Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. P. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-24 nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau Institucija) įgaliotas pareigūnas 2012 m. sausio 24 d. surašė D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2012 m. sausio 23 d. 13 val. 7 min. Panevėžyje, Savitiškio g 61 vairuodamas automobilį „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)automobilių stovėjimo aikštelėje nepasirinko saugaus greičio, atlikdamas manevrą į dešinę, nesuvaldė automobilio ir jo galiniu kairiuoju kampu trenkėsi į jam iš kairės stovinčio automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį savininkei I. K., dešinį šoną. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai, be to, iš įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 231 punktų reikalavimus.

Panevėžio miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą 2012 m. vasario 24 nutarimu pripažino D. P. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio pirmoje dalyje numatytų pažeidimų padarymo ir skyrė jam pagal 127 straipsnio 2 dalį 150 litų baudą, pagal 130 straipsnio 1 dalį - 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, o ATPK 33 straipsnio pagrindu paskyrė galutinę nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas skirdamas nuobaudą pažymėjo, kad atsižvelgia į D. P. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, turtinę padėtį, pažeidimo padarymo motyvus į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš skundo turinio, ginčo dėl D. P. ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo byloje nėra, tačiau apeliantas skundu ginčija tyčios pagal ATPK 130 str. 1 d. buvimą ir kelia administracinės nuobaudos pagal ATPK 130 str. 1 d. individualizavimo klausimą. Išnagrinėjęs skundo argumentus bei gautą medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamu 2012-02-24 nutarimu teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti, ir paskyrė D. P. tinkamą nuobaudą.

Dėl ATPK 130 str. 1 d.

Nors apeliantas skunde teigia, kad dėl padarytų pažeidimų labai gailisi, tačiau kiti skundo teiginiai dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytam pažeidimui būtinos tyčios jos veiksmuose nebuvimo rodo, kad minėto nusižengimo sudėtis pačio D. P. yra ginčijama. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį, skundžiamą teismo nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu, patikrinęs surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, pagrįstai pripažino D. P. padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą nusižengimą.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai dėmesio D. P. kaltės formos tyrimui ir visų surinktų duomenų kontekste, įskaitant ir jo pačio paaiškinimą, nukentėjusiosios M. K. paaiškinimą, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, byloje esančias fotonuotraukas ir kt., padarė pagrįstą išvadą dėl tyčios ir atitinkamai – ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties buvimo D. P. veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka. Nors D. P. po eismo įvykio policijos pareigūnams, taip pat ir teisme teigė bei apeliaciniame skunde nurodė nepajutęs susidūrimo, tokius jo teiginius paneigia aukščiau nurodyti byloje esantys duomenys. Byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad buvo apgadintas M. K. automobilio dešinysis šonas, prie jo nukritę kito automobilio žibinto šukės, D. P. vairuoto automobilio užpakalinio kairio kampo apgadinimai, išdužęs užpakalinis kairės pusės žibintas, priešingai nei teigiama skunde, rodo, kad D. P. automobilių susidūrimą juto, matė, bet nepaisant to iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taigi ATPK 130 straipsnio 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis D. P. veiksmuose įrodyta.

Dėl administracinės nuobaudos

Pažeidėjas apeliaciniame skunde kelia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarimu jai už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą teigdamas, kad paskirta nuobauda turėtų būti švelninama taikant ATPK 30¹ str. nuostatas – neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir paskiriant tik baudą. Šie teiginiai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybėmis daro išvadą, kad ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti pažeidėjui D. P. ATPK 30¹ str. nuostatas ir švelninti jam paskirtą ir taip minimalią ATPK 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą nėra.

Apelianto D. P. padarytą administracinį teisės pažeidimą numatančioje ATPK 130 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Taigi už minėto pažeidimo padarymą yra numatytos dvi alternatyvios nuobaudos ir tik su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos D. P. paskyrimą atsižvelgė į apelianto skunde nurodomas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes bei paskyrė jam sankcijoje numatytos švelnesnės nuobaudos minimumą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Tokią nuobaudą laikyti per griežta nėra jokio pagrindo. Nors skunde nukreipiama į pažeidėjo asmenybės pozityviąją pusę, tačiau šios bei kitos apelianto nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, sąlygojančios jam paskirtos ir taip minimalios administracinės nuobaudos švelninimą. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Darydamas pažeidimą pažeidėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką – žinodamas visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir privalėdamas suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jam neigiamas pasekmes, jis turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą. Administracinės nuobaudos taikymas netrukdo dirbti pačiam apeliantui nevairuojant transporto priemonės. Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto tvirtinimas, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės-jis gailisi, atlygino turtinę žalą nukentėjusiajai. Atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę D. P. nubaustas ne už turtinės žalos padarymą, o už pasišalinimą iš įvykio vietos, pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, žala nukentėjusiajai buvo padaryta ne pasišalinimu iš įvykio vietos, o kitu administraciniu teisės pažeidimu, už kurį jis nubaustas bauda. Be to, byloje nėra duomenų, jų nepateikta ir prie apeliacinio skundo, kad nukentėjusiajai žala atlyginta ir ji pretenzijų neturi. ATPK 31 straipsnio 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. D. P. deklaruojamo nuoširdaus gailėjimosi fakto byloje esantys įrodymai nepatvirtina - jis ginčija patį ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo (tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos) faktą, nors bylos įrodymai šį faktą įrodo. Be to, byloje nenustatyta, kad D. P. būtų padėjęs išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis, priešingai- iš bylos duomenų matyti, kad apie D. P. padarytus administracinius teisės pažeidimus pranešė ne jis, o pašalinis asmuo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. P. atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. individualizuota tinkamai, nuobauda jam paskirta teisingai, ji nėra aiškiai per griežta, pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas D. P. atžvilgiu nėra.

Remdamasis išdėstytais argumentais skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. P. skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.