Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio, Juditos Sungailaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimą dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams, konfiskuojant visą jo turtą; pagal 1961 m. BK 206 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų; pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą – mirties bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskiriant mirties bausmę, konfiskuojant visą nuteistojo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

5. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimas dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

5.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis A. B. į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2004 m. gegužės 5 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo. Atvykęs į įstaigą, nuteistasis adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Bausmės atlikimo metu A. B. įkalinimo įstaigoje 12 kartų pažeidė nustatytą tvarką, 10 kartų baustas už nustatytos tvarkos įstaigoje pažeidimus, paskutinį kartą įkalinimo įstaigos tvarką pažeidė 2022 m. liepos 13 d. (alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas). Įkalinimo metu 40 kartų skatintas, paskutinį kartą skatintas 2023 m. liepos 19 d. (už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje). A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. 2023 m. liepos 24 d. gauta Resocializacijos skyriaus specialistės pažyma Nr. RV-23-6213 apie nuteistojo A. B. aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose. 2023 m. gegužės 23 d. gauta Resocializacijos skyriaus specialistės pažyma Nr. RV-26-4422, kurioje nurodyta, kad nuteistasis A. B. emocinių, psichologinių sunkumų neturi, mąstymas adekvatus, logiškas, impulsyvumo, agresijos nestebima. Intensyvių psichologo konsultacijų nuteistajam nėra jokio pagrindo lankyti.

5.2. 2004 m. gegužės 5 d. atvykęs į Pravieniškių 2-ajį kalėjimą, nepareiškė noro dirbti administracijos pasiūlyto mokamo darbo. 2006 m. rugsėjo 5 d. nuteistasis įsidarbino į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“ (dabar Darbinės veiklos organizavimo skyrius) darbininko pareigose, kuriose dirbo apie du mėnesius. 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam Drausmės komisijos metu buvo pasiūlytas mokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau nuteistasis nepareiškė noro dirbti.

5.3. 2020 m. balandžio 2 d. nuteistasis kreipėsi į VĮ Darbinės veiklos organizavimo skyrių (DVOS), dėl įsidarbinimo, tačiau priimtas nebuvo. Nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuteistasis kalėjime įsidarbino valytojo pareigose, dirba iki šiol. A. B. teigia, kad iki bausmės atlikimo dirbo, turėjo pajamų pragyvenimui. Teismo sprendimu nuteistasis turi solidariai priteistą civilinį ieškinį, kuris, nuteistojo teigimu, yra padengtas. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Turto valdymo skyrius nurodo, kad nuteistojo vardu negauti vykdomieji dokumentai. Šiuo metu gyvena iš laivėje esančių artimųjų siunčiamų pinigų (draugai, žmona), ir iš savo gaunamo atlyginimo. Nuteistasis nurodo, jog turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti.

5.4. Teikime nurodoma, kad apibendrinus turimą informaciją galima teigti, kad reguliarių ir pakankamų pajamų neturėjimas pastūmėjo A. B. pažeidinėti įstatymus pelnantis pragyvenimui. Šiuo metu nuteistasis įstaigoje stengiasi vengti destruktyvių grupių, nurodo, kad su bendrininkais ryšių nepalaiko, atpažįsta socialinius veiksnius, kurių reikėtų vengti, kad gyvenimo tikslai būtų pasiekti teisėtais būdais. A. B. kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta ir gailisi. Įstaigoje nuteistasis tinkamai bendrauja su įkalinimo įstaigos administracija ir nuteistaisiais, aktyviai naudojasi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nėra susijusios su nusikalstamumu. A. B. pripažįsta, jog praeityje įvykdė nusižengimus, nes nepasimokė iš ankstesnio patyrimo, tačiau asmuo šiuo metu sprendimus stengiasi priimti atsakingai, gerai apgalvodamas, nors ne kartą yra pasielgęs impulsyviai. Šiuo metu atpažįsta jį erzinančias situacijas ir su jomis efektyviai susitvarko. Nuteistasis yra suformavęs ilgalaikius tikslus ir žino žingsnius, kaip tuos tikslus įgyvendins. Socialines situacijas vertina teisingai, atrodo dėmesingas ir atidus, priima naujas idėjas ir siekia praplėsti savo požiūrį.

5.5. Vertinant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog nuteistajam A. B. būdingas įsitraukimas į nusikalstamą veiką (t. y. visos veikos tokio paties pobūdžio - siekiant užvaldyti svetimą turtą, tik su skirtingomis pasekmėmis). Nuteistojo pasirinktas gyvenimo stilius buvo susijęs su įsitraukimu į nusikalstamas veikas.

5.6. Nuteistajam A. B. 2016 m. sausio 6 d. buvo sudarytas individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas Nr. 102-7, kuris 2022 m. lapkričio 15 d. buvo atnaujintas ir papildytas šiomis priemonėmis: individualus motyvacinis pokalbis su Resocializacijos skyriaus specialistu (atsakingu už būrį) apie darbinę veiklą. Pagal galimybę dirbti arba mokytis. Nuteistasis kalbėjosi su Resocializacijos skyriaus specialistu apie galimybę įsidarbinti arba mokintis. Šiuo metu dirba būryje valytojo pareigose. Dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse siekiant gerinti socialinius įgūdžius. A. B. reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai dalyvauja Resocializacijos skyriaus specialistų organizuojamose viktorinose, stalo žaidimų užsiėmimuose. 2023 m. liepos 24 d. gauta Resocializacijos skyriaus specialistės pažyma Nr. RV-23-6213 apie nuteistojo A. B. aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose. Kreiptis į Resocializacijos skyriaus psichologą, siekiant spręsti problemas, susijusias su priklausomybėmis. Nuteistasis konsultacijų metu kalbėjosi su psichologu siekiant spręsti problemas, susijusias su priklausomybėmis. Kreiptis į Resocializacijos skyriaus psichologus konsultacijai dėl problemų, susijusių su mąstymu ir elgesiu (impulsyvaus, kontroliuojančio - agresyvaus elgesio, problemų sprendimo įgūdžių bei pasekmių suvokimo stokos), sprendimo. Nuteistasis lankėsi pas psichologus konsultacijoms, kurių metu nustatyta, jog nuteistasis emocinių, psichologinių sunkumų neturi. Intensyvių psichologo konsultacijų nuteistajam nėra jokio pagrindo lankyti. Individualus motyvacinis pokalbis su Resocializacijos skyriaus specialistu (atsakingu už būrį) apie nusikalstamą elgesį, jo priežasčių ir pasekmių aptarimas. Nuteistasis kalbėjosi su Resocializacijos skyriaus specialistu, siekiant atpažinti problemas, kurios daro didžiausią įtaką jo nusikalstamumui, buvo aptarti ankstesni nusikaltimai ir kalbėta apie ateities planus, pokalbio metu paragintas atsiriboti nuo asmenų, galinčių daryti neigiamą įtaką, nuteistasis motyvuotas keisti savo elgesį pozityvia linkme. 2019 m. gegužės 23 d. nuteistajam atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2020 m. liepos 31 d., 2021 m. rugsėjo 13 d. ir 2022 m. balandžio 6 d. atliktų pakartotinių rizikos vertinimų metu nuteistojo rizika buvo nustatyta taip pat vidutinė. Paskutinio rizikos vertinimo, atlikto 2023 m. liepos 14 d. Pravieniškių 2-jame kalėjime metu, A. B. nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje (norą keisti savo nusikalstamą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, teigiamą požiūrį į darbą, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją), buvo nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga.

5.7. Teikime pažymima, kad įkalinimo metu A. B. dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis suvokia darbą, kaip privalumą ir žino darbo naudą. Už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, sąžiningą darbą 40 kartų skatintas, paskutinį kartą skatintas 2023 m. liepos 19 d. didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma. Nuteistasis yra lankomas artimųjų ir draugų pasimatymų (trumpalaikių, kontaktinių) metu.

5.8. Kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija, pirmas teistumas jauname amžiuje, smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Dinaminiai veiksniai: nestabili darbo patirtis, buvo įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, išreiškia neigiamas nuostatas įkalinimo įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu, priežiūros / apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovė ir nuteistojo gynėjas prašė teikimą tenkinti.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkinamas.

8. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas, įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

9. Nuteistasis A. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, tai yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1994 m. kovo 2 d. Visgi vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

10. Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. 2023 m. liepos 31 d. atlikto vertinimo metu nuteistojo A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. 2022 m. balandžio 6 d., 2021 m. rugsėjo 13 d., 2020 m. liepos 31 d., 2019 m. gegužės 23 d. vertinimų metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuteistasis nurodo, jog jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika niekada nesumažės iki žemos, tačiau pažymėtina, kad kalėjimo direktoriaus teikime bei 2023 m. liepos 14 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodytas kompleksas aibės dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio veiksnių, kurie priklauso tik nuo paties A. B. elgesio įkalinimo metu: nestabili darbo patirtis, buvo įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, išreiškia neigiamas nuostatas įkalinimo įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu, priežiūros / apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu.

11. Nuteistojo A. B. asmens bylos duomenys patvirtina, kad jis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (įvairūs turnyrai, maratonai, viktorinos), per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 40 kartų. Tačiau iš 2023 m. rugpjūčio 4 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad jis ne tik skatintas, bet fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai – nuteistasis įstaigoje nustatytos tvarkos reikalavimus pažeidė 12 kartų, iš jų 10 kartų drausmintas paskiriant nuobaudas, 2 kartus apsiribota auklėjamuoju pokalbiu. Jis du kartus buvo baustas nuobaudomis už alkoholio vartojimą, o tiksliau 2018 m. spalio 31 d ir 2022 m. liepos 13 d. Iš 2023 m. liepos 14 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis linkęs pateisinti šiuos grubius drausmės pažeidimus, teigdamas, jog tie atvejai, kai nusprendžia „pakvailioti“ būna ne dėl priklausomybės, o „paįvairinimui“. Nors šiuo metu nuteistasis A. B. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo A. B. netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-318/2021). Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas pakankamai neseniai – 2022 m. liepos 13 d. (alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas), už ką jam buvo paskirta vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Įvertinus A. B. skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo laikotarpį (nuo 1994 m. kovo 2 d.), tai suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo teigiama elgesio korekcija nėra stabili ir ilgalaikė. Jo elgesys bausmės atlikimo metu nėra išimtinai tik teigiamas ir nėra pakankamas nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme.

12. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šis teistumas A. B. nėra pirmas. Praeityje A. B. jau buvo teistas du kartus ir abu kartus jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis A. B. laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atlieka už ne vienos tyčinės nusikalstamos veikos, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, nusikalto veikdamas su bendrininkais, be to, nusikaltimai įvykdyti nepraėjus nė 1 metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo už ankstesnius nuosprendžius. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, netinkamą A. B. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia A. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Tuo labiau, kad paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas) yra išskirta kaip nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys, o tai suponuoja griežtesnį su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių vertinimą. Šiuo aspektu reikšmingas yra nuteistojo požiūris į savo ankstesnį elgesį, padarytus nusikaltimus. Vertinamu atveju, nors pagal socialinio tyrimo išvados duomenis šiuo metu nuteistojo gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau jis yra naudojęs smurtą, siekdamas kito žmogaus paklusnumo, už ką jam 2004 m. liepos 8 d. ir 2005 m. birželio 10 d. buvo taikytos drausminės nuobaudos. A. B. supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis praeityje yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas. A. B. apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes ir nors šiuo metu jis kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ilgą laiką nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad jie padaryti dėl susiklosčiusių gyvenimo sąlygų. Šios su nuteistojo mąstymu, jo požiūriu į padarytus nusikaltimus ir jais sukeltas pasekmes susijusios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, o tuo pačiu ir dėl sumažėjusio nuteistojo pavojingumo visuomenei.

13. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis iki nuteisimo buvo įgijęs specialųjį vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio, suvirintojo specialybes, be to, iki suėmimo turėjo nuolatinę darbo vietą UAB „A.“. Nuteistasis 2004 m. gegužės 5 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją nepareiškė noro dirbti administracijos siūlomo darbo. Pataisos įstaigoje įsidarbino tik 2006 m. rugsėjo 5 d., tačiau išdirbo vos du mėnesius. 2018 m. vasario 22 d. pataisos namų administracijos buvo siūlomas apmokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau noro dirbti nepareiškė. Tik 2020 m. balandžio 2 d. jis kreipėsi į VĮ Darbinės veiklos organizavimo skyrių dėl įsidarbinimo, tačiau priimtas nebuvo. Nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuteistasis A. B. kalėjime įsidarbino valytojo pareigose ir dirba iki šiol. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo teigiama darbinė motyvacija atsirado tik tuomet, kai įstatyme atsirado galimybė asmenims, nuteistiems iki gyvos galvos, skirtą bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme (BK 51 straipsnio redakcija įsigalioja nuo 2019 m. balandžio 3 d.). Taigi, per didžiąją dalį bausmės atlikimo laikotarpio nuteistasis nedirbo, buvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos siūlomo darbo. Akivaizdu, jog darbui nuteistasis buvo išrankus, jis selektyviai rinkosi, ką pataisos įstaigoje galėtų veikti ir kol kas tai dar rodo jo atsainų požiūrį į darbinį užimtumą bei yra akivaizdus patvirtinimas, kad nuteistojo darbinė motyvacija nėra pakankamai aukšta, o nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas, padedantis keisti tokių asmenų vertybinį požiūrį, gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Šios aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog A. B. yra iš tiesų suinteresuotas įgytų darbinių įgūdžių panaudojimui resocializacijos procese.

14. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, 40 kartų skatintas. Tačiau teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi. Nuteistojo A. B. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Šiame kontekste aktualu pabrėžti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat tiems, kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Tad aptartos aplinkybės, nepaisant tam tikrų teigiamai A. B. apibūdinančių aplinkybių, šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę A. B. pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimo dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimo dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.