Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta:

- už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (vagystė iš UAB „X“) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (UAB „X“ turto sugadinimas) – 30 parų arešto bausmė;

- už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (vagystė iš UAB „Y“) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (UAB „Y“ turto sugadinimas) – 30 parų arešto bausmė;

- už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – 50 parų arešto bausmė;

- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės už BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje padarytas nusikalstamas veikas subendrintos apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę nustatant griežčiausią iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių – atitinkamai paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą ir 7 mėnesių laisvės atėmimą.

Paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, ir R. Č. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirta galutinė bausmė subendrinta pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį su 2022 m. sausio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, kurios dydis – 1 m. 6 mėn. 15 d. ir R. Č. skirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. Č. į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 5 d. 13.07 val. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos 2024 m. birželio 3 d. (3 mėnesius 29 dienas), vieną sulaikymo parą ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteista iš R. Č. UAB „X“ naudai 1128 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt aštuoni eurai) turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš R. Č. UAB „X“ 1050,62 Eur (vienas tūkstantis penkiasdešimt eurų 62 centai) turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš R. Č. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 25,05 Eur (dvidešimt penki eurai 5 centai) žalos atlyginimui.

Priteista iš R. Č. 694,17 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt keturi eurai 17 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už nukentėjusiajai R. B. suteiktą advokato V. G. teisinę pagalbą.

Priteista iš R. Č. 128,08 Eur (vienas šimtas dvidešimt aštuoni eurai 8 centai) proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. Č. nuteistas už tai, kad 2023 metais spalio 28 d., apie 21 val. 34 min., sugadindamas vaizdo apsaugos kamerų laidus, 93,72 eurų vertės, vaizdo stebėjimo kamerą „Hiviksion“ dome DS-2CD2163G2-IU F2.8, 247,37 eurų vertės, išdaužus lauko durų stiklo paketą, 85,98 eurų vertės bei išlaužęs vidaus duris, 50 eurų vertės, įsibrovė į UAB „X“ priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą UAB „X“ priklausantį turtą - juodos spalvos rankinę „Christian Dior“, 200 eurų vertės, vaizdo stebėjimo kamerą „Hikvision“ DS-2CD2083G2-I F2.8, 261,77 eurų vertės, t. y. viso pagrobė svetimą UAB „X“ priklausantį turtą, bendros 461,77 eurų vertės bei sugadino svetimą UAB „X“ priklausantį turtą, bendros 477,07 eurų vertės.

2. Be to, jis 2024 metais sausio 29 d., apie 01.56 val., adresu (duomenys neskelbtini), sugadinus parduotuvės UAB „Y“ apsauginę lango žaliuzę, 200 eurų vertės, išdaužus lango stiklo paketą, 90,75 eurų vertės, įsibrovė į parduotuvę UAB „Y“, iš kur pagrobė svetimą UAB „Y“ priklausantį turtą - kasos aparatą Datecs DP-55 Plus, 110 eurų vertės, kasos stalčių su 859.55 eurais, 1 l talpos, 7 % stiprumo alaus „1686 Jubiliejinis“, 2 vnt., bendros 29,98 eurų vertės, 1 vnt., 1 l talpos, 5,6% stiprumo alaus „Radvilaitės kaprizas“ su maišeliu, 7,99 eurų vertės, t. y. pagrobė svetimą UAB „Y“ priklausantį turtą bendros 1007,52 eurų vertės bei sugadino svetimą UAB „Y“ priklausantį turtą, bendros 290,75 eurų vertės.

3. Be to, jis, 2024 metais vasario 2 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tarp jo ir dukros R. B., panaudojo fizinį smurtą savo artimojo giminaičio – dukros R. B. atžvilgiu, t. y. tyčia dešine ranka sugriebęs nukentėjusiajai R. B. už surištų į kasą plaukų, tempė juos, po to R. B. suklupus, sudavė ne mačiau dviejų smūgių R. B. į galvos sritį, taip padarydamas odos nubrozdinimą dešiniajame momenyje, pakaušio minkštųjų audinių sumušimą, nežymiai sužalojo R. B. bei sukėlė jai fizinį skausmą.

4. Be to, jis, 2024 metais vasario 4 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į UAB „Z” aptvertą teritoriją, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą UAB „Z” priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas policijos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Č. prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendį dalyje, dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (UAB „X“), BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (UAB „Y“) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su neatlikta bausmės dalimi, kurią sudaro 1 m. 15 d.

5.1. Dėl vagystės ir turto sugadinimo (UAB „X“) apeliantas skunde teigia, kad teismas jo kaltę grindė vien tik liudytojos R. V. parodymais, kuri, praėjus pusei metų po įvykio, vaizdo įrašuose atpažino jį kaip asmenį, padariusį nusikalstamas veikas. Anot apelianto, nei kratos metu paimtas kirvis ir prožektorius, nei liudytojos R. V. abejotinas atpažinimas neįrodo jo kaltės, o jokių kitų patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, byloje nėra.

5.2. Dėl vagystės ir turto sugadinimo (UAB „Y“) apeliantas skunde teigia, kad šioje dalyje teismas pripažino jį kaltu tik remiantis jo praeitimi. Apeliantas skunde analizuoja signalizacijos įsijungimo laiką, vaizdo įraše užfiksuoto asmens aprangą, avalynę, įvykio vietoje rastus pirštų anspaudus, pluoštus ir teigia, kad visa tai nebuvo tinkamai ištirta ir įvertinta bei palyginta su kitais byloje esančiais duomenimis. Pasak apelianto, jis pripažintas kaltu tik dėl to, kad negalėjo pasakyti kur jis buvo tą naktį.

5.3. Dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš UAB „Z”, apeliantas skunde teigia, kad teismas pripažino jį kaltu tik dėl jo praeities, nesant jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Apelianto teigimu, jis pareigūnų buvo sustabdytas prie automobilio, už daugiau nei 1 km atstumu nuo įvykio vietos, be to, pats pareigūnas R. K., įsitikinęs, kad nebuvo jokių galimos vagystės požymių (įsilaužimo žymių), jį paleido iš įvykio vietos. Pasak apelianto, jis pripažintas kaltu remiantis prielaidomis ir jo praeitimi, jog yra teistas už analogiškas veikas.

5.4. Dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2023-08-17 nutartimi jam buvo sumažinta laisvės atėmimo bausmė, todėl paskyrė aiškiai per griežtą galutinę subendrintą bausmę.

6. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo R. Č. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (UAB „X“), pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (UAB „Y“) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (UAB „Z”). Taip pat apeliantas mano, kad jam neteisingai subendrinta paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Taigi, teisėjų kolegija apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

8. Aptariamu atveju pažymėtina, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-7-130-699/2015).

Dėl vagystės ir turto sugadinimo UAB „X“

9. Apeliaciniame skunde įrodinėjama, kad apeliantas dėl UAB „X“ turto vagystės ir turto sugadinimo buvo pripažintas kaltu remiantis vien tik nepatikimais liudytojos R. V. parodymais, tuo tarpu, kiti įrodymai, tame tarpe ir kratos metu pas jį namuose rasti prožektorius bei kirvis, niekaip neįrodo jo kaltumo. Visgi, teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

10. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir nuosprendį grindė bylos duomenų išsamia bei nešališka analize. Nors R. Č.viso proceso metu kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo (UAB „X“ turto vagystės ir turto sugadinimo) nepripažino, tačiau tai, kad būtent nuteistasis R. Č. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis sugadino UAB „X“ priklausantį turtą ir įsibrovęs į jiems priklausančias patalpas, pagrobė UAB „X“ priklausantį turtą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų, aptartų ir įvertintų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, o būtent: liudytojo ir civilinio ieškovo UAB „X“ atstovės R. V. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, liudytojo V. L. parodymai, iš dalies paties nuteistojo R. Č. parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokoluose, kratos protokole, vaizdo įrašuose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, jog R. Č. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo, vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus taip padarydamas nepagrįstas išvadas dėl R. Č.kaltės.

11. Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo sugadinti vaizdo apsaugos kamerų laidai, vaizdo stebėjimo kamera „Hiviksion“ dome DS-2CD2163G2-IU F2.8, išdaužtas lauko durų stiklo paketas bei išlaužtos vidaus durys ir įsibrauta į UAB „X“ priklausančias patalpas, iš kur pagrobtas svetimas UAB „X“ priklausantis turtas - juodos spalvos rankinė „Christian Dior“, vaizdo stebėjimo kamera „Hikvision“ DS-2CD2083G2-I F2.8, t. y. iš viso pagrobta svetimas UAB „X“ priklausantis turtas, bendros 461,77 eurų vertės bei sugadintas svetimas UAB „X“ priklausantis turtas, bendros 477,07 eurų vertės. Atsižvelgus į tai, kad aptariamu atveju buvo pagrobtas svetimas turtas įsibraunant į patalpas ir sugadintas svetimas turtas, kuris remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, yra nedidelės vertės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šie nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį.

12. Sprendžiant iš pateikto apeliacinio skundo turinio, R. Č. savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu (šioje dalyje) motyvuoja tuo, kad apylinkės teismas jo kaltę grindė nepatikimais liudytojos R. V. parodymais bei rėmėsi kitais, nieko nepatvirtinančiais įrodymais, tačiau teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

13. Kaip matyti, liudytoja R. V. parodė, kad buvo įsilaužta į UAB „X“ patalpas, buvo išdaužtos kameros, langas, durys, kitos durys. Vienos kameros nerado, kita buvo nudaužyta. Vertingų daiktų nelaiko, nes ne pirmą kartą R. Č. patenka į įmonės patalpas. Jau kartą ji buvo teisme dėl vagystės, buvo kaltinamas tas pats asmuo. Asmeniškai R. Č. nepažįsta. R. Č. atpažįsta, matosi iš jo eisenos, iš stoto, yra įsitikinusi, kad tai – R. Č., matė vaizdo įrašuose. Pagarsinus liudytojos parodymus, ji parodė, kad ikiteisminiame tyrime davė teisingus parodymus (1 t., b. l.23-26, 87-90, 91-94). Nors iš tiesų, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. V. nurodė nepažįstanti asmens, užfiksuoto vaizdo apsaugos kamerų įrašuose, tačiau tai neleidžia konstatuoti, jog liudytojos parodymai yra nepatikimi ir neobjektyvūs. Kaip minėta, liudytoja R. V. parodė, kad jai teko dalyvauti kitame teismo posėdyje, kuomet R. Č. buvo nubaustas už vagystę iš UAB „X“. Ji yra įsitikinusi, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas būtent R. Č., pažino jį iš jo eisenos, stoto kūno sudėjimo. Taigi, liudytoja nurodė aiškius asmens (R. Č.) atpažinimo požymius, buvo jį mačiusi ir anksčiau, todėl vien tai, kad iš pat pradžių liudytoja neatpažino R. Č., nesuponuoja išvados, kad jos parodymai abejotini ar, kad ji iš pykčio ar savanaudiškų paskatų, kaip teigia apeliantas, jį apkalba. Jokių duomenų, kad liudytoja R. V. turi suinteresuotumą bylos baigtimi ar siekia apkalbėti R. Č. nebuvo nustatyta ir nuteistasis R. Č. tokių duomenų nenurodė. Suinteresuotumo bylos baigtimi nepatvirtina ir tai, kad R. Č. jau buvo apvogęs UAB „X“, nes iš bylos duomenų matyti, kad R. Č. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas laisvės atėmimo bausme. Taigi, teisėjų kolegija konstatuota, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti liudytojos R. V. parodymais ar laikyti juos nepatikimais, juo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

14. Nagrinėjamam nusikaltimui reikšmingi ir rašytiniai įrodymai. Antai, iš vaizdo įrašų apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti liudytojos R. V. pateikti vaizdo įrašai. Iš jų turinio matyti, kad šalia UAB „X“ kiemo vartų įėjimo, iš vidinės kiemo pusės, taip pat šalia pagrindinio įėjimo į parduotuvę, pakartotinai vaikšto tamsiai apsirengęs asmuo. Įrašuose užfiksuotas asmuo yra su kauke, prožektoriumi ant galvos bei striuke be rankovių. Vėliau matyti, kaip lauko kamera nusukama į žemę, o kiemo kamera – į viršų. Iš patalpos kamerų matyti, kaip pirmame kabinete pasigirsta triukšmas bei patalpoje pasirodo tas pats asmuo - kresno kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, dėvi kaukę, o ant jo galvos uždėtas dviratininkui skirtas žibintuvėlis, vilki berankovę striukę, mūvi treninginėmis kelnėmis, yra su pirštinėmis, ant kurių matyti kvadratiniai paveikslėliai, bei rankoje laiko „Fiskars“ kirvį. Apžiūrėjęs filmuojamą patalpą asmuo prieina prie vaizdo kairėje pusėje esančių durų ir jas pečiu (keliais smūgiais) išlaužęs patenka į patalpą, o po kelių minučių asmuo išbėga iš patalpų (1 t., b. l. 83-85). Iš kratos protokolo matyti, kad R. Č. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti ant galvos dedamas prožektorius FL-LNQ3033-11 (juodos - sidabrinės spalvų. Prožektorius su dviem elementais ir veikiantis) bei raudonos - juodos spalvų „Fiskars“ kirvis (1 t., b. l. 130-134).

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kratos metu rasti daiktai (prožektorius ir kirvis) neįrodo, kad jis padarė nusikalstamą veiką, pažymint, kad neva kiekvienas asmuo gali turėti tokius daiktus. Tačiau čia reikia pabrėžti, kad liudytoja R. V. nurodė pažinusi vaizdo įrašuose užfiksuotą žmogų – R. Č. ir paaiškino iš kokių požymių ji atpažino R. Č.. Be to, vaizdo įrašuose užfiksuota, kad asmuo dėvi prožektorių, tvirtinamą ant galvos ir rankoje laiko „Fiskars“ kirvį, o būtent šie daiktai ir buvo rasti pas R. Č. atlikus kratą. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad apžiūrint įvykio vietą, buvo rasti avalynės pėdsakai, sudaryti iš dulkių ir purvo. Pėdsako puspadžio viduryje matomas raštas iš storų linijų. Pėdsakas nukopijuotas (1 t., b. l. 33). Iš 2023-12-09 specialisto išvados matyti, kad paliktas pėdsakas gali būti tinkamas jį palikusio avalynės identifikavimui, pateikus konkrečius lyginamuosius pavyzdžius (1 t., 44-46). Antai, iš kratos protokolo matyti, kad jokia avalynė R. Č. gyvenamojoje vietoje rasta ir paimta nebuvo, todėl jokie lyginamieji tyrimai atlikti nebuvo. Tačiau tiriant vagystę iš UAB „Y“ (šios aplinkybės bus nagrinėjamos vėliau), R. Č. namuose buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasti sportiniai batai „Hoka“ (4 t., b. l. 103-122). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad tai sportinė avalynė, medžiaginė, pilkos spalvos su baltos spalvos pado pakyla, aplink avalynę eina raudonos spalvos juosta, suvarstomi juodos spalvos medžiaginiais raišteliais, ties avalynės kulnimi šone yra užrašas HOKA, ties kulnimi yra geltonos spalvos juosta su šviesą atspindinčiomis juostelėmis, <...>. Padas yra nelygaus rašto su įvairiais juodos ir baltos spalvos ornamentais, trikampėliais, įdubimais, padas padengtas purvu, žvyru. Avalynė su žymiais dėvėjimo požymiais, padengta purvu (4 t., b. l. 109-122). Taigi, nors ši avalynė nebuvo sulyginta su tyrime dėl vagystės iš UAB „X“ rastais minėtais avalynės pėdsakais, todėl negalima kategoriškai teigti, jog avalynės pėdsakai rasti nusikaltimo vietoje atitinka R. Č. namuose rastos avalynės pado žymes, tačiau vizualiai sugretinus nukopijuotą pėdsaką su kratos metu namuose rastais „Hoka“ sportinių batų padų pėdsakais, galima pagrįstai manyti, kad pado raštai akivaizdžiai sutampa. Kita vertus, sportiniai bateliai „Hoka“ turi specifinius požymius – trikampio ženklus, kurie šviečia, o būtent tokie šviečiantys ženklai užfiksuoti ir vaizdo apsaugos kameroje.

16. Šių įrodymų kontekste, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas iš esmės visiškai nepagrįstai neigia savo kaltę nurodydamas, kad jokios vagystės įsibraunant į patalpas nepadarė ir svetimo turto nesugadino. Kolegijos nuomone, tai jis daro tik norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma aukščiau aptartų įrodymų, t. y. liudytojos R. V. parodymai apie atpažintą asmenį (R. Č.), vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad patalpoje vaikšto kresno kūno sudėjimo, vidutinio ūgio asmuo, dėvintis kaukę, o ant jo galvos uždėtas dviratininkui skirtas žibintuvėlis, vilki berankovę striukę, mūvi treninginėmis kelnėmis, yra su pirštinėmis, ant kurių matyti kvadratiniai paveikslėliai, bei rankoje laiko „Fiskars“ kirvį, kratos metu paimti daiktai – prožektorius ir kirvis, kartu su kitais aukščiau aptartais netiesioginiais įrodymais, sugretinus juos tarpusavyje bei susiejus į vieningą, logišką visumą, sudaro pagrindą išvadai, jog būtent R. Č. padarė BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu ir teisingumu nėra jokio pagrindo ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo išvadų, jog R. Č. kaltė įrodyta ir jis dėl šių nusikalstamų veikų padarymo pripažintas kaltu visiškai pagrįstai.

Dėl vagystės ir turto sugadinimo UAB „Y“

17. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama apelianto kaltė dėl vagystės iš UAB „Y“ ir turto sugadinimo, teigiant, kad jo kaltė grindžiama išskirtinai tik jo praeitimi ir nesant byloje jokių objektyvių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais taip pat nesutinka.

18. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir nuosprendį grindė bylos duomenų išsamia bei nešališka analize. Nors R. Č.viso proceso metu kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo (UAB „Y“ turto vagystės ir turto sugadinimo) nepripažino, tačiau tai, kad būtent nuteistasis R. Č. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis sugadino UAB „Y“ priklausantį turtą ir įsibrovęs į jiems priklausančias patalpas, pagrobė UAB „Y“ priklausantį turtą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų, aptartų ir įvertintų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, o būtent: liudytojo ir civilinio ieškovo UAB „Y“ atstovo J. N. parodymai, liudytojų L. L., G. K., R. M., R. K. parodymai, iš dalies paties nuteistojo R. Č. parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokoluose, kratos protokole, daiktų apžiūros protokoluose, vaizdo įrašuose, specialisto išvadoje bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, jog R. Č. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo, vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus taip padarydamas nepagrįstas išvadas dėl R. Č.kaltės.

19. Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo sugadinta parduotuvės UAB „Y“ apsauginė lango žaliuzė, išdaužtas lango stiklo paketas, įsibrauta į parduotuvę UAB „Y“, iš kur pagrobtas svetimas UAB „Y“ priklausantis turtas - kasos aparatas Datecs DP-55 Plus, kasos stalčius su pinigais, 1 l talpos, 7 % stiprumo alaus „1686 Jubiliejinis“, 2 vnt., 1 vnt. bei 1 l talpos, 5,6% stiprumo alaus „Radvilaitės kaprizas“ su maišeliu, t. y. iš viso pagrobta svetimas UAB „Y“ priklausantis turtas, bendros 1007,52 eurų vertės bei sugadintas svetimas UAB „Y“ priklausantis turtas, bendros 290,75 eurų vertės. Atsižvelgus į tai, kad aptariamu atveju buvo pagrobtas svetimas turtas įsibraunant į patalpas ir sugadintas svetimas turtas, kuris remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, yra nedidelės vertės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šie nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį.

20. Sprendžiant iš pateikto apeliacinio skundo turinio, R. Č. savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu (šioje dalyje) motyvuoja tuo, kad apylinkės teismas jo kaltę grindė prielaidomis ir kitais byloje neištirtais įrodymais, kurie niekaip nepatvirtina jo kaltės, tačiau teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

21. Sutiktina, kad šiame epizode apelianto kaltė iš esmės grindžiama netiesioginiais įrodymais. Vis tik pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pažymėtina ir tai, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, Nr. 2K-343-719/2018). Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma remiantis tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-204-689/2019).

22. Iš liudytojų J. N., L. L., R. M. ir G. K. parodymų matyti, kad 2024 m. sausio 29 d. naktį apie 02:00 val. suveikė signalizacija UAB „Y“ parduotuvėje. Liudytojas J. N. parodė, kad tą naktį buvo išjungęs telefoną ir ryte pamatęs praleistus skambučius, perskambino. Perskambinus sužinojo, kad išdaužtas langas, išplėšta parduotuvė. Nuvykus į vietą, jau rado pardavėją L. Matė, jog išdaužtas lango paketas, išlaužtos lauko metalinės žaliuzės. Vėliau skaičiavo daiktus, netoliese buvo rastas kasos aparatas su įmuštais čekiais. Kasos aparate turėjo būti pinigai, aparatą rado kažkoks žmogus. Papildomai liudytojas J. N. parodė, kad buvo įdarbinęs R. Č. ir viskas iš pradžių buvo gerai, sakė, jog turi problemų su antstoliais, kad skola iš atlyginimo bus atskaičiuojama, kurį laiką dirbo tvarkingai, išdirbo kelis mėnesius. Vienu tarpu buvo visas sudaužytas, paskui prasidėjo nesąmonės, skambino net mamai, jo ieškojo, nes nepasirodė darbe, todėl turėjo jį atleisti. R. Č. buvo vairuotojas-technikas, rūpinosi įrangų montavimu, išplovimu, turėjo prižiūrėti parduotuvės įrangą, važinėti į kitus miestus, kur įmonė prekiavo pilstomu alumi.

23. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja L. L.. Papildomai liudytoja parodė, kad ji dirbo šeštadienį iki 18 val., pati užrakino patalpas, užleido žaliuzes. Sužinojusi, jog išplėšta parduotuvė, nuvyko ten ir pastebėjo išlaužtą, išdaužtą langą, nuplėštas žaliuzes. Prie kasos buvo likęs čekis, kuris rodo dienos apyvartą ir kiek kasoje buvo pinigų. Tą dieną buvo apie 900 Eur. Kai prisikaupia pinigų, išneša juos buhalterei penktadieniais iki trečios valandos. Šeštadieniais būdavo pinigai paliekami kasoje. Tą šeštadienį pinigus taip pat paliko kasoje, nes nedirbo buhalterija. Liudytojos teigimu, R. Č. dirbo pirmadienio rytais, atvykdavo kartą per savaitę prieš darbą, o plaudamas įrangą užtrukdavo valandą laiko. Su R. Č. apie pinigus nekalbėjo.

24. Liudytojas R. M. parodė, kad jis yra inžinierius, padalinio vadovas. Įvykio dieną nuvykęs į darbą, pamatė pareigūnus ir darbuotojus. Signalizacija suveikė parduotuvėje. Teritorijos signalizacija nesuveikė. Teritorijos signalizacija nuo parduotuvės signalizacijos yra atskirta, jos liudytojas nevaldo. Signalizacija iš vakaro buvo įjungta, jis (R. M.) pats įjungia, bet parduotuvėje signalizaciją įjungia pardavėja. 4 val. nakties gavo pranešimą, kad suveikė teritorijos signalizacija. Dar liudytojas R. M. parodė, kad R. Č. dirbo techniku, bet kiek laiko, negali pasakyti, apie šį darbuotoją atsiliepimai geri.

25. Liudytojas R. K. parodė, kad jo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas buvo kiauras, todėl nusprendė jį pakeisti. Atvykus stogdengiams, norėjo įvertinti, kiek kainuotų stogo remontas. Užlipus ant savo garažo stogo, ant gretimo stogo pamatė kasos aparatą ir iškart informavo policiją. Ten buvo dalis aparato, tik stalčius, šalia - pribyrėjusios metalinės monetos, eurai. Ant garažo stogo užlipo kopėčiomis, kurias atsivežė pats. Ant stogo nelipta, stalčius buvo užmestas, nes stogas 2,5 m aukščio. Grynuosius pasiėmė, o stalčių, mano, jog tiesiog užmetė, kad pašalintų įkalčius.

26. Nors minėtų liudytojų parodymai tiesiogiai nepatvirtina R. Č. kaltės padarius minėtas nusikalstamas veikas, tačiau byloje yra ir kitų objektyvių įrodymų (vaizdo įrašai, specialisto išvada ir t.t.), kurie, priešingai nei teigia apeliantas, vienareikšmiškai patvirtina jo kaltę padarius minėtas nusikalstamas veikas. Antai, iš bylos medžiagos matyti, kad R. Č. atžvilgiu buvo sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas, t. y. sekimas, panaudojant vaizdo, garso technines priemones siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti jo ir jo bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus. 2024-01-26 panaudojant technines priemones, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sumontuota vaizdo fiksavimo kamera, kuri fiksuoja šaligatvį einantį pro R. Č. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 174-175). Iš R. Č. sekimo suvestinės duomenų nustatyta, kad 2024 m. sausio 29 d. naktį apie 00:04:53 val. jis išėjo iš savo gyvenamosios vietos, o grįžo apie 02:53:29 val. Iš vaizdo stebėjimo duomenų matyti, kad R. Č. apsiavęs juodos spalvos sportinius batelius „Puma“ (ant batų „liežuvėlio“ matoma baltos palvos juostelė), apsimovęs tamsios (galimai žalsvos) spalvos kelnes ir užsivilkęs tamsiai mėlynos spalvos trumpą striukę su kapišonu, ties krūtine ant striukės yra išskirtinis požymis - nuo kairiojo peties ties krūtine yra tamsios spalvos juostelė (4 t., b. l. 176-178). Tokius pat rūbus vilkintis asmuo užfiksuotas ir kituose į bylą pateiktuose vaizdo kameromis užfiksuotuose įrašuose, kurie patvirtina nuoseklų šio asmens judėjimą, t. y. link nusikaltimo vietos ir atgal, o būtent, 23:57:56 val., R. Č. judėjimą užfiksuoja vaizdo įrašai, adresu (duomenys neskelbtini) (kitapus R. Č. gyvenamosios vietos) (2 t., b. l. 160-162), tuomet, kaip minėta, 00:04:53 val. R. Č. užfiksuojamas slapto sekimo kameromis. 00:33:23 val. tuos pačius rūbus vilkintis asmuo užfiksuotas (duomenys neskelbtini), šalia esančio garažo masyvo (2 t., b. l. 141-146, 147-148). Apie 00:51:13 val. tas pats vyras užfiksuotas prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo „(duomenys neskelbtini)“ (netoli UAB „Y“ (duomenys neskelbtini)). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo įrašų matyti šio vyro atliekami veiksmai nuo 00:51:13 iki 01:56:00, t. y. matyti, kad vyras kairėje rankoje neša ilgą, galimai lango apsauginės žaliuzės apatinę dalį; kažką nešasi (galimai įrankį); vaikšto nuo pastato link automobilių ir atgal; vyras nešasi tamsios spalvos krepšį (2 t., b. l. 113-120). Tuomet, apie 02:01:44 tas pats vyras su tamsios spalvos krepšiu užfiksuotas (duomenys neskelbtini), šalia esančio garažo masyvo. Iš liudytojo R. K. parodymų matyti, kad būtent ant vieno iš šių garažo stogo ir buvo rastas iš UAB „Y“ parduotuvės pavogtas kasos aparato stalčius, monetos. Be to, nusikaltimo vietoje buvo rasta ir pluoštinių medžiagų. Atlikus tyrimą, 2024-02-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad įvykio vietoje (įsibrovimo vietoje) paliktos mikrodalelės sutampa su R. Č. dėvimos striukės, paimtos 2024-02-05 kratos metu, mikrodalelėmis (4 t., b. l. 103-108, 126-132).

27. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų parodymus apie užrakintą parduotuvę ir įjungtą signalizaciją bei kitą naktį rastą išplėštą parduotuvę, sudaužytus langus, sugadintas žaliuzes bei pavogtą turtą, taip pat liudytojo J. N. parodymus, kad buvo įdarbinęs R. Č., bet dėl jo neatsakingumo teko jį atleisti, liudytojo R. K. parodymus, jog kasos aparato stalčius, pavogtas iš UAB „Y“, buvo rastas ant garažo stogo, netoli nusikaltimo vietos, kur ir buvo užfiksuotas bevaikštantis R. Č., rašytinę medžiagą – R. Č. sekimo suvestinės duomenis, kuriuose užfiksuota R. Č. vilkėta apranga, avalynė, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. Č. buvo pasišalinęs iš gyvenamosios vietos, taip pat vaizdo kameromis užfiksuotus įrašus, kurie patvirtina R. Č. judėjimo kryptį, lokaciją, bei kratos protokole ir specialisto išvadose užfiksuotus duomenis, kad kratos metu paimtos striukės mikrodalelės sutampa su įvykio vietoje paliktomis mikrodalelės, sugretinus juos tarpusavyje bei susiejus į vieningą, logišką visumą, neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vagystę iš UAB „Y“ ir turto sugadinimą atliko būtent R. Č..

28. Nors apeliantas ginčydamas savo kaltę, akcentuoja signalizacijos įsijungimo laiką, savo vilkėtą aprangą, su savimi turėtus/neturėtus daiktus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai niekaip nepaneigia apelianto kaltės. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas R. M. aiškiai parodė, jog teritorijos signalizacija nuo parduotuvės signalizacijos yra atskirta. Bylos duomenys patvirtina, kad parduotuvės signalizacija įsijungė apie 01:56:00 val., o apie 4 val. nakties, liudytojas R. M. gavo pranešimą, kad suveikė teritorijos signalizacija. Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, kad tinklinėje tvoroje buvo iškirpta skylė iki 95 cm aukščio ir 55 cm pločio, todėl neatmetama, kad po nusikalstamos veikos padarymo, pro šią skylę į minėtą teritoriją galėjo patekti bet kas, net ir gyvūnai, dėl ko automatiškai suveikė teritorijos signalizacija. Tai neprieštarauja bylos aplinkybėms. Be to, nors apeliantas akcentuoja, kad su savimi neturėjo jokių pirštinių, krepšio, kas užfiksuota jo sekimo vaizdo įrašuose, tačiau tai nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, juo labiau, kad šiuos daiktus jis prieš patekdamas į nusikaltimo padarymo vietą, galėjo laikyti kišenėje, už striukės ir vaizdo kameroms užfiksuoti šias aplinkybes būtų neįmanoma.

29. Atsakant ir atmetant apelianto skundo argumentus, kad daugelis žmonių turi tokias pačias striukes, kad jo striukė nesuplėšyta, pažymėtina, jog nusikaltimo vietoje buvo rastos ir paimtos tik pluoštinių medžiagų mikrodalelės, o ne pluošto skiautė, kas paneigia apelianto teiginius, jog kratos metu paimta striukė turėjo būti su pažeidimo žymėmis. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad kiekvieno asmens rūbas dėvėsi ne vienodai, dėl ko kinta jo pluošto struktūra, storis ir t.t. Ir nors liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turi panašią striukę, tačiau specialisto išvadoje nustatyta, kad ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodetalėmis, nurinktomis nuo lango statramsčio į pietus, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rasta tamsiai mėlynos spalvos poliesterinių pluoštų, vienodų su R. Č. striukės audeklo pluoštais; violetiniai mėlynos spalvos poliesterinių pluoštų, vienodų su R. Č. striukės dygsniavimo siūlės siūlo pluoštais. Didelė tikimybė, kad rasti tamsiai mėlynos ir violetiniais mėlynos spalvos poliesteriniai pluoštai yra iš R. Č. striukės. Šias išvadas specialistės pateikė pagal savo kompetenciją, remiantis moksliškai pagrįstais, pripažintais ir akredituotais tyrimo metodais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šia išvada, o tuo pačiu ir faktu, kad įvykio vietoje paliktos pluoštinių medžiagų mikrodalelės yra būtent R. Č. dėvimos striukės mikrodalelės.

30. Nors apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neištyrė nuo rankenos paimtos nuopjovos, pirštų antspaudų, nepateikė specialisto išvados dėl kratos metu paimtų batų „Puma“ atitikimo nusikaltimo vietoje rastiems pėdsakams, tačiau tai savaime nepaneigia teismo išvados dėl R. Č. kaltės, atkreipiant dėmesį ir į šių tyrimų rezultatams įtakos turėjusias priežastis. Specialistų išvadose nurodoma, kad rankų pėdsakai, nukopijuoti ant pateiktų dviejų daktiloskopinių plokštelių, rasti ir paimti 2024-01-30 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), netinkami asmeniui identifikuoti, nes juose atsispindėjusios kelios papiliarinio rašto detalės nesudaro individualių požymių visumos (2 t., b. l. 4-7); avalynės pėdsakai, rasti įvykio vietos apžiūros metu dėl vagystės iš UAB „Y“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), yra netinkami juos palikusios avalynės identifikavimui, nes avalynės pėdsakų raštas yra neįžiūrimas, neįžiūrimas atskirų rašto elementų išsidėstymas ir kiti bendrieji požymiai (2 t., b. l. 25-31). Taigi, akivaizdu, kad apelianto minimų veiksmų atlikimas būtų netikslingas ir nei patvirtintų, nei paneigtų R. Č. kaltės padarius nusikalstamas veikas.

31. Nagrinėjamu gi atveju, nuteistojo R. Č.kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų grindžiama ne prielaidomis ar remiantis nuteistojo praeitimi, tačiau nuoseklia įrodomąja grandine, patvirtinančia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog R. Č.veikose nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji jam inkriminuotų nusikaltimų požymiai, dėl to, jis pagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį (UAB „Y“).

Dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš UAB „Z“

32. Skundžiamu nuosprendžiu R. Č. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį, t. y. už tai, kad įsibraudamas į UAB „Z“ aptvertą teritoriją, pasikėsino pavogti UAB „Z“ priklausantį svetimą turtą. Apeliantas tvirtina, kad jokios vagystės jis neįvykdė, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ne toli automobilio, tačiau jį paleido, nes nenustatyta jokių galimos vagystės požymių. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto skundo argumentais sutinka iš dalies.

33. Aptariamu atveju pabrėžtina, kad BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją. BK 22 straipsnis numato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimo metu skirtingai negu rengimosi stadijoje kaltininkas pradeda tiesiogiai kėsintis į nusikalstamos veikos objektą, dalyką ar sukelia jiems realų pavojų ar net padaro žalą (pavyzdžiui, siekdamas pagrobti daiktus iš pastato, išdaužia langą ir pan.). Tokie veiksmai taip pat atskleidžia sumanytos vykdyti veikos esmę, kryptį, be jų pats nusikaltimas nebūtų įmanomas.

34. Šiuo atveju byloje nėra tokių duomenų, kurie paliudytų, kad R. Č. įsibrovęs į UAB „Z“ teritoriją būtų ketinęs pavogti kokį nors šiai bendrovei priklausantį turtą. Tiesa, byloje yra duomenų, kad R. Č. į aptvertą UAB „Z“ teritoriją pateko perlipęs per tvorą (rasta padėta lenta prie tvoros) ir, kad vaikščiojo aplink pastatus, teritorijoje esančius traktorius bei kitą techniką, juos apžiūrinėjo (R. Č. dėvėtų batų pėdsakai atitinka įvykio vietoje rastus pėdsakus). Tai patvirtina ir liudytojo, Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK vyresn. tyrėjo, R. K. parodymai, pastarojo 2024-02-05 tarnybinis pranešimas (3 t., b. l. 185-186), Panevėžio apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresn. tyrėjos J. M. 2024-02-06 tarnybinis pranešimas (3 t., b. l. 15-28), vaizdo įrašų apžiūros protokolai (3 t., b. l. 33-39) bei įvykio vietos apžiūros 2024-02-04 protokolas (2 t., b. l. 170-184). Maža to, byloje yra ir duomenų, kad šalia bendrovės, t. y. (duomenys neskelbtini), prie medžio buvo rasti daiktai – žibintuvėlis, peilis, replės, atsuktuvas, savadarbė veidą maskuojanti medžiaginė kaukė (2 t., b. l. 187-194). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad aplink minėtus daiktus matyti sniegas, tačiau daiktai sausi, šalia jų matomi tie patys (R. Č.) avalynės pėdsakai. Taigi, neabejotina, kad šie daiktai priklauso R. Č. ir, kad būtent jis juos ten paliko tą patį vakarą, o ne prieš tai vakarą, kai krovėsi briketus, kaip bando įtikinti pats apeliantas. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad vienas iš rastų daiktų yra tik skuduras, o ne veidą maskuojanti medžiaginė kaukė. Tai patvirtina prie daiktų apžiūros protokolo esančios fotolentelės (2 t., b. l. 194). Be to, R. Č. buvo sulaikytas netoli UAB „Z“ teritorijos.

35. Be kita ko, kaip jau minėta prieš tai, byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinime nurodytais nuteistojo veiksmais buvo pasikėsinta pavogti UAB „Z“ priklausantį turtą ar buvo padaryta žala. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra įrodyta, jog nuteistasis R. Č. siekė pavogti svetimą turtą ir savo tikslui pasiekti atliko tam tikrus veiksmus – perlipęs per tvorą apžiūrinėjo pastatus, teritorijoje esančius traktorius ir kitą techniką, šalia bendrovės, prie medžio buvo pasidėjęs įrankius - reples, peilį, atsuktuvą, tačiau tokiais veiksmais R. Č. tik sudarė sąlygas pasikėsinimui įvykdyti, bet tiesiogiai nepradėjo įgyvendinti savo nusikalstamo sumanymo, t. y. nebuvo pasiekęs pasikėsinimo lygio, jo veiksmai nebuvo nukreipti į konkretų pasikėsinimo objektą, o buvo rengimosi stadijoje, kadangi vis dar buvo nusikaltimo padarymą lengvinančių aplinkybių sudarymas (teritorijos apžiūrėjimas, priemonių ir įrankių pritaikymas, ir t.t.). Kaip žinia, vadovaujantis BK 21 straipsnio nuostatomis, už rengimąsi padaryti nusikalstamą veiką taip pat yra baudžiama, tačiau baudžiamoji atsakomybė kyla tik už rengimąsi padaryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, nepriskiriama sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl R. Č. negali atsakyti baudžiamąja prasme dėl rengimosi padaryti nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Todėl skundžiamas nuosprendis, šioje dalyje, naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, R. Č. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas)

Dėl bausmės

36. Likusioje apeliacinio skundo dalyje apeliantas be anksčiau nurodyto prašymo jį išteisinti taip pat dėsto ir argumentus, kuriais nesutinka su jam paskirtos bausmės subendrinimu su ankstesniu nuosprendžiu. Apeliantas pabrėžia, kad teismas, bendrindamas paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, neatsižvelgė į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2023-08-17 nutartimi jam buvo sumažinta laisvės atėmimo bausmė. Visgi, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad galutinė subendrinta bausmė nuteistajam buvo paskirta netinkamai ar aiškiai per griežta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nuteistasis dėl vienos veikos išteisintinas, yra pagrindas koreguoti galutinės subendrintos bausmės dydį.

37. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas terminuotas, tiek ir trumpalaikes laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė mažesnius už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, ar netgi artimą minimumui, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą, padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną sunkinančią aplinkybę (veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė – praeityje teistas 10 kartų Lietuvoje, 5 kartus užsienyje, baustas administracine tvarka, nedirba, turi 4 nepilnamečius vaikus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmes ir nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

38. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamo nuosprendžio dalį dėl R. Č. pripažinimo kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, keistina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo, iš naujo subendrinant bausmes, paskirtas dėl vagysčių iš UAB „X“ ir UAB „Y“ ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju pažymėtina, kad aptariamu atveju apylinkės teismas bendrindamas bausmes pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį klaidų nepadarė. Įvertino, jog yra padaryti du baudžiamieji nusižengimai (BK 187 straipsnio 3 dalis) ir du apysunkiai nusikaltimai (BK 178 straipsnio 3 dalis). Kadangi šios veikos, t. y. BK 187 straipsnio 3 dalis ir BK 178 straipsnio 3 dalis (UAB „X“) bei BK 187 straipsnio 3 dalis ir BK 178 straipsnio 3 dalis (UAB „Y) labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius, todėl šios bausmės, bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. Tačiau keistina nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių dėl vagysčių iš UAB „X“ ir UAB „Y“ ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį subendrinimo, jas subendrinant iš dalies sudedant, prie griežtesnės pridedant dalį- tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės ne mažesnės nei įstatymo numatytas minimalus dydis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bendrinant subendrintas bausmes su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, buvo pridėta palyginti nedidelė bausmės dalis, toks pridėtinos bausmės dydis yra tinkamas, analogiška bausmės dalis pridedama ir šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant iš naujo.

39. Be to, skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta ir su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi - 1 metai 6 mėnesiai 15 dienų. Nors apeliantas teigia, kad Panevėžio apygardos teismo 2023-08-17 nutartimi jam buvo sumažinta laisvės atėmimo bausmė iki 2 m. 9 mėnesių, tačiau tai nereiškia, kad apylinkės teismas, prie nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, pridėdamas Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2023-08-17 nutartimi, paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 1 metus laisvės atėmimo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Sutiktina, kad pridėta dalis – 1 metai, yra gan didelė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia dalis yra proporcinga ir teisinga, kadangi, atsižvelgiant į R. Č.charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad jis yra teisiamas jau 11 kartą, teistas ir užsienyje už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, padarė ne vieną, bet kelias nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia, konstatuotina, kad siekiant įgyvendinti bausmės tikslus pridėta laisvės atėmimo bausmės dalis turi būti itin žymi. Aptariamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis yra teisinga, tinkama, todėl analogiška bausmės dalis pridedama ir šiuo nuosprendžiu subendrintą bausmę bendrinant iš naujo su ankstesniu nuosprendžiu.

40. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos matyti, kad iš nuteistojo R. Č. valstybei prašoma išieškoti 225 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (6 t., b. l. 189-190).

41. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo R. Č. valios, taip pat atsižvelgus į tai, kad jo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistasis yra suimtas, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti:

nuosprendžio dalį, kuria R. Č.pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – R. Č. išteisinti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes dėl vagysčių iš UAB „X“ ir UAB „Y“ , bei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį subendrinti iš dalies sudedant ir R. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuteistajam R. Č. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2023-08-17 nutartimi, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir R. Č. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo iš nuteistojo R. Č.valstybei išieškoti 225 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.