Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2A-1534-459/2016

NUTARTIS

2016 m. lapkričio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Baltic Fortress“ ieškinį atsakovui A. Z. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2014-01-02 kasos išlaidų orderį Nr. 75 bei priteisti iš atsakovo 14935,70 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad pagal administratoriui perduotus įmonės apskaitos dokumentus UAB „T&A Project solution“ buvo skolinga UAB „Baltic Fortress“ 14935,40 Eur (51570 Lt) sumą. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Baltic Fortress“ iškėlimo, administratoriui įmonės dokumentus perdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „Finrata“. Perduoti dokumentai buvo suvesti iki 2014-04-09, t. y. iki dienos kai buvo nutraukta buhalterinės apskaitos sutartis. Administratoriui UAB „T&A Project solution“ pateikė 2013-12-15 A. Z. prašymą (dėl lėšų pervedimo į nurodytą sąskaitą kitam asmeniui), 2013-12-31 UAB „T&A Project solution“ banko išrašą (pervedama 2192,42 Eur (7570,00 Lt) į 2013-12-15 prašyme nurodytą sąskaitą) ir 2013-12-31 UAB „T&A Project solution“ kasos išlaidų orderį. Atsakovo paprašyta pateikti paaiškinimą, kaip minėtos lėšos iš UAB „T&A Project solution“ sugrąžintos įmonei arba grąžinti lėšas į kaupiamąją banko sąskaitą. Atsakovas pateikė papildomus dokumentus: 2013-12-31 kasos pajamų orderį Nr. BFO46 (gautos 14935,70 Eur lėšos iš UAB „T&A Project solution“) ir 2014-01-02 kasos išlaidų orderį Nr. 75 (išmokėta A. Z. 51570,00 Lt (14935,70 Eur) pagal avansinę apyskaitą). Minėti dokumentai į vedamą apskaitą nebuvo įtraukti. Pagal administratoriui perduotus įmonės apskaitos dokumentus įmonė buvo skolinga atsakovui 22906,97 Eur (79093,20 Lt), tačiau atsakovas neteikė kreditorinio reikalavimo įmonės bankroto byloje. Nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išieškojimo iš įmonės procesą pradėjo nuo 2013-06-20. Taip pat, nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyriui paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2013-08-05, dėl to iškėlus bankroto bylą susidarė 3829,84 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Atsakovas, būdamas įmonės direktorius, esant sunkiai bendrovės finansinei padėčiai, priėmė sprendimą išmokėti sau pinigus, suprasdamas ir žinodamas, kad tai stipriai įtakos bendrovės veiklos rezultatus bei atsiskaitymus su kreditoriais. Ieškovės nuomone, juridinio asmens vadovas ir akcininkas sąmoningai pažeidė Civiliniame kodekse įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir sąžiningai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-14 sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančiu UAB „Baltic Fortress“ 2014-01-02 kasos išlaidų orderį Nr. 75 ir priteisė iš atsakovo A. Z. ieškovei BUAB „Baltic Fortress“ 14935,70 Eur žalos atlyginimo.Teismas nurodė, jog 2014-01-02 kasos išlaidų orderyje Nr. 75, kuriuo UAB „Baltic Fortress“ (pats atsakovas orderyje nurodoma kaip kasininkas) išmokėjo atsakovui 14935,40 Eur (51570 Lt), nurodomas pinigų išmokėjimo tikslas – avansinei apyskaitai. Išmokant darbuotojams darbo užmokestį, jei tai daroma iš įmonės kasos ar sąskaitos, kasos išlaidų orderyje ar banko pavedime turi būti tiksliai nurodoma, kokiu pagrindu yra išmokami pinigai. Liudytoja G. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dirbo UAB „Baltic Fortress“ buhaltere nuo 2011 metų iki 2014-04-01 dienos ir vedė šios įmonės buhalterinę apskaitą. Liudytoja patvirtino, kad įmonė buvo skolinga atsakovui A. Z. 22906,97 Eur darbo užmokesčio, tačiau šie pinigai atsakovui nebuvo išmokėti, o įmonei iškėlus bankroto bylą atsakovas kreditorinio reikalavimo dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio nereiškė.Atsakovas negalėjo nurodyti priežasčių, kodėl teismui pateiktų dokumentų nepateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui bei nustatytu terminu neperdavė įmonės bankroto administratoriui. Atsakovas, nurodydamas įvairias išsimokėtos sumos išsimokėjimo pagrindo bei panaudojimo aplinkybes, į bylą nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas šiuos atsakovo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. BUAB „Baltic Fortress“ pateikė į bylą duomenis, kad įmonės buhalteriniai dokumentai buvo perimti 2015-03-18 iš buhalterinę apskaitą vedusios įmonės UAB „Finrata“. Teismas konstatavo, jog atsakovo teismui pateikti įrodymai, kurie įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įtraukti į UAB „Baltic Fortress“ buhalterinę apskaitą bei nustatytu terminu neperduoti įmonės bankroto administratoriui, negali būti laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, todėl teismas negali jais remtis ir jų vertinti.Teismas padarė išvadą, jog buvęs UAB „Baltic Fortress“ vadovas nevykdė teismo nutarties ir įstatymu įtvirtintos pareigos perduoti UAB „Baltic Fortress“ bankroto administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus. Atsakovo prašymu įmonės kreditorė UAB „T&A Project solution“ 14935,40 Eur (51570 Lt) įsiskolinimą UAB „Baltic Fortress“ pervedė į nurodytą sąskaitą kitam asmeniui, šią sumą atsakovas 2014-01-02 kasos išlaidų orderiu Nr. 75 išsimokėjo sau, t. y. padarė žalą įmonei, pažeisdamas kitų įmonės kreditorių interesus, todėl teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovo kaltė preziumuojama.Bendrovei padarytą žalą šiuo atveju sudaro bankroto administratoriui neperduotos lėšos: iš bendrovės kasos išimti bei neperduoti 14935,40 Eur (51570 Lt). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas tenkino ieškovės ieškinį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai :

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-14 sprendimą ir ieškinį atmesti.Atsakovas nurodo, jog pagal 2014-01-02 kasos išlaidų orderį Nr. 75 išsimokėjo sau dalį darbo užmokesčio ir dienpinigių skolą – 14935,70 Eur. Dėl šios priežasties nereiškė finansinio reikalavimo bankroto byloje.Nutraukus su UAB „Finrata“ sutartį dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, įmonė toliau vykdė veiklą, dėl to bankroto administratoriui buvo perduoti papildomi buhalteriniai dokumentai. Atsakovas byloje dėl bankroto bylos iškėlimo nedalyvavo, nes tuo metu gyveno Rusijoje, o apie įmonės bankrotą sužinojo tik 2015 metų rugsėjo mėnesį.Pirmosios instancijos teismas 2016-01-21 nutartimi įpareigojo atsakovą sumokėti 100 Eur dydžio užstatą liudytojos G. R. išlaidoms padengti. Liudytoja pareiškė, kad jokių išlaidų nepatyrė ir išmokų nereikalauja, tačiau teismas neišsprendė užstato grąžinimo klausimo.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų turėjęs galiojantį vykdomąjį dokumentą, pagal kurį būtų turėjęs teisę vadovaudamasis CK 6.930(1) straipsnyje numatyta mokėjimo eile išsimokėti sau lėšas. Įmonės buhalterinę apskaitą UAB „Finrata“ vedė iki 2014-04-09, o byloje sprendžiamas klausimas dėl piniginių lėšų išmokėjimo 2014-01-02 kasos išlaidų orderiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-975-265/2015 UAB „Baltic Fortress“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. Š.. Šioje nutartyje nustatyta, kad UAB „Baltic Fortress“ valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo UAB „Baltic Fortress“ vadovo pareigas. Bankroto administratoriui patikrinus įmonės buhalterinius dokumentus, nustatyta, kad įmonės kreditorė UAB „T&A Project solution“ 14935,40 Eur (51570 Lt) įsiskolinimą UAB „Baltic Fortress“ atsakovo prašymu pervedė ne į įmonės, o į nurodytą banko sąskaitą kitam asmeniui. Paminėta suma įmonės apskaitoje užpajamuota 2013-12-31 kasos pajamų orderiu Nr. BFO46. Atsakovas 2014-01-02 kasos išlaidų orderiu Nr. 75 išsimokėjo sau 14935,40 Eur (51570 Lt) sumą. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 14935,40 Eur įmonei padarytos žalos, dėl to, kad atsakovas, pažeisdamas kitų įmonės kreditorių interesus, išsimokėjo lėšas sau. Klaipėdos apygardos teismas 2015-05-25 nutartimi patvirtino BUAB „Baltic Fortress“ kreditorius ir jų reikalavimų sąrašą, atsakovas A. Z. į įmonės kreditorių sąrašą nėra įtrauktas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovas skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.Reiškiant reikalavimą atlyginti žalą, padarytą netinkamais įmonės vadovo veiksmais, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles ieškovas tokio pobūdžio bylose privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos. Nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Be to, ieškovas turi įrodyti žalos (nuostolių) faktą ir dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės organu lemia tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Be to, vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (pavyzdžiui, ABĮ 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002). Daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų, be abejo, ir teisių, atsiranda būtent įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu, pavyzdžiui: ABĮ 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir kt. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytose įstatymų nuostatose įtvirtintos vadovo pareigos yra labiau civilinio teisinio pobūdžio – vienvaldiškai veikti bendrovės vardu jos santykiuose su kitais asmenimis, bendrovės ir kitų bendrovės organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam bendrovei, laikytis konfidencialumo ir kt. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu (pavyzdžiui, ABĮ 37 straipsnio 10 dalis, CK 2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina ir tai, kad už pirmiau nurodytų civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Esminis bendrovės valdymo organo civilinės atsakomybės bruožas – visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis), kurį, be kita ko, lemia pirmiau nurodytas specifiškas bendrovės vadovo teisinis statusas, taip pat (su šiuo statusu susiję) vadovui keliami aukšti elgesio standartai ir suteiktų įgaliojimų mastas.Įmonės bankroto administratorius šiuo atveju pareiškė reikalavimą priteisti iš įmonės vadovo žalos atlyginimą, kurią vadovas sukėlė išsimokėdamas sau 14935,40 Eur.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas teismo posėdžio metu pateikė prieštaringus parodymus apie pinigų 14935,40 Eur (51570 Lt), kuriuos jis sau išsimokėjo iš UAB „Baltic Fortress“ kasos, išsimokėjimo ir panaudojimo aplinkybes. Iš pradžių atsakovas teigė, kad pinigus jis sau išsimokėjo išvažiuodamas į komandiruotę tęsti pradėtų įmonės darbų ir pinigai buvo investuoti į įmonės atliekamus darbus. Kaip vieną versijų, susijusių su pinigų išsimokėjimo aplinkybėmis, atsakovas taip pat nurodė, kad jis sau pinigus išsimokėjo kaip komandiruotpinigius, tačiau vėliau pažymėjo, kad šiuos pinigus jis sau išsimokėjo kaip atlyginimą, kadangi įmonė jam buvo skolinga. Šiuo atveju, esant nenuosekliai atsakovo pozicijai dėl pinigų išsimokėjimo aplinkybių, svarbu įvertinti tą faktą, jog 2014-01-02 kasos išlaidų orderyje Nr. 75 nurodomas pinigų išmokėjimo pagrindas – avansinei apyskaitai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, darbuotojams išmokant darbo užmokestį, jei tai daroma iš įmonės kasos ar sąskaitos, kasos išlaidų orderyje ar banko pavedime turi būti tiksliai nurodoma, kokiu pagrindu yra išmokami pinigai.BUAB „Baltic Fortress“ administratorius pateikė duomenis, kad įmonės buhalteriniai dokumentai buvo perimti iš buhalterinę apskaitą vedusios įmonės UAB „Finrata“. Buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė suvedė įmonės apskaitą iki 2014-03-31. Ieškovės BUAB „Baltic Fortress“ atstovas bankroto administratorius M. Š. 2015-12-16 rašte dėl papildomų dokumentų pateikimo teismui nurodė, kad atsakovo prie 2015-10-13 pareiškimo teikiami dokumentai: 2014 metų balansas, avansinių mokėjimų ataskaita nuo 2013-01-31 iki 2014-12-31, pirkėjų ir tiekėjų skolos 2014-01-01 – 2014-12-31, įsakymas Nr. 2013/12/31, bankroto administratoriui nėra perduoti, 2013-12-31 kasos pajamų orderis Nr. BFO46, 2014-01-02 kasos išlaidų orderis Nr. 75 į vedamą įmonės buhalterinę apskaitą, kuri buvo perduota bankroto administratoriui, nebuvo įtraukti.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas negalėjo nurodyti priežasčių, kodėl teismui pateiktų dokumentų nepateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui bei nustatytu terminu neperdavė įmonės bankroto administratoriui. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog nutraukus sutartį su UAB „Finratas“ įmonė vykdė veiklą, todėl bankroto administratoriui perduoti papildomi dokumentai. Atsakovas apie bankroto bylos iškėlimą įmonei sužinojo tik 2015 metų rugsėjo mėnesį, nes tuo metu gyveno Rusijoje. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog atsakovas neįrodė šių savo teigiamų aplinkybių. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas, kaip vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas nuo 2011-08-26, turėjo domėtis savo įmonės finansine padėtimi ir jos veiklos perspektyvomis bei procesais, vykstančiais su įmone. Be to, iš 2014-01-31 VSDFV Klaipėdos skyriaus pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo matyti, jog atsakovas buvo informuotas, kad nesumokėjus skolos VSDFV Klaipėdos skyriui, šis kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešimas 2014-02-07 įteiktas atsakovo motinai. Be to, iš 2013-06-27 VSDFV Klaipėdos skyriuje gauto atsakovo pasirašyto įmonės rašto matyti, jog atsakovas žinojo, kad įmonė turi įsiskolinimų SODRAI ir prašė leisti išmokėti susikaupusią skolą dalimis. Tačiau, nepaisant to, jog žinojo, kad įmonė turi skolų atsakovas vis tiek 2014-01-02 kasos išlaidų orderiu išsimokėjo sau didelę pinigų sumą. Be to, pagal sutartį UAB „Finratas“ UAB „Baltic Fortress“ buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2014-04-09. Ginčijamas kasos išlaidų orderis išrašytas 2014-01-02, t. y. dar tuo metu, kai įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma UAB „Finratas“. Atsakovas neįrodė jokių pateisinamų priežasčių, kodėl apskaitos dokumentai nebuvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog kasos išlaidų orderiu išsimokėjo sau dalį darbo užmokesčio ir dienpinigių skolą. Liudytoja G. R. posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad ji dirbo UAB „Baltic Fortress“ buhaltere nuo 2011 metų iki 2014-04-01 ir vedė šios įmonės buhalterinę apskaitą. Ji patvirtino, kad įmonė buvo skolinga atsakovui A. Z. 22906,97 Eur darbo užmokesčio, tačiau šie pinigai atsakovui nebuvo išmokėti, o įmonei iškėlus bankroto bylą atsakovas jokio finansinio reikalavimo nereiškė.Kaip jau minėta, juridinio asmens vadovas yra saistomos lojalumo pareigos; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Baltic Fortress“ nuo 2013 metų vidurio turėjo pradelstų mokėjimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, buvo pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai. Atsakovo prašymu įmonės kreditorė UAB „T&A Project solution“ 14935,40 Eur (51570 Lt) įsiskolinimą UAB „Baltic Fortress“ pervedė į nurodytą sąskaitą kitam asmeniui, šią sumą atsakovas 2014-01-02 kasos išlaidų orderiu Nr. 75 išsimokėjo sau, t. y. žinodamas, kad įmonė turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams atsakovas priėmė vienasmenį sprendimą išmokėti sau didelę pinigų sumą. Kad išmokėjo šią sumą sau kaip su darbo užmokesčiu susijusias išmokas, atsakovas neįrodė. VSDFV Klaipėdos skyrius, neatgavęs skolos, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nustatytų aplinkybių pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įmonės vadovas, kaip buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas, teisės aktų nuostatomis įpareigotas veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens, juridinio asmens organų narių, kitų asmenų atžvilgiu, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens, kreditorių interesams, šių reikalavimų nevykdė, ir tokie jo veiksmai lėmė žalos įmonei padarymą. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas kaltės prezumpcijos nepaneigė, todėl egzistuojant visoms atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kaip turi būti ginamos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės, kai yra pažeidžiama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir įmonė neteisėtai atsiskaito su vienu iš kreditorių. Įmonės bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, privalo išreikalauti neteisėtai sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas iš jas gavusio kreditoriaus. Atsakovui sumokėtos lėšos yra kreditoriaus pažeidžiant kitų kreditorių interesus įgytas turtas, taigi turi būti išreikalautas, o atsakovo, kaip kreditoriaus, reikalavimas turi būti patvirtinamas ir tenkinamas pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas laikantis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo kartu su kitais tos pačios eilės kreditoriais.Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neišsprendė užstato už liudytojo iškvietimą grąžinimo klausimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2016-01-21 nutartimi įpareigojo atsakovą sumokėti 100 Eur dydžio užstatą liudytojos G. R. išlaidoms padengti. Liudytoja posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškė, kad jokių išlaidų nepatyrė ir išmokų nereikalauja, tačiau teismas neišsprendė užstato grąžinimo klausimo. Kadangi užstatas sumokėtas į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą, išspręsti užstato grąžinimo klausimą turėtų Klaipėdos miesto apylinkės teismas, todėl atsakovui pasiūlytina prašymą dėl užstato grąžinimo pateikti pirmosios instancijos teismui.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.