Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant A. R., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir pareiškėjui G. T., G. T. atstovui advokatui T. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. B., vertėjai S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. T. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 10 d. (toliau – Institucija) nutarimo Nr. NZT-ANR_N-2-2018, kuriuo G. T. buvo pripažintas įvykdęs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 875 eurų bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas K. B. parodė, kad G. T. tik dabar ėmėsi veiksmų esamai situacijai išspręsti, tačiau tai neturi įtakos pačios veikos kvalifikavimui. Pažeidimas yra padarytas, o padarinių šalinimas šiuo metu galimai galėtų būti vertinamas tik sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo, bet tai nėra aplinkybė, kuri galėtų šalinti veikos priešingumą teisei. Skundžiamas nutarimas buvo surašytas atsižvelgiant į faktą, kad pažeidėjas naudojosi ne savo nuosavybės teise priklausančia sklypo dalimi, buvo numatyta atsakomybė už šį pažeidimą. Jis pats asmeniškai tvoros nestatė, tačiau 2016 m. buvo įspėtas, kad reikia tvorą pašalinti, jam buvo suteikta galimybė tuos veiksmus atlikti, ko pareiškėjas nepadarė. Institucijos atstovo manymu, pats pažeidimas formaliai buvo, pažeidėjo kaltė pasireiškė tuo, kad jis nereagavo į raginimus pašalinti kliūtis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo G. T. atstovas advokatas T. J. nurodė, kad 2018 m. kovo 14 d. buvo pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią pareiškėjas įsigijo žemės sklypo dalį iš L. Š., kur buvo ginčo tvora. Pabrėžė, jog tvora buvo pastatyta prieš 50 metų, o pareiškimas dėl neva užimtos žemės parašytas 2016 m. rugpjūčio 24 d., jį pasirašė L. Š.. Dar 2014 m. buvo pasirašytas žemės sklypo paženklinimo aktas, ir ta tvora pateko į L. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausantį sklypą. L. Š. 2014 m. pasirašė ir sutiko, kad ta tvora priklauso jai. Nurodė, jog pareiškėjas netgi negalėjo svetimam sklype nugriauti tvoros. Nėra nustatyta, kad G. T. statė ginčo tvorą ar, kad tai trukdytų patekti L. Š. į jos žemės sklypą. Taip pat nurodė, jog kyla klausimas ir dėl senaties terminų, nes yra kalbama apie tvorą, kuri pastatyta prieš 50 metų ir prieš 2014 m. pasirašytą susitarimą dėl ribų nustatymo, todėl terminai skirti nuobaudą, advokato manymu, jau seniai suėję.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas yra teisėtas, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįsta visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 875 eurų piniginė nuobauda. ANK 110 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 550 eurų iki 1200 eurų.

Pareiškėjas ginčija jam surašyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą, motyvuodamas tuo, jog ginčo tvoros jis nestatė, tvora stovi jau apie 50 metų, todėl, pareiškėjo manymu, jis neturėjo pareigos tokią tvorą pašalinti. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog 2016 m. rugsėjo 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus darbuotojui A. U. atlikus žemės naudojimo patikrinimą buvo surašytas 2016 m. rugsėjo 16 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-461-(14.48.78.) (t. 1, b.l. 15-25). Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 48SD-13784-(14.48.104.) „Dėl administracinio teisės pažeidimo“ G. T. surašė įspėjimą, raginantį iki 2016 m. gruodžio 30 d. grąžinti savavališkai užimtą žemę, t. y. geranoriškai pašalinti pažeidimus, užfiksuotus žemės naudojimo patikrinimo metu, kuomet buvo nustatyta, kad į kaimyninį, G. T. nepriklausantį žemės sklypą, patenka dalis atliekų krūvos, medžių, aviečių krūmų, be to į G. T. nepriklausantį žemės sklypą įsiterpia dalis vielos tinklo tvoros, dėl ko savavališkai užimama 60 kv. m. G. T. nepriklausančio žemės sklypo (t. 1, b.l. 34, 35).

2017 m. liepos 17 d., 10 val., atlikus žemės naudojimo patikrinimą (surašytas 2017 m. liepos 19 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-712-(14.48.78.)) buvo nustatyta, kad G. T. po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 48SD-13784-(14.48.104.) „Dėl administracinio teisės pažeidimo“ duoto rašytinio įspėjimo iki 2016 m. gruodžio 30 d. pašalinti pažeidimus, užfiksuotus žemės naudojimo patikrinimo metu, šių pažeidimų nepašalino (t. 1, b.l. 47-52).

Iš bylos medžiagos matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybai 2016 m. lapkričio 11 d. įspėjus G. T. dėl užfiksuotų pažeidimų ir įpareigojus juos pašalinti, G. T. jokių veiksmų nesiėmė, jam pateikto įpareigojimo neskundė, užfiksuotų pažeidimų nepašalino, į jam pateiktą įspėjimą niekaip nereagavo, dėl ko Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikus papildomą patikrinimą buvo pagrįstai nustatyta, jog anksčiau nustatyti pažeidimai yra nepašalinti. Nagrinėjamu atveju yra pilnas pagrindas laikyti, jog pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, jog Institucija pareiškėjo veiksmus netinkamai kvalifikavo pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį, motyvuodama tuo, jog G. T. padarytas nusižengimas buvo pakartotinis, atžvelgiant į tai, kad pažeidimo buvo faktas užfiksuotas 2016 m. rugsėjo 16 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą, o 2017 m. liepos 17 d. patikrinimo metu G. T. nustatytų pažeidimų nepašalino ir tokius G. T. veiksmus vertino kaip pakartotinius. Teismas šiuo klausimu sutinka su G. T. išreikšta pozicija, jog tokiu atveju jo veiksmai nepagrįstai institucijos buvo įvertinti kaip pakartotiniai. Pažymėtina, kad asmuo už padarytą analogišką nusižengimą galiojančių nuobaudų neturėjo, todėl laikytina, jog buvo baudžiamas pirmą kartą, o jo veiksmai turėjo būti vertinami pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.

Nors G. T. formaliai padarė administracinį nusižengimą, tačiau negalima nepaminėti to, kad nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio Vilniaus regiono apylinkės teisme tarp G. T., L. Š. ir I. M. vyksta civilinis ginčas dėl kelio servituto bei žemės sklypų ribų, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutartimi, patvirtinus šalių pasirašytą taikos sutartį, buvo pakeistos G. T., L. Š. ir I. M. sklypų ribos, dėl ko ginčo tvora atsidūrė G. T. priklausančiame žemės sklype (civilinė byla Nr. e2-1147-860/2018). Susidarius tokiai situacijai kyla klausimas dėl G. T. skirtinos nuobaudos tikslingumo. Nors skundą padavęs asmuo, įspėtas institucijos, formaliai turėjo pareigą nugriauti ginčo tvorą, tačiau po pasiekto susitarimo su kaimynais minėta tvora atsidūrė jo paties žemės sklype, todėl, teismo manymu, asmens nubaudimas nagrinėjamu atveju būtų išimtinai formalus ir neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų.

Nors teismas aptarė pareiškėjo nusižengimo kvalifikavimo ir nuobaudos skyrimo tikslingumo klausimus, tačiau laikytina, jog nagrinėjamu atveju G. T. nubaudimas apskritai nėra galimas, nes yra suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Tiek pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau - ATPK), tiek pagal šiuo metu galiojantį ANK, administracinių nuobaudų skyrimo terminai trunkamojo administracinio nusižengimo atveju skaičiuojami nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog 2014 m. kovo 5 d. buvo pasirašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kurį pasirašydami Š. ir I. M. žinojo, jog ginčo tvora bus jų žemės sklype, tačiau dėl minėtos tvoros pretenzijų nereiškė daugiau nei du metus. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 35 straipsnio dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos, o šiuo metu galiojančiame ANK 39 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ginčo tvoros buvimo vieta ne G. T. priklausančiame žemės sklype nuo 2014 buvo žinoma tiek pareiškėjui G. T., tiek L. Š. ir I. M., o G. T. inkriminuotas nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio. Teisės doktrinoje tęstiniu teisės pažeidimu laikoma veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą, todėl nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog G. T. pažeidimas formaliai prasidėjo 2014 m. kovo 5 d., pasirašius žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, ir nuo tos pačios dienos nusižengimas tapo žinomas pareiškėjo kaimynams L. Š. ir I. M., kurių žemės sklype atsidūrė ginčo tvora. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei paminėtas teisės normas, laikytina, jog pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta suėjus tiek ATPK tiek ANK numatytiems administracinių nuobaudų skyrimo terminams.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. NZT-ANR_N-2-2018, naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina pagal ANK 591 straipsnio 7 dalį, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminams (teisena nutrauktina kitais pagrindais nei prašė skundą padavęs asmuo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 591 straipsnio 7 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

G. T. skundą patenkinti iš dalies.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-2-2018, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.