas yra taip pat pagrindinio daikto – žemės sklypo – antraeilis daiktas (priklausinys), todėl ieškovė, kaip žemės sklypo bendrasavininkė įrodė esanti ginčo turto bendrasavininke ir kad atsakovė, įrengdama ginčo lataką be ieškovės sutikimo per aukštai (iškeltą virš žemės paviršiaus), kuris trukdo praeiti ginčo bendro naudojimo apėjimo apie namo dalimi, taip pat pažeidė ieškovės kaip bendrasavininkės teises.

5. Spręsdamas išlaidų, patirtų bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti – įrengus vartus – kompensavimo klausimą, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog tai buvo išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti. Teismas pažymėjo, jog ieškovė, gavusi atsakovės atsisakymą dėl naujų vartų įrengimo, turėjo reikšti savalaikiai negatorinį ieškinį atsakovei, tačiau ne savarankiškai, šiai prieštaraujant, įrengti naujus vartus, dėl ko pati ieškovė ir turi prisiimti savo netinkamų veiksmų pasekmes. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas padarė tikėtinas išvadas, jog seni vartai turėjo defektų, tačiau tie defektai nebuvo tiek reikšmingi, jog senus vartus, kaip daiktą, būtų buvę galima laikyti žuvusiu ar nerekonstruotinu. Aplinkybės, jog ieškovė didelės vertės (2800 Eur) naujus vartus įrengė be atsakovės sutikimo ir tai, jog ieškovė neįrodinėjo senų vartų žuvimo fakto, teismui suteikė pagrindą manyti, jog ieškovė vienasmeniškai siekė bendro daikto pagerinimo, o ne patyrė būtinąsias išlaidas bendram daiktui išlaikyti, todėl ieškinį ir patikslintą ieškinį šioje reikalavimo dalyje atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) N. D. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dėl bendro turto išlaikymo patirtų išlaidų ir šioje dalyje ieškinį patenkinti visiškai, priteisiant iš atsakovės 702,91 Eur nuostolių ir turėtas bylinėjimosi išlaidas: 1290,81 Eur - pirmos instancijos teisme bei 320,46 Eur - apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1.Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog ieškovė vienasmeniškai siekė bendro daikto pagerinimo, o ne patyrė būtinąsias išlaidas bendram daiktui išlaikyti. Teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad vartų rekonstrukcija buvo būtina, tačiau nepagrįstai suabsoliutino atsakovės nesutikimą, neįvertino, kad atsakovė nepagrįstai siekė išvengti bendro daikto atnaujinimo ne dėl to, kad vartų keisti nebūtų reikėję, o dėl to, kad tam neturėjo lėšų. Vartai buvo ir fiziškai, ir morališkai nusidėvėję, išsiklaipę, apgriuvę, nesaugūs, todėl nepakako jų perdažyti ir perkelti į teismo patvirtintame plane numatytą vietą, o buvo būtina pakeisti. Pati atsakovė pripažino, jog po to, kai ieškovė tapo gyvenamojo namo dalies bendraturtė, iki 2017 metų atsakovė taip pat vartų neprižiūrėjo, jų neremontavo ir nedažė. Akivaizdu, kad ilgą laiką neremontuojamas, bet naudojamas turtas nusidėvi, sumažėja jo funkcionalumas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad jų keisti nereikėjo.

6.2. Teismas neteisingai apskaičiavo ir priteisė vartų perkėlimo išlaidas. Teismas kaip būtinąsias išlaidas vertino tik vartų permontavimo išlaidas 82,65 Eur ir nuo šios sumos ieškovei priteisė iš atsakovės 25 proc. Naujai sumontuoti vartams (ar perkeliant senus, ar naujus) buvo būtina įsigyti 2 stulpus ir pastatyti į jiems skirtas vietas. Senųjų buvusių stulpų perkelti buvo neįmanoma, nes jie daugiau nei 0,5 metrų gylyje buvo įbetonuoti. Vienas jų laikinai paliktas stovėti, o kitą teko nupjauti su lig žemės paviršiumi. Dviejų stulpų kaina su (duomenys neskelbtini) Eur, išlaidos patirtos stulpų įbetonavimui – 11,65 Eur, išlaidos vartų montavimui su PVM – 100 Eur (36, 39 b. l.). Tokiu atveju, ieškovės patirtos būtinos išlaidos yra 311,65 Eur, proporcingai atsakovei tenkanti 25 proc. šių išlaidų dalis yra - 77,91 Eur, o ne 20,66 Eurų, kaip apskaičiavo teismas.

7. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė I. V. (S.) prašė Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1.Teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) gatvės į bendro naudojimo kiemą vartai stovėjo ne pagal Plane numatytas ribas ir turėjo būti perkelti tam, kad būtų tinkamai įvykdytas Sprendimas 1, tačiau šalių nuomonė išsiskyrė dėl vartų perkėlimo. Ieškovė teigė, jog būtina ir protinga keisti vartus naujais, tuo tarpu atsakovė laikė, jog tuos pačius vartus buvo galima perkelti pagal Plano ribas ir juos atnaujinti perdažant, nes jie pilnai atliko savo funkcinę paskirtį. Funkcinė kiemo vartų paskirtis, pakeitus juos naujais, nepasikeitė, išskyrus, tai, kad neliko mažų kasdien vaikščiojimui skirtų vartelių. Šiuo atveju pakako tik perkelti senuosius kiemo vartus pagal teismo sprendimu 1 nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką.

7.2. Naujai pastatytų vartų kaina yra neprotingai didelė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio dalį tik dėl 82,65 Eur ginčo vartų montavimo išlaidų ir priteisė proporcingai atsakovės turimo bendro turto daliai 0,25 procentus (20,66 Eur) šių išlaidų ieškovei. Apeliaciniame skunde ieškovė teigė, kad vartų perkėlimo būtinąsias išlaidas sudaro dviejų stulpų įsigijimo, stulpų įbetonavimo išlaidos ir stulpelių dangteliai, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad vartų perkėlimui nebuvo galimybės panaudoti buvusių vartų stulpų ar kitų elementų, jeigu ieškovė būtų bendradarbiavusi, montavimo darbus butų buvę įmanoma atlikti buitiniu būdu ir šalys nebūtų patyrusios išlaidų. Vartų elementus ieškovė panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, senuosius kiemo vartus ir stulpus neatlygintinai susidėjo savo žemės sklype asmeniniam naudojimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliantės (ieškovės) N. D. apeliacinis skundas atmestinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl tik teismo sprendimo dalies, kuriuo didžioji dalis apeliantės patirtų išlaidų bendro naudojimo daiktui išlaikyti ir išsaugoti įrengus naujus vartus, nepripažintos kaip būtinos išlaidos ir proporcingai turimai turto daliai nepriteistos iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ginčo esmės

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė skundžia tik teismo sprendimo dalį dėl išlaidų, patirtų bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti – įrengus vartus – kompensavimo, o atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinės instancijos teismas plačiau neanalizuodamas viso teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pasisako tik dėl skundžiamos sprendimo dalies.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), o būtent: žemės sklypas, kurio bendras plotas 0.1171 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti šiame žemės sklype esantys ūkio pastatai ir kiemo statiniai. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog ieškovė N. D. asmeninės nuosavybės teise įsigijo 75/100 dalis šio nekilnojamojo turto: 1) 388/1171 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 461/1171 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 56/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 56/100 dalis kiemo statinių (tvora t1-34,62 m, t2-11,30 m., ½ šulinio, kiemo aikštelė b-9,80 kv. m., šiukšlių dėžė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 19/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19/100 dalis kiemo statinių (tvora t1-34,62 m, t2-11,30 m., ½ šulinio, kiemo aikštelė b-9,80 kv. m., šiukšlių dėžė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2l1p.; 2) atsakovė I. S. asmeninės nuosavybės teise įsigijo 322/1171 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 25/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 dalis kiemo statinių (tvora t1-34,62 m, t2-11,30 m., ½ šulinio, kiemo aikštelė b-9,80 kv. m., šiukšlių dėžė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2l1p, bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Viešame registre nuo 2015 m. balandžio 29 d. įregistruotas juridinis faktas – Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1422-569/2014, nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – tvarka (1 t., 26-30 b. l.). Iš Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1422-569/2014, palikto nepakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi (anksčiau minėta - Sprendimas 1), matyti, jog teismas Sprendimu 1 nustatė naudojimosi 0,1171 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Ertera“ 2014 m. gegužės 7 d. parengto projektą, paskirdamas ieškovei N. D. ir atsakovei I. S. atskirai naudotis Plane nurodytomis žemės sklypo dalimis ir bendro naudojimo kiemą (1 t. 8-24). Iš ieškovės N. D. 2014 m. rugsėjo 19 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštų (pasiūlymų) bei kvitų, pagrindžiančių jų išsiuntimą (įteikimą) atsakovei I. S., matyti, kad ieškovė 2 kartus kreipėsi raštiškais pasiūlymais į atsakovę, siekdama gauti atsakovės, kaip bendrasavininkės, sutikimą naujiems vartams įrengti įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) gatvės į bendro naudojimo kiemą (1 t., 31-39 b. l.). Iš I. S. 2015 m. balandžio 17 d. rašto ir jo išsiuntimą patvirtinančio kvito matyti, jog atsakovė prašė ieškovės be jos raštiško sutikimo bendrame sklype nevykdyti kasimo, statybos ir įrenginių montavimo darbų (1 t., 100-101 b. l.). Iš I. S. 2016 m. rugsėjo 17 d. rašto dėl bendraturčių interesų užtikrinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei jo išsiuntimą patvirtinančio kvito matyti, jog atsakovė prieštaravo dėl naujų vartų įrengimo pagal ieškovės 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštą. Nurodė, jog senieji vartai atlieka savo funkcinę paskirtį ir juos pakanka tik perdažyti (1 t., 89-95 b. l.). Iš 2014/03/04 22:03, 2015/05/11 13:50 fiksuotų nuotraukų matyti, jog seni vartai, iki jų pakeitimo naujais vartais, 2014 m. buvo naudojami pagal paskirtį (1 t., 125, 149 b. l.). Iš 2017/01/14 užfiksuoto vaizdo nuotraukose matyti, jog seni vartai, iki jų pakeitimo naujais, 2017 m. pradžioje buvo naudojami pagal paskirtį, pro juos matosi įvažos sniege į bendro naudojimo kiemą iš (duomenys neskelbtini) gatvės (1 t., 123-124 b. l.). 2017/06/30, 2018/02/20 nuotraukose fiksuota faktinė aplinkybė, jog 2017 m. birželio 30 d. buvo sumontuoti stulpai naujiems vartams įrengti ties įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės į šalių bendro naudojimo kiemą ir jie su tvoros segmentais yra susieti apie naujų vartų stulpus apsukta viela (1 t., 129, 150, 151 b. l.). Iš I. S. ieškinio ir patikslinto ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-869-841/2017, matyti, jog atsakovė I. S. 2016 m. gruodžio 19 d. bei 2017 m. sausio 25 d. nurodo aplinkybes: „Kiemo vartai atsidaro į kiemo pusę, todėl patekti į 2-1 sklypą neįmanoma, <...>“ (civilinės bylos Nr. e2-869-841/2017; 4 t., 116 b. l.). Iš 2017 m. spalio 19 d. PVM sąskaitos – faktūros serija KAL Nr.(duomenys neskelbtini)bei ją pagrindžiančių 2017 m. liepos 8 d. ir 2017 m. spalio 19 d. pinigų priėmimo kvitų matyti, jog ieškovė N. D. už naujus vartus, stulpus ir tvoros montavimo darbus viso sumokėjo 2800,00 Eur kainą, kurią sudaro: 2066,12 Eur vartų vertė, 165,28 Eur stulpų vertė, 82,65 tvoros montavimo darbų kaina (1 t., 36-39 b. l.). Iš N. D. 2017 m. spalio 20 d. rašto dėl apmokėjimo už pagrindinius vartus ir jo išsiuntimą patvirtinančio kvito matyti, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl 702,91 Eur naujų vartų ir jų montavimo darbų kainos dalies (tenkančios atsakovei proporcingai jos turimai bendro turto daliai) kompensavimo (1 t. 40 b. l.).

12. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, jog teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė vienasmeniškai siekė bendro daikto pagerinimo, o ne patyrė būtinąsias išlaidas bendram daiktui išlaikyti. Apeliantės nuomone, buvo būtina ne tik perkelti senus vartus į atitinkamą vietą, bet ir pačius senus vartus pakeisti naujais. Naujų vartų įsigijimo ir sumontavimo išlaidų dalis tenkanti atsakovei – 702,91 Eur, kuriuos ir prašo priteisti. Taip pat apeliantė teigia, kad teismas neteisingai apskaičiavo ir priteisė vartų perkėlimo išlaidas. Naujai sumontuoti vartus (ar perkeliant senus, ar naujus) buvo būtina įsigyti 2 stulpus ir pastatyti į jiems skirtas vietas. Senųjų buvusių stulpų perkelti buvo neįmanoma, nes jie daugiau nei 0,5 metrų gylyje buvo įbetonuoti. Dviejų stulpų kaina, išlaidos patirtos stulpų įbetonavimui ir vartų montavimui su PVM – 311,65 Eur (36, 39 b. l.). Tokiu atveju, patirtų būtinų išlaidų dalis proporcingai tenkanti atsakovei yra 25 proc., t. y. 77,91 Eur, o ne 20,66 Eurų, kaip apskaičiavo teismas. Su šiais ieškovės argumentais teismas nesutinka.

13. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

14. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgą Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, Nr. 32) bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje.

15. Pagal CK 4.76 straipsnį, 4.82 straipsnio 3 dalį, 4.83 straipsnio 2, 3 dalį – bendraturtis privalo išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę proporcingai jam priklausančiai daliai. CK 4.76 straipsnis numato, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jeigu jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui dar labiau pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Pagal protingumo kriterijų yra įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam atitinkamai išsaugoti ir išlaikyti (žr., pvz., (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgą Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, Nr. 32). Aplinkybę, jog tuo konkrečiu turtu bendrasavininkis nesinaudoja, neatleidžia jo nuo įstatymų numatytos turto išlaikymo pareigos. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią turto bendrasavininkis neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

16. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą rekonstruoti daiktą teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Atsakovė, neduodama sutikimo, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 str.), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad naujų vartų vietoj senų pakeitimas iš esmės pažeidžia ieškovės teises ir apsunkina jų įgyvendinimą.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Konkretus teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).

18. Taigi, atsižvelgiant į šios nutarties 14-17 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog bendraturtis, kitam bendraturčiui atsisakant duoti sutikimą atlikti darbus bendrame turte ir taip trukdant bendraturčiui įgyvendinti nuosavybės teises į jam priklausančią turto dalį, turi savo pažeistas teises ginti teisėtomis priemonėmis, t. y. teisme reikšdamas negatorinį ieškinį. Šiuo atveju, ieškovė dėl senų vartų pakeitimo senais, ieškinio nereiškė, tačiau esant atsakovės nesutikimui, pakeitė vartus savo iniciatyva. Savo ruožtu, atsakovė, neduodama sutikimo, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 str.), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad naujų vartų vietoj senų pakeitimas iš esmės pažeidžia ieškovės teises ir apsunkina jų įgyvendinimą.

19. Kaip matyti iš bylos duomenų, įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) gatvės į bendro naudojimo kiemą seni vartai stovėjo ne pagal Plane numatytas ribas ir turėjo būti perkelti tam, kad būtų tinkamai įvykdytas Sprendimas 1. Dėl senų vartų rekonstrukcijos abi šalys sutiko, tačiau laikėsi skirtingos nuomonės dėl rekonstrukcijos įgyvendinimo būdo. Ieškovės nuomone, seni vartai buvo itin blogos būklės, surūdiję, apgriuvę ir nesidarinėjo, todėl juos buvo būtina ir protinga keisti naujais. Atsakovė laikė, jog senus vartus buvo galima perkelti pagal Plano ribas ir atnaujinti perdažant, nes jie pilnai atliko savo funkcinę paskirtį. Atsakovė savo poziciją grindė 2014 – 2017 fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad seni vartai buvo naudojami pagal paskirtį. Nuotraukose nematyti, jog 2017 m. sausio mėnesį senieji vartai būtų buvę išgriuvę ar sulūžę. Nors šalių paaiškinimais, liudytojos V. B. parodymais nustatyta, jog senieji vartai sunkiai darinėjosi, atsidarinėjo vartų skląstis, buvo aprūdiję, todėl juos reikėjo perdažyti, vienas tvoros segmentas, laikantis vartus, laikas nuo laiko iškrypdavo ir pati atsakovė yra reiškusi pretenzijas dėl senųjų vartų tinkamo funkcionavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad iš visumos įrodymų negalima vienareikšmiškai konstatuoti, jog senieji vartai buvo nebetinkami naudoti ir kaip daiktas buvo žuvęs, juo labiau ieškovė tokio fakto ir neįrodinėjo. Priešingai, remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog atsakovė įrodė, kad senieji vartai turėjo defektų, tačiau tie defektai nebuvo tiek reikšmingi, jog senuosius vartus nebuvo galima rekonstruoti, o naujų didelės vertės (2800 Eur) vartų pakeitimas iš esmės apsunkino atsakovės teisių įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ieškovė, įrengiant naujus didelės vertės vartus nesant atsakovės sutikimo ne patyrė būtinąsias išlaidas bendram daiktui išlaikyti, o vienasmeniškai siekė bendro daikto pagerinimo, todėl pati turi prisiimti ir savo netinkamų veiksmų pasekmes. Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus ir daiktinę teisę reglamentuojančias teisės normas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl išlaidų, patirtų bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti - įrengus vartus – kompensavimo, atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyros principą ir laikėsi teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų ginčuose dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog išlaidos ginčo vartų 2 ir stulpų įsigijimui buvo būtinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos atsakovės turėtos 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

21. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės N. D. 500 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) ieškovei I. S. (V.) teisinės pagalbos išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.