Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinįatsakovei M. K. dėl 2853,12 Eurskolos, sutartinių palūkanųir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymonustatyta tvarka – per kartu gyvenantį pilnametį šeimos narį.

Atsakovė neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

2006-11-03 AB „Swedbank“ (buvęs – „Hansabankas“)ir M. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovei suteikė 1158,48 Eur kreditą (4000 Lt), nustatant 11,5 procentų dydžio metinę palūkanų normą, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas Sutartyje numatytas sumas. (b.l. 16-17) 2006-12-20 AB „Swedbank“ (buvęs – „Hansabankas“) ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovei suteikė 2316,96 Eur kreditą (8000 Lt), nustatant 10,5 procentų dydžio metinę palūkanų normą, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas Sutartyje numatytas sumas. (b.l. 19-20)

2009-05-21 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54AB „Swedbank“ atlygintinai perleido ieškovui UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises pagal Sutartis atsakovės atžvilgiu (b.l. 4-9).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

Atsakovė Sutarčių neįvykdė, todėl ieškovo reikalavimas dėl 219,38 Eurskolos, 153,35 Eur nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą pagal Sutartį Nr. 1ir 1063,20 Eur skolos, 678,79 Eur nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą pagal Sutartį Nr. 2 (b.l. 13) priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Sutartysenustatyta, kad kredito gavėjui už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną, skaičiuojami 0,1 procento delspinigiai nuo laiku neapmokėtos sumos.Ieškovas paskaičiavo 5,24 Eur dydžio netesybas už pagrindinę skolą ir 0,20 Eur už palūkanas už laikotarpį iki 2009-07-27 bei 78,98 Eur netestybas už pagrindinę skolą ir 55,21 Eur už palūkanas už laikotarpį nuo 2009-07-27 iki 2010-07-22 (t.y. už 360 dienų) pagal Sutartį Nr. 1;

taip pat ieškovas paskaičiavo 8,73 Eur dydžio netesybas už pagrindinę skolą ir 1,01 Eur už palūkanas už laikotarpį iki 2009-07-27 bei 382,75 Eur netestybas už pagrindinę skolą ir 244,36 Eur už palūkanas laikotarpį nuo 2009-07-27 iki 2010-07-22 (t.y. už 360 dienų) pagal Sutartį Nr. 2.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnį ir 6.258 straipsnio nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ilgai nesikreipė į teismą, nors šiam veiksmui netrukdė jokios kliūtys, darytina išvada, jog atsakovės ilgas prievolių nevykdymo laikotarpis susijęs ir su ieškovo neveikimu. Esant šioms aplinkybėms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str. 3 d.) neleidžia priteisti ieškovui iš atsakovės tokio ilgo laikotarpio netesybų. Sprendžiant netesybų klausimą, kai pats ieškovas ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę ir dėl to netesybos tapo neproporcingai didelės, pagal analogiją ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5, 1.8 straipsniai) netesybų dydis apribotinas, taikant CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytas taisykles - iki šešių mėnesių laikotarpio netesybų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl netesybų priteisimo, nurodė, kad netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tačiau netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku realiai patyrė nuostolių tiek, kiek prašoma priteisti delspinigių, nėra, todėl teismas konstatuoja, kad sprendimas, kuriuo būtų patenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių priteisimo, aiškiai prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.228⁴ str. nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas exofficio (lot. pagal pareigas; savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.228⁴ str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.228⁴ str. 2 d. įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.

Sutartyse numatytos netesybos, mokamos kiekvieną dieną, sudaro net 36,5 procentų per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovės kaip vartotojo teises ir teisėtus interesus CK 6.228⁴ str. 2 d. 5 p. ir 6.228⁴ str. 3 d. prasme.

Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais darytina išvada, kad tokios netesybos yra aiškiai per didelės, todėl siekiant apsaugoti atsakovės kaip vartotojo interesus ieškovo reikalavimas dėl delspinigių (baudos) priteisimo negali būti tenkintinas visa apimtimi, taigi priteistini delspinigiai mažintini.

2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad šalys Sutartį sudarė dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Tačiau teismas konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl įvertinus byloje esančius duomenis bei skolos susidarymo aplinkybes darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant 0,05 procento dydžio tarifą, kas sudarytų:

Pagal Sutartį Nr. 1 – 33,54 Eur ((5,24 Eur + 219,38 Eur x 180 d. x 0,05 % = 19,74 Eur)+(0,20 Eur + 153,35 Eur x 180 d. x 0.05% =13,80 Eur));Pagal Sutartį Nr. 2 – 156,78 Eur ((8,73 Eur + 1063,20 Eur x 180 d. x 0,05 % = 95,69 Eur) + (1.01 Eur + 678,79 Eur x 180 d. x 0.05% =61,09 Eur))

Įskaičius atsakovės sumokėtas sumas (2 x 19,04 Eur) galutinė delspinigių suma už abi Sutartis priteistina 152,24 Eur.

Šalys Sutartimis sulygo, jog kredito gavėjas grąžina kreditą ir moka palūkanas (11,5 procentų pagal Sutartį Nr. 1 ir 10,5 procentų pagal Sutartį Nr. 2.) (b.l. 16, 19). Ieškovas prašo šias palūkanas priteisti, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-05-14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 11,5 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 219,38 kredito sumą pagal Sutartį Nr. 1 ir 10,5 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1063,20 kredito sumą pagal Sutartį Nr. 2 nuo 2015-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymoyra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Už ieškinio reikalavimą mokėtinas 64 Eur žyminis mokestis. Ieškovas sumokėjo 83,12 Eur (287Lt) (b.l. 15), todėl remiantis CPK 87 str. 1 d. 1 p., ieškovui grąžintina 19,12 Eur permokėto žyminio mokesčio.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t.y. 50,85 Eur (64 Eur x 79,46 proc.) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 0,58 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 142, 262 str. 2 d., 270 str., 279 str. 2 d., 285-289 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1282,58 Eur skolos, 832,14 Eur sutartinių palūkanų, 152,24 Eur delspinigių, 11,5 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 219,38 Eur dydžio kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,5 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1063,20 Eur dydžio kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už2266,96 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2015-05-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymoir 50,85 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Gelvora“.

Grąžinti UAB „Gelvora“ 19,12 Euržyminio mokesčio, sumokėto 2014-12-17 (dok. Nr. 110).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.