Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Alžyro Liaudies Demokratinėje Respublikoje registruoto juridinio asmens „AERO DELTA Sarl“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą byloje Nr. 26425/HBH, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė aviacijos kompanija „Aviabaltika“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Realest“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas Alžyro Liaudies Demokratinėje Respublikoje registruotas juridinis asmuo „AERO DELTA Sar“ pateikė prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo (toliau – ir Arbitražo teismas) 2023 m. kovo 7 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 26425/HBH, leisti Arbitražo teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą vykdyti solidariai iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) aviacijos kompanijos „Aviabaltika“ ir UAB „Realest“, išduoti vykdomąjį raštą ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodo, kad neegzistuoja nė vienas iš atsisakymo pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo sprendimą pagrindų. Nagrinėjamu atveju šalys buvo sudariusios reikalaujamos formos, galiojantį bei jas saistantį arbitražinį susitarimą ir jo sudarymo metu nei jų veiksnumas, nei teisnumas neturėjo trūkumų. UAB aviacijos kompanija „Aviabaltika“ buvo tinkamai informuota apie arbitražo procesą ir arbitrų paskyrimą, jai buvo sudarytos visos galimybės pateikti paaiškinimus. Tarp šalių kilęs ir Arbitražo teismo išnagrinėtas ginčas pateko į šalių sudaryto arbitražinio susitarimo apimtį, o Arbitražo teismo sudėtis ir procesas atitiko nustatytus reikalavimus. Be to, Arbitražo sprendimas nėra panaikintas, jo vykdymas nėra sustabdytas. Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 68 straipsnio 4 dalimi, Arbitražo teismo sprendimas leistinas vykdyti ne tik UAB aviacijos kompanija „Aviabaltika“ atžvilgiu, bet ir solidariai UAB „Realest“ atžvilgiu. Pastaroji buvo įregistruota 2022 m. rugsėjo 19 d., įvykdžius UAB aviacijos kompanija „Aviabaltika“ reorganizavimo procesą atskyrimo būdu.

3. Suinteresuoti asmenys UAB aviacijos kompanija „Aviabaltika“ ir UAB „Realest“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kurio prašo netenkinti. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo UAB aviacijos kompanija „Aviabaltika“ nesutiko su ginčo nagrinėjimu Arbitražo teisme ir tokios pozicijos nuosekliai laikėsi tiek ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, tiek ginčą nagrinėjant Arbitražo teisme. UAB aviacijos kompanija „Aviabaltika“ kartu su 2021 m. lapkričio 4 d. pranešimu pateikė Arbitražo teismui pareiškėjo ir UAB aviacijos kompanija „Aviabaltika“ parašais patvirtintą 1997 m. rugpjūčio 7 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. AB-02-97/1 (versiją Nr. 2), kurioje nustatyta, kad derybomis nesureguliuoti ginčai ir nesutarimai sprendžiami arbitražo teisme Lietuvos Respublikoje. Nepaisydamas procesinio potvarkio ginčą nagrinėti remiantis tik šalių pateiktais dokumentais, Arbitražo teismas, nagrinėdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, neįvertino byloje esančio įrodymo, UAB aviacijos kompanija „Aviabaltika“ pateiktos bendradarbiavimo sutarties versijos Nr. 2, dėl jos nepasisakė, nors ji yra reikšminga, sprendžiant dėl Arbitražo teismo jurisdikcijos, ginčo eigos ir baigties. UAB „Realest“ nebuvo Arbitražo teismo išnagrinėtos bylos Nr. 26425/HBH šalimi, Arbitražo teismas UAB „Realest“ atžvilgiu nepriėmė sprendimo, todėl Arbitražo teismo sprendimo vykdymas negali būti nukreiptas į UAB ,,Realest“.

4. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. rugsėjo 1 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai. Pareiškėjas nurodo, kad UAB aviacijos kompanija „Aviabaltika“ pateikta bendradarbiavimo sutarties versija Nr. 2 yra suklastota. Tvirtina, kad apie tokios sutarties versijos egzistavimą suinteresuotas asmuo Arbitražo teisme nenurodė, o suinteresuoto asmens pateiktas elektroninis laiškas yra nepatikimas.

5. Suinteresuoti asmenys 2023 m. rugsėjo 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad reikalavimas dėl skolos sumokėjimo grindžiamas išvardintomis sąskaitomis faktūromis, kurios išrašytos 2018 m. lapkričio 12 d. šalių sudaryto susitarimo pagrindu Nr. LK17/18. Šiame susitarime buvo numatyta ir ginčų sprendimo alternatyva – bendrosios kompetencijos teisme pagal atsakovo buveinės registracijos vietą. Pareiškėjo pateikti samprotavimai neįrodo, kad bendradarbiavimo sutarties versija Nr. 2 tariamai yra suklastota. UAB aviacijos kompanija „Aviabaltika“ pagrįstai remiasi bendradarbiavimo sutarties versija Nr. 2, kadangi tokį rašytinį įrodymą pateikė Arbitražo teismui pradinėje bylos stadijoje ir juo grindė 2021 m. lapkričio 4 d. pranešime dėstomą poziciją, kad Arbitražo teismas neturi kompetencijos nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl Arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje

6. Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – 1958 m. Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas (toliau – ir KAĮ) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 810 straipsnio 6 dalis).

7. Tiek pagal galiojančias CPK ir KAĮ nuostatas, tiek pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Antra, net ir vertinant arbitražo sprendimą, remiantis 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardintais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Teismas, nagrinėjantis arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga įrodyti 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kuriais remiantis prašoma atsisakyti pripažinti ar leisti vykdyti arbitražo sprendimą, buvimą tenka asmeniui, prieš kurį nukreiptas arbitražo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Teismas, spręsdamas arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimus, ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus, kuriems esant gali būti atsisakoma pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas (skolininkas) jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002). Toks patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008).

9. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys nesutikimą su Arbitražo sprendimo pripažinimu ir leidimu vykdyti Lietuvos Respublikoje grindžia tuo, kad 1997 m. rugpjūčio 7 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. AB-02-97/1 buvo sudaryta dviem versijomis, pagal kurios versiją Nr. 2, ginčai tarp šalių turi būti sprendžiami arbitražo teisme Lietuvos Respublikoje pagal šio arbitražo taisykles, todėl dviejų sutarties galiojančių ir šalims taikytinų bei įpareigojančių versijų su skirtinga ginčų sprendimo tvarka egzistavimas sukuria ydingą situaciją, kada bet kuri sutarties šalis laisvai gali pradėti ginčą dėl to paties dalyko pagal skirtingas ginčų sprendimo tvarkas, todėl yra pagrindas konstatuoti arbitražo teismo sprendimo prieštaravimą Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Be to, suinteresuotų asmenų įsitikinimu, aptariamu atveju, atsižvelgiant į tarp šalių sudarytos bendradarbiavimo sutarties dualumą (prieštaringumą), arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo, todėl, vadovaujantis 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d papunkčiu, yra pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo dėl Arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina, ar suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą nepripažinti Arbitražo sprendimo 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d papunkčio nurodytu pagrindu, taip pat, ar neegzistuoja 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio.

10. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d papunktis nustato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos valstybės, kurioje vyko arbitražas, įstatymų. Šios nuostatos tikslas – numatyti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo galimybę dėl esminių arbitražo proceso pažeidimų, kurie apima tuos atvejus, kai šalys susitaria vadovautis vienos arbitražo institucijos taisyklėmis, tačiau arbitražas vyksta remiantis kitos arbitražo institucijos taisyklėmis, arba atvejus, kai šalys susitaria dėl institucinio arbitražo taisyklių netaikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-57/2013).

11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog arbitražo byla Arbitražo teisme buvo nagrinėjama remiantis šio arbitražo taisyklėmis. Suinteresuoti asmenys pažeidimą iš esmės grindžia tik tuo, kad tarp šalių egzistavo dvi sutarčių versijos, kurios numatė skirtingą ginčų sprendimo tvarką.

12. Nors suinteresuoti asmenys nurodo, kad UAB aviacijos kompanija „Avialbaltika“ Arbitražo teismui teikė 1997 m. rugpjūčio 7 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. AB-02-97/1 versiją Nr. 2, tačiau Arbitražo teismas sprendime dėl to nepasisakė, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi suinteresuotiems asmenims buvo pasiūlyta pateikti įrodymus iš Arbitražo teisme nagrinėtos bylos, kurie patvirtintų, jog 2021 m. lapkričio 4 d. elektroninis laiškas ir su juo siųsti dokumentai buvo gauti Arbitražo teisme ir yra bylos medžiagoje, o taip pat pateikti elektroninio laiško vertimą į lietuvių kalbą. Tačiau suinteresuoti asmenys 2023 m. rugsėjo 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose tik deklaratyviai nurodo, kad Arbitražo teismas sprendime patvirtino, jog gavo tokį pranešimą. Pažymėtina, kad Arbitražo teismo sprendimo 40 punkte nurodoma, kad atsakovė pareiškė, jog ginčas nepriklauso Arbitražo teismo jurisdikcijai, tačiau nėra jokių duomenų apie sutarties versijos Nr. 2 pateikimą Arbitražo teismui, kuri paneigtų šio arbitražo kompetenciją nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą.

13. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, jei tarp šalių ir buvo sudaryti du sutarties variantai, nesant duomenų apie vienos iš sutarčių negaliojimą, nėra pagrindo teigti, kad šalys nėra susitarusios dėl ginčo sprendimo Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teisme, kaip vienos iš galimų ginčo sprendimo galimybės, o Arbitražo teisme nagrinėti šalių tarpusavio susitarimai aiškiai apibrėžia, kad iki 2018 m. lapkričio 12 d. šalys buvo sulygę ginčus spręsti būtent Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teisme. Kaip matyti iš Arbitražo teismo sprendimo, arbitrai įvertino 1997 m. rugpjūčio 7 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. AB-02-97/1, 2018 m. lapkričio 12 d. papildomo susitarimo (šiuo susitarimu sutarta, kad ginčai, susiję su sutartimis, pasirašytomis iki papildomo susitarimo sudarymo, sprendžiami Tarptautiniame arbitraže, o ginčai, susiję su sutartimis, sudarytomis po papildomo susitarimo sudarymo, sprendžiami pagal atsakovo buvimo vietą) ir tos pačios dienos naujos sutarties dėl bendradarbiavimo, 2013–2018 metais sudarytų sutarčių turinį bei nustatė, jog reikalavimai suinteresuotam asmeniui UAB aviacijos kompanijai „Aviabaltika“ ginčo atveju buvo reiškiami dėl sąskaitų faktūrų, kurios išrašytos iki 2018 m. lapkričio 12 d. papildomo susitarimo įsigaliojimo. Atitinkama išlyga dėl ginčų sprendimo pagal papildomo susitarimo 16.2 straipsnį iš esmės yra ir 1997 m. rugpjūčio 7 d. bendradarbiavimo sutarties 16.2 straipsnio pradinėje redakcijoje, kurioje numatytas arbitražinis susitarimas dėl ginčų sprendimo arbitraže pagal Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo taisykles.

14. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatytos ir neįrodinėjamos aplinkybės, susijusios su arbitražo bylą išnagrinėjusių arbitrų šališkumu ir priklausomumu, ar įrodymų, patvirtinančių, kad bylą būtų išnagrinėjęs nepriklausomas ir nešališkas arbitražas, o suinteresuotų asmenų nurodomi argumentai dėl 1997 m. rugpjūčio 7 d. bendradarbiavimo sutarčių dualumo nėra pagrįsti, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog suinteresuotų asmenų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti arbitražinio bylos nagrinėjimo metu buvus esminius arbitražo proceso pažeidimus, kurie galėtų sudaryti 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d papunktyje nustatytą pagrindą atsisakyti pripažinti Arbitražo teismo sprendimą.

15. Kaip minėta, suinteresuoti asmenys nurodo, kad Arbitražo teismo sprendimą turėtų būti atsisakoma pripažinti ir vadovaujantis 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktu, kuriame nustatyta, jog užsienio arbitražo sprendimą gali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti tuo atveju, kai sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Dėl to ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Kasacinio teismo atlikta užsienio valstybių teismų praktikos, aiškinant 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintos viešosios tvarkos sampratą, analizė patvirtina, jog tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek ir užsienio teismų praktika šiuo klausimu iš esmės sutampa ir lemia itin siaurą tarptautinės viešosios tvarkos išlygos aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo teismo sprendimas prieštarautų viešajai tvarkai, nenustatė. Suinteresuoti asmenys teigia, kad Arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai būtent dėl minėtos priežasties, t. y., kad tarp šalių buvo sudarytos dvi 1997 m. rugpjūčio 7 d. bendradarbiavimo sutarties versijos. Jų teigimu, dviejų bendradarbiavimo sutarties versijų egzistavimas su skirtinga ginčų sprendimų tvarka sukuria sutarties šalims neaiškumą ir neapibrėžtumą, kurie iš principo eliminuoja bet kurios sutarties šalies teisę ginti savo pažeistas teises.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuotų asmenų argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad suinteresuotam asmeniui UAB aviacijos kompanijai „Aviabaltika“ būtų užkirstas kelias gintis nuo jai pareikšto ieškinio, apie pradėtą procesą Arbitražo teisme buvo žinoma. Be to, nėra duomenų, kad ginčas dėl to paties dalyko būtų pradėtas ir Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, jog prašomas pripažinti Arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai.

19. Be kita ko, 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo dalykas. Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje tokių aplinkybių nenustatė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas į Arbitražo teismą kreipėsi dėl skolos iš suinteresuoto asmens UAB aviacijos kompanijos „Aviabaltika“ priteisimo pagal šalių sudarytų sutarčių pagrindu išrašytas sąskaitas faktūros. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolos priteisimas, kylantis iš šalis (privačius juridinius asmenis) siejančių sutartinių teisinių santykių gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis), t. y. šiuo atveju neegzistuoja 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintas atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimą pagrindas.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje nenustačius 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos Respublikoje Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 26425/HBH, yra pripažintinas į jį leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Dėl Arbitražo teismo sprendimo leidimo vykdyti UAB „Realest“ atžvilgiu

21. Pareiškėjas pateiktu prašymu taip pat prašo leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą ir suinteresuoto asmens UAB „Realest“ atžvilgiu.

22. Kaip matyti iš Arbitražo teismo sprendimo, ginčas buvo nagrinėjamas tik tarp dviejų šalių – pareiškėjo ir suinteresuoto asmens UAB aviacijos kompanijos „Aviabaltika“, Arbitražo teismo sprendimu skola priteista taip pat tik iš suinteresuoto asmens UAB aviacijos kompanijos „Aviabaltika“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašymas leisti vykdyti Arbitražo teismo sprendimą ir UAB „Realest“ atžvilgiu, reikštų pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo sprendimo modifikavimą.

23. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje, t. y. užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Lietuvos apeliacinis teismas nevykdo pripažintų sprendimų ir nesprendžia kaip ir kokia tvarka arbitražo sprendimas bus vykdomas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, manydamas, kad jo, kaip išieškotojo, teisės yra pažeistos dėl galimo skolininko nesąžiningumo, savo galimai pažeistas teises turi ginti teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija, pareiškėjo prašymo dalį leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą ir UAB „Realest“ atžvilgiu atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

25. Tenkinus pareiškėjo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą, pareiškėjui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 16 745,49 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus suteiktų teisinių paslaugų specifikaciją, kurią pateikė pareiškėjas, matyti, kad pareiškėjas nurodo ir tas išlaidas, kurios nėra susijusios su bylos nagrinėjimu Lietuvos apeliaciniame teisme, pavyzdžiui, susirinkimai, vizitas Kaune, konsultacijos, arba vertinti kaip darbai, patenkantys į konkretaus procesinio dokumento rengimo apimtį (prašymo rengimas apimta tiek dokumentų ir teismų praktikos analizę, tiek konsultacijas ir susitikimus, tiek paties prašymo parengimą ir redagavimą).

27. Įvertinusi pareiškėjos pateiktus procesinius dokumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pareiškėjai priteisiamos advokato teisinių paslaugų išlaidos (už prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo sprendimą, prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dviejų rašytinių paaiškinimų parengimą), kurios apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 ir 8.16 papunkčiuose numatytus maksimalius priteistino užmokesčio dydžius, tai šiuo atveju sudaro 7 250,15 Eur (4 898,75 Eur + 783,80 Eur x 3). Kadangi prašymo dalis dėl Arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti UAB aviacijos kompanijos „Aviabaltika“ atžvilgiu tenkinama, o prašymo dalis dėl leidimo Arbitražo teismo sprendimą vykdyti Lietuvos Respublikoje UAB „Realest“ atžvilgiu netenkinama, pareiškėjui priteisiama 75 proc. nustatytų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis, t y. 5 437,61 Eur. Be to, pareiškėjas sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl šių išlaidų dalis, t. y. 82,50 Eur (55 Eur + 55 Eur / 2) priteisiama iš suinteresuoto asmens UAB aviacijos kompanijos „Aviabaltika“, atsižvelgiant į tai, kad pirmasis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo patenkintas iš dalies (laikinosios apsaugos priemonės netaikytos suinteresuoto asmens UAB „Realest“ atžvilgiu). Kitų bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui teisėjų kolegija nepriteisia, nes pareiškėjo pateiktų įrodymų joms pagrįsti nepakanka – nėra aišku, nei kas tam tikrus dokumentus išvertė, nei kokius dokumentus ir kokiu tikslu išvertė, nei kokia tokių paslaugų vertė, be to, nenurodoma, kokie registrai ir kokiu tikslu buvo tikrinami, kokios antstolio paslaugos buvo suteiktos ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjui iš suinteresuoto asmens UAB aviacijos kompanijos „Aviabaltika“ priteisiama 5 520,11 Eur (5 437,61 Eur + 82,50 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

28. Suinteresuotam asmeniui UAB „Realest“ bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes 2023 m. rugsėjo 5 d. pateiktame prašyme nurodoma, kad visos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos suinteresuoto asmens UAB aviacijos kompanijos „Aviabaltika“, kuriai ir prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo pritaikytos Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. d. nutartimis, paliekamos galioti iki pripažinto ir leisto vykdyti arbitražo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 777, 810 straipsnio 6 dalimi, 811¹, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Alžyro Liaudies Demokratinėje Respublikoje registruoto juridinio asmens „AERO DELTA Sarl“ prašymą tenkinti iš dalies.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 26425/HBH.

Priteisti pareiškėjui Alžyro Liaudies Demokratinėje Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui „AERO DELTA Sarl“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Aviabaltika“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 520,11 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų ir 11 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Nustatyti, kad laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. d. nutartimis, galioja iki pripažinto ir leisto vykdyti arbitražo sprendimo įvykdymo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.