- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- e2S-2143-852/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07577-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei D.V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. V. 514,86 Eur skolą, 6,17 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė atsiliepimo į ieškinį trūkumus: atsiliepimas nepasirašytas; pateiktas elektroniniu paštu, o ne per Elektroninių ryšių portalą (EPP), kaip turi būti pateikiami procesiniai dokumentai, juos pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis. Šioje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad atsiliepime į ieškinį turi būti nurodyti visi įstatyme numatyti privalomi reikalavimai: 1) sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu; 2) nesutikimo motyvai; 3) įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai; 4) atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų; 5) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 6) atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatė patikslinto atsiliepimo į ieškinį trūkumus: patikslintas atsiliepimas į ieškinį nepasirašytas; pateiktas elektroniniu paštu, o ne per Elektroninių Paslaugų Portalą (EPP); atsiliepime turi būti nurodyta visa privaloma informacija: 1) sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu; 2) nesutikimo motyvai; 3) įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai; 4) atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų; 5) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 6) atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Teismas šia nutartimi pakartotinai nustatė atsakovei D. V. 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti bei išaiškino, kad trūkumų nustatytu terminu nepašalinus, atsiliepimas į ieškinį bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi atsakovės atsiliepimą į ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis atsakovei buvo įteikta 2021 m. gegužės 29 d. tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad per teismo nustatytą terminą atsakovei nurodytų atsiliepimo į ieškinį trūkumų nepašalinus yra pagrindas pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį procesinį dokumentą (atsiliepimą) laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (atsakovei).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atsakovė D. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties, kuriame prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą dėl mediacijos skyrimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Atsakovė neturi teisinio išsislavinimo, pati surašė atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį, jame nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, su atsiliepimu pateikė nesutikimo motyvus pagrindžiantį įrodymą (sąskaitą), atsiliepimas pateiktas elektroniniu paštu, tai atsakovės nuomone, leidžia identifikuoti atsiliepimą pateikusį asmenį.
8.2. Atsakovė yra vyresnio amžiaus, turinti gretutinių ligų, todėl dėl koronaviruso plitimo bijojo eiti į teismą, procesinį dokumentą išsiuntė elektroniniu paštu. Nesitikėjo, kad teismas priims atsakovei nepalankų sprendimą.
8.3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė skirti mediaciją, tačiau teismas mediacijos neskyrė. Apie mediaciją atsakovė girdėjo iš žiniasklaidos. Taip pat ir teismas 2021 m. balandžio 21 d. pranešime siūlė pateikti nuomonę dėl mediacijos taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės atsiliepimas į ieškinį laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
12. Apeliantė D. V., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija laikyti apeliantės atsiliepimą į ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį apeliantei, nurodo, kad išdėstė nesutikimo su ieškiniu motyvus, pateikė įrodymą, pagrindžiantį nurodytas faktines aplinkybes, prašė taikyti mediaciją, tikėdamasi taikaus ginčo išsprendimo, dokumento atsiuntimas iš apeliantei priklausančio elektroninio pašto leidžia identifikuoti atsiliepimą teikiantį asmenį.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir šiai bylai aktualų teisinį reguliavimą bei teismų formuojamą praktiką, neturi teisinio ir / ar faktinio pagrindo sutikti su apeliantės atskirajame skunde pateikta pozicija.
Dėl atsiliepimo į ieškinį palikimo nenagrinėtu ir grąžinimo jį pateikusiam asmeniui
14. CPK XI skyriaus „Procesas“ pirmasis skirsnis „Procesiniai dokumentai“ reglamentuoja procesinių dokumentų sąvoką, jiems keliamus bendruosius turinio ir formos reikalavimus, procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo, priėmimo ir trūkumų šalinimo tvarką bei kitus su procesinių dokumentų bendraisiais reikalavimais susijusius klausimus. CPK 110 straipsnyje yra nurodyta, kad atsiliepimas į ieškinį taip pat yra dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas, todėl jis turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus. Jei pateiktas teismui atsiliepimas į ieškinį neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalyje, 142 straipsnio 2 dalyje reikalavimų, teismas privalo taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą ir CPK 115 straipsnio 2 dalies pagrindu nustatyti asmeniui, kuris pateikė atsiliepimą į ieškinį, terminą trūkumams pašalinti. Jeigu byloje dalyvaujantis asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir per nustatytą terminą pašalina trūkumus, dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalyje).
15. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje 2-4-516/2019). Vis dėlto šalyje paskelbto karantino laikotarpiu (2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 "Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo" karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2021 m. birželio 30 d. 24:00 val.) Vilniaus miesto apylinkės teismas (Vilniaus miesto apylinkės teismo internetiniame puslapyje skelbiama informacija dėl lankytojų aptarnavimo tvarkos karantino laikotarpiu), vadovaudamasis Teisėjų tarybos rekomendacijomis teismams, leido karantino laikotarpiu procesinius dokumentus teismui siųsti ir elektroniniu paštu.
16. Byloje apeliantės atsiliepimai į ieškinį buvo siunčiami Vilniaus miesto apylinkės teismui karantino režimo laikotarpiu – 2021 m. gegužės 11 d. ir 2021 m. gegužės 20 d., todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus, neteisingai nurodė, kad apeliantė neturėjo teisės procesinius dokumentus siųsti elektroniniu paštu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu siunčiamas procesinis dokumentas turėjo būti pasirašytas ranka ar elektroniniu parašu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė atsiuntė atsiliepimus į ieškinį, kaip elektroninius laiškus, o ne prisegtus pasirašytus procesinius dokumentus – atsiliepimus į ieškinį. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 13 d. ir 2021 m. gegužės 25 d. nutarčių, teismas apeliantei nurodė, kad procesinio dokumento atsiuntimas elektoriniu paštu, nelaikytinas tinkamu jo pateikimu, nes negalima identifikuoti, kas jį pateikė, o nesant originalaus asmens parašo, neįmanoma identifikuoti pasirašiusiojo asmens. Taigi, nors karantino režimo laikotarpiu, leista procesinius dokumentus teikti elektroniniu paštu, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsiliepimai į ieškinį turėjo atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tarp jų – turėti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Parašo nesant, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nustatyti terminą trūkumams pašalinti, nes atsiliepimus į ieškinį siunčiant elektroniniu paštu ir jų nepasirašius, gali būti sudėtinga identifikuoti procesinius dokumentus teikiantį asmenį. Šis trūkumas yra esminis ir apeliantei jo nepašalinus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės pateiktą procesinį dokumentą – atsiliepimą į ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantei. Nors apeliantė turi teisę nesutikti su ieškiniu, tačiau ši apeliantės teisė nėra absoliuti, todėl nesutikimas turi būti išreikštas laikantis procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų.
Dėl teisminės mediacijos
17. Pažymėtina, kad CPK 231¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ginčo perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) arba bet kuri šalis. Ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos) nutartimi, kai teismas išaiškina šalims teisminės mediacijos esmę, yra gautas šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija), nustatęs (nustačiusi) didelę taikaus ginčo sprendimo tikimybę, gali perduoti ginčą privalomai spręsti teisminės mediacijos būdu.
18. Vadovaudamasis nurodyta įstatymo nuostata, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi teisės spręsti byloje mediacijos skyrimo klausimo. Apeliantė prašymą ginčą perduoti spręsti teisminės mediacijos būdu turi teisę teikti pirmosios instancijos teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog nepageidauja ginčo spręsti teisminės mediacijos būdu, tačiau jei atsakovė (apeliantė) pageidauja baigti bylą taikiu būdu, ieškovė svarstytų atsakovės (apeliantės) pateiktos taikos sutarties sąlygas. Todėl apeliantė, siekdama taikaus ginčo išsprendimo, gali kreiptis į ieškovę dėl susitarimo baigti bylą taikos sutartimi.
Dėl bylos baigties
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesinio dokumento trūkumų nepašalinus, laikė apeliantės atsiliepimą į ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės D. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.