Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – paskirta galutine 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Bausmę atlikęs 2013 m. gruodžio 30 d., teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. apie 20.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. apie 08.55 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini), grobė svetimą – R. J. priklausantį 1028,15 eurų vertės turtą: pagrobė 1013,67 eurų vertės R. J. priklausančio turto: 101,37 eurų (350 Lt) vertės vaizdo kamerą, 868,86 eurų (3000 Lt) vertės pastolius, 34,75 eurų (po 20 Lt. bendra vertė 120 Lt) vertės 6 vienetus rudos spalvos išorinių palangių, vieną 8,69 eurų (30 Lt) vertės palangę bei pasikėsino pagrobti svetimą – R. J. priklausantį 14,48 eurų vertės turtą: vieną 8,69 eurų (30 Lt) vertės palangę ir 5,79 eurų (20 Lt) vertės lietvamzdžio laikiklį, tačiau palangės ir lietvamzdžio laikiklio nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes grobdamas juos sulankstė, taip sugadino,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, tai yra tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai yra kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad E. Č. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini) grobė svetimą – R. J. priklausantį 1028,15 eurų vertės turtą: pagrobė 1013,67 eurų vertės R. J. priklausančio turto: 101,37 eurų (350 Lt) vertės vaizdo kamerą, 868,86 eurų (3000 Lt) vertės pastolius, 34,75 eurų (po 20 Lt, bendra vertė 120 Lt) vertės 6 vienetus rudos spalvos išorinių palangių, vieną 8,69 eurų (30 Lt) vertės palangę bei pasikėsino pagrobti svetimą – R. J. priklausantį 14,48 eurų vertės turtą: vieną 8,69 eurų (30 Lt) vertės palangę ir 5,79 eurų (20 Lt) vertės lietvamzdžio laikiklį, tačiau palangės ir lietvamzdžio laikiklio nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes grobdamas juos sulankstė, taip sugadino. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltimasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis parodė, kad galėjo įvykis būti 2014 metų rugsėjį, kadangi jis su vienos dienos draugais, kurių tiksliai neatsimena, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje pastebėjo objektą ir pradėjo veikti. Pamatė namą ir tiesiog veikė. Vaizdo kamerą pamatę lyg tai nulupo, nudaužė ją ir tiek. Pastolius, kurie buvo surinkti, išardė bei nunešė netoli, tačiau tiksliai nepamena kur. Ten vietoje buvo radęs lipnią juostą ir su ja susuko tuos pastolius. Padėjo ten netoliese juos ir turėjo planą paimti vėliau, bet nepaėmė, jie ten ir liko. Dėl palangių pagrobimo kaltinamasis tiksliai neatsiminė, tačiau teigė, kad tikriausiai jas pasiėmė ir vieną palangę lipant nuimti kameros sugadino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje, nustatyta, jog ant lipnios juostos fragmentų buvo rasti asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologinių pėdsakų genotipas, kuris sutapo su E. Č. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų E. Č. lokusų genotipą, tai yra atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 7×10-21. Taigi, kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymai, apžiūros protokolas, specialistų išvados, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Aptartos teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir ištirti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama E. Č. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad E. Č. veiksmai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę E. Č., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad kaltinamojo padaryta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: vieną kartą teistas (b. l. 99-100), baustas administracine tvarka, tačiau baudos yra sumokėtos (b. l. 101-104), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais, jos dydį parenkant artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Laisvės apribojimas yra viena iš BK numatytų bausmių kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 straipsnis). Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų kaltinamasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei tęsti darbą, o susiklosčius aplinkybėms, jog negalėtų dirbti - registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, uždrausti kaltinamajam lankytis nusikaltimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Nukentėjusysis R. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1436,84 eurų turtinės žalos atlyginimo, kadangi buvo pavogti cinkuoti metaliniai pastoliai – 868,86 eurų vertės, rudos spalvos 1,4 metrų ilgio skardinės palangės – 52,13 eurų vertės, rudos spalvos 1,8 metrų ilgio skardinės palangė – 8,69 eurų vertės, vaizdo stebėjimo kamera – 101, 37 eurų vertės, lietvamzdžio laikiklis – 5,79 eurų vertės. Taip pat nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo, kad įvykio metu buvo apgadintos tinkuotos namo sienos, dėl ko reikėjo atlikti papildomus darbus, kurių vertė – 200 eurų. Dėl išardytų pastolių negalima buvo dirbti dvi dienas, todėl statybininkams buvo sumokėta 80 eurų už prastovas, bei iš naujo surinkti išardytus pastolius kainavo 120 eurų. Nukentėjusysis neturtinę žalą vertina – 200 eurais, kadangi dėl vagystės buvo sugaištas jo laikas (b. l. 72).

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis R. J. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė žalos, tačiau jo pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis patyrė 1436,84 eurus turtinės žalos, tame skaičiuje – už pavogtus cinkuotus metalinius pastolius 868,86 eurų vertės. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su civiliu ieškiniu, tačiau prašė eliminuoti cinkuotų metalinių pastolių vertę, kadangi nukentėjusiajam minėti pastoliai buvo grąžinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pastoliai buvo rasti ir grąžinti nukentėjusiajam, pats civilinis ieškovas ieškinyje nurodė, kad išardytus pastolius reikėjo sunešti vėl pastatyti, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl pastolių vertės priteisimo yra nepagrįstas. Kita civiliniame ieškinyje nurodyta žala yra pagrįsta, nukentėjusysis patyrė minėtas išlaidas ir jos yra įrodytos bei pripažintos kaltinamojo. Teismo vertinimu, pastoliai nukentėjusiajam buvo grąžinti ir jis dėl jų nepatyrė – 868,86 eurų turtinės žalos. Taigi, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys šioje dalyje mažintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 567,98 eurų suma turtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtino tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Bylą nagrinėjantis teismas neabejoja, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. J. dėl vagystės patyrė neigiamų išgyvenimų, su tuo sutinka kaltinamasis, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo 200,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų klausimų

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89-90) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lipnios juostos fragmentai ir lyginamieji seilių pavyzdžiai, palikti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje – sunaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per bausmės vykdymo laikotarpį:

- įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

- įpareigojant tęsti darbą, jo netekus - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždraudžiant lankytis nusikaltimo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per bausmės vykdymo laikotarpį:

- įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

- įpareigojant tęsti darbą, jo netekus - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždraudžiant lankytis nusikaltimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo E. Č. 567,98 (penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus, 98 centus) eurus nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. J. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo E. Č. 200,00 (dviejų šimtų) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. J. naudai.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lipnios juostos fragmentus ir lyginamuosius seilių pavyzdžius, paliktus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje – sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.