Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Klaipėdos m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei, trečiajam asmeniui E. S., institucijos atstovui Eglei Bikinienei, nedalyvaujant atsakovui A. S., apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsakovas neišreiškė noro dalyvauti teismo posėdyje,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - KVTAS) ieškinį atsakovui A. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei kitų klausimų, susijusių su tėvo valdžios apribojimu išsprendimo, trečiasis asmuo E. S., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje Šiaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas su ieškiniu 2017-05-19 kreipėsi į teismą nurodydamas, kad atsakovas A. S., yra nepilnametės dukros V. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Mergaitės motina L. B. mirė (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiam vaikui V. S. yra nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) trečiojo asmens šeimoje. Nepilnamečio vaiko tėvas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime Vilniuje. Jam paskirta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos kalėjime (Vilniaus apygardos teismo 2014-01-09 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-303/2014).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog mergaitės tėvas A. S. nebegalės pats auginti bei rūpintis savo dukra, todėl reikalinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios jam apribojimo ir nuolatinės rūpybos nepilnametei V. S. nustatymo.

Mirus motinai, o tėvui esant įkalintam, nepilnametei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-28 įsakymu Nr. AD1-905 buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) močiutės E. S., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje. Rūpintoja su anūke gyvena Šiaulių mieste, todėl V. globos (rūpybos) priežiūra buvo perduota Šiaulių miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuris pateiks teismui savo išvadą dėl nuolatinės rūpybos tikslingumo nepilnametei nustatymo rūpintojos E. S. šeimoje.

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog A. S. problemų su teisėsauga turėjo nuo 1998 m., todėl mirus nepilnametės motinai 2009 m. atsakovas negalėjo rūpintis savo dukra, auklėti jos, išlaikyti, užtikrinti mergaitei saugios ir laimingos vaikystės ir tiesiog dalyvauti kaip tėvas V. gyvenime.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 str. įtvirtina tėvams pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su savo vaikais, rūpinimosi jų materialine ir dvasine gerove. Jei tėvai nesirūpina vaiku, su juo nebendrauja, jo materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.180 str. nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Ieškovo nuomone, atsakovas, darydamas itin sunkius nusikaltimus, savo veiksmais padarė taip, jog jis nebeturėjo ir nebeturi galimybės tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvo valdžios į savo vaiką, kuri būdama 8 metų amžiaus, neteko motinos, todėl ieškovas prašo teismo neterminuotai apriboti A. S. tėvo valdžią į dukrą V..

Šiaulių miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, informavo ieškovą, kad rūpintoja tinkamai rūpinasi anūke: jai sudarytos labai geros buities ir gyvenimo sąlygos, mergaitė turi savo atskirą kambarį. V. sveikata gera. Rūpintojos namuose ji jaučiasi saugi ir mylima. Tarp rūpintinės ir rūpintojos susiklostę šilti ir draugiški santykiai. V. lanko Šiaulių D. gimnaziją, po pamokų šoka studijoje „Š.“ ir lanko dramos būrelį „K. š.“.

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vaikams, likusiems be tėvų globos ar jų priežiūros, įstatymų nustatyta tvarka steigiama rūpyba arba globa. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.248 straipsnio 1 dalis numato, kad vaikų globos ir rūpybos tikslas yra užtikrinti vaikų auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jie galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Globėjas (rūpintojas) savo ruožtu turi pareigą auklėti, rūpintis, atstovauti ir ginti globotinio (rūpintinio) teises ir teisėtus interesus. Taip pat sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Didžiausias vaiko interesas yra augti šeimoje. V. rūpintojos šeimoje gyvena nuo 2009 m. Kitų asmenų, norinčių rūpintis V., nėra ir nebuvo. Ieškovo nuomone, E. S. geba tinkamai ir atsakingai pasirūpinti V., todėl ieškovas prašė teismo paskirti ją nuolatiniu nepilnametės rūpintoju.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus, todėl prašė teismo priteisti iš atsakovo dukters V. išlaikymui po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

Vadovaudamasis išdėstytu, papildomai pateikta medžiaga, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 str., 3.182 str. 2 d., 3.192 str., 3.248 str., 3.249 str., 3.251 str. 2 d., 3.256 str., 3.265 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 400-407 str., ieškovas teismo prašė:

1. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į vaiką V. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

2. Nuolatiniu V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), rūpintoja paskirti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

3. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su rūpintoja E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

4. Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

Dėl ieškovo prašomo priteisti išlaikymo iš atsakovo pažymėjo, kad trečiasis asmuo V. S. rūpinasi tinkamai, turi reikiamo dydžio pajamas jos išlaikymui ir stengiasi, kad būtų užtikrinti jos interesai. A. S. yra jos sūnus, jam gyventi kalėjime taip pat ji padeda, siunčia jam pinigus pragyvenimui į įkalinimo įstaigą. Savarankiško pragyvenimo šaltinio jis, būdamas kalėjime neturi. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo prašė teismo ieškovo prašomą reikalavimą dėl vaiko išlaikymo sumažinti, nes A. S. neturi objektyvios galimybės, būdamas nuteistas iki gyvos galvos, neturėdamas pajamų, teikti tokio dydžio išlaikymą. Trečiasis asmuo sutinka, kad iš A. S. būtų priteistas išlaikymas vaikui po 20 eur. Visais mergaitės poreikiais E. S. pasirūpina pilnai.

1. Ieškovo Klaipėdos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti iš dalies ir neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. S. į vaiką, V. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) rūpintoja paskirti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) V. S. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su rūpintoja E. S. iki mergaitės pilnametystės, ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo sumažinti ir priteisti iš A. S. po 20 eurų kas mėnesį, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Institucija pateikė teismui preliminarią išvadą kurioje nurodė, šiuos motyvus.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius susipažino su ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškiniu atsakovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos vaikui nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei visais pridėtais dokumentais, ir sutinka su ieškinyje pareikštais reikalavimais.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė pakartojo išvados motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai (LR CK 3.180, 3.182, 3.183, 3.184, 3.192, 3.256, 3.257, 3.265, 3.273 str., 3.275 str.).

Pažymėtina, kad LR CK 3.183 str. 2 d. reglamentuoja, jog teismas nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo nėra saistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį bei vaiko interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. - tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis LR CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tačiau teisinė padėtis pasikeičia kada teismas laikinai ar neterminuotai apriboja tėvų valdžią jų vaikų atžvilgiu. Ieškovas ieškiniu prašo atsakovui teismo sprendimu neterminuotai apriboti tėvo valdžia jo vaiko V. atžvilgiu.

LR CK 180 str. 1 ir 2 d. numato, kad teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo šiais pagrindais: 1) kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, arba 5) nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Ištyrus byloje pateiktų įrodymų visumą, yra pagrindas manyti, kad yra anksčiau paminėti įstatyme numatyti pagrindai neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio vaiko V. S. atžvilgiu. Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-28 įsakymu Nr. AD1-

905 ,,Dėl laikinosios globos nustatymo V. S.“ atsakovo nepilnametei dukrai V. yra nustatyta laikinoji globą, kuri jai sulaukus 14 metu, transformavosi į rūpybą. Tuo pačiu įsakymu mergaitės laikinąja globėja paskirta E. S., gyv. (duomenys neskelbtini), nustatant vaiko globos vietą globėjos gyvenamojoje vietoje. Kaip jau minėta, laikinoji globėja, globotinei sulaukus 14 metų tapo rūpintoja. Pastebėtina, kad nors šiuo individuliu teisės aktu laikinoji globėja tuo metu nebuvo paskirta globotinės turto administratore, tačiau tokia jos pareiga kyla iš įstatymo (CPK 3. 272 str., 3.275 - 3.276 str.).

Atsakovas 2017-06-07 pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje. Iš pateikto atsakovo atsiliepimo manytina, kad jo dabartinis statusas nesudaro jam realių sąlygų tinkamai rūpintis dukra, todėl paliktina teismui teisė spręsti ar patenkinti ieškovo prašymą (44 b. l.). Atsakovas taip pat atsisakė dalyvauti teismo posėdyje, tuo išreikšdamas savo valią, jog būsimas teismo sprendimas jo nedomina (44, 68 b. l.). Iš paminėto, darytina išvada, kad atsakovas ne tik dėl objektyvių, bet ir subjektyvių priežasčių atsisako vykdyti tėvo pareigas dukrai V. S., dėl ko jam gali būti apribota tėvo valdžia jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu (1-3 b. l.). Atsakovui dėl savo kaltų veiksmų negalint vykdyti tėvo pareigų nepilnamečiam vaikui V. S., spręstinas klausimas dėl jo kaip tėvo valdžios apribojimo vaiko atžvilgiu (44 b. l.). Tuo pačiu teismo sprendimu atsakovo dukrai V. S. nustatyta nuolatinė rūpyba ir jos nuolatine rūpintoja bei turto administratore paskirtina E. S.. Pastarosios gyvenamojoje vietoje nustatytina ir rūpintinės gyvenamoji vieta iki jos pilnametystės (14-15 b. l.). Iš Vilniaus apygardos teismo 2014-01-09 nuosprendžio baudžiamoje byloje Nr. 1-5-303/2014, matyti, jog atsakovui paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, dėl ko jis faktiškai negali gyventi kartu su vaiku, domėtis jo sveikata, raida ir pasiekimais, negali ir nemoka jai reikalingo išlaikymo, tai yra visiškai negali vykdyti vaiko priežiūros, ugdymo bei auklėjimo (55-56 b. l.). Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovas negali pastoviai būti su vaiku, juo rūpintis ir jį auginti savo namuose (šeimoje), atsižvelgiant į jo dabartines gyvenimo ir buities sąlygas, o tuo pačiu pripažintina, kad jis kaip tėvas neteko dalies teisių į savo vaiką. Todėl teismas konstatuoja, kad nepilnametis vaikas neturi galimybių būti kartu su savo tėvu jo namuose, kur jis būtų laukiamas, juo būtų rūpinamasi ir jis būtų ugdomas intelektualiai. Nors pagal trečiojo asmens paaiškinimus atsakovas retkarčiais pasimatymų metu bendrauja su dukra, tačiau tokie trumpalaikiai tėvo ir vaiko susitikimai nelaikytini tinkamu rūpinimusi vaiku, atsižvelgiant į ieškovo ieškinio reikalavimus ir įstatymo nuostatas. Atsakovo atskyrimas nuo visuomenės, nėra ta svarbi aplinkybė, kuri leistų pateisinti jo netinkamą rūpinimąsi vaiku (44 b. l.). Dėl to darytina išvada, kad atsakovas negyvendamas kartu su vaiku ir negalėdamas juo tinkamai rūpintis, yra pats atsakingas dėl tokios susidariusios padėties.

Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo negalėjimas atlikti savo kaip tėvo pareigų ugdyti, auklėti ir prižiūrėti vaiko, laikytinas piktnaudžiavimu tėvo valdžia, o tokia situacija daro žalą vaikui ir kenkia jo interesams (CK 3.180 str.).

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Iš bylos dalyvių paaiškinimų, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovas visiškai negali realiai rūpintis vaiko auklėjimu, vystymusi ir ugdymu. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Bylos duomenys leidžia nustatyti, kad atsakovas dėl savo kaltų veiksmų neatlieka tėvo pareigų vaikui numatytų CK 3.155 str., jis neturi nuolatinio ryšio su vaiku, negali juo nuolat rūpintis, nedalyvauja jo ugdyme. Atsakovas dar iki Vilniaus apygardos teismo 2014-01-09 nuosprendžio priėmimo turėjo ne kartą galimybę iki paskutiniojo nusikaltimo pakeisti savo požiūrį gyvenimą, šeimoje gimus ir augant mažamečiam vaikui, tačiau teismas mano, kad jis šios suteiktos galimybės neišnaudojo ir nenorėjo išnaudoti. Po anksčiau minėto apkaltinamojo nuosprendžio ir atsakovo vaiko apgyvendinimo pas trečiąjį asmenį, atsakovas prarado galimybę pastoviai rūpintis vaiku ir jį prižiūrėti, yra visiškai nusišalintas nuo nuolatinio bendravimo su vaiku, beveik neliko jokio tiesioginio ryšio tarp jo ir vaiko, vaikas auga kitoje šeimoje, o tėvas jam neteikia jokio išlaikymo. Nustatyta, kad atsakovas savo elgesiu, savo veiksmais yra padaręs ir ateityje gali netiesiogiai daryti žalą vaikui ir nėra duomenų, jog artimiausioje ateityje esanti padėtis galėtų pasikeisti. Atsakovas po vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus apygardos teismo 2014-01-09 nuosprendžio priėmimo, buvo nuteistas keturis kartus laisvės atėmimo bausme. Dėl to atsakovo dukra iš pradžių augo su motina, o vėliau pastarajai mirus, ji buvo perkelta į trečiojo asmens šeimą, kas rodo, jog po kiekvieno nusikaltimo, atsakovas darydamas naujus nusikaltimus, neišnaudojo jam suteiktos teisės grįžti atgal į visuomenę ir gyventi atsakingai, o tuo pačiu jis nenorėjo keisti savo požiūrio ir į vaiką. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, atsakovui taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas jo vaiko V. S. atžvilgiu (LR CK 3.180 str.).

Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CPK 3.181 str. 2d.). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 str. 3d.).

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinasis tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaiko teises ir interesus bei pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovą dėl netinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo, mano, jog dabartinėje situacijoje tikslingą neterminuotai apriboti atsakovui A. S. tėvo valdžią dukters V. atžvilgiu (CK 3. 180 str. 2d.) (žr. LR CK komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2003, 350-351 p.) .

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. nuostatas, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos (įstatymo 4 str.), o valstybės, vietos savivaldos institucijos ir kiti asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 str.), mano, kad, siekiant užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas, vaiko priežiūrą, auklėjimą bei kitus svarbius interesus, tenkinti ir kiti ieškovo prašymai.

Apribojus atsakovui tėvo valdžią, jo nepilnamečiam vaikui nustatytina nuolatinė rūpyba trečiojo asmens šeimoje (LR CK 3.256 str.). Šioje trečiojo asmens šeimoje nustatytina atsakovo nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 3.265 str. 1 d. 1 p.).

Atskirai atsakovui išaiškintina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas ir vaiko apgyvendinimas nuolat kitoje šeimoje, yra laikina priemonė, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti. Taikymas neterminuotos rūpybos irgi yra derinamas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaikus. Kad būtų įgyvendintas šis rūpybos tikslas, t. y. vaikas grąžintas į biologinę šeimą, neterminuotos tėvų valdžios apribojimo atveju, turi aktyviai dalyvauti visos valstybės institucijos. Pastebėtina, kad vaikų teisių apsaugos skyrius turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teismas mano, kad nors valdžios institucijos turi plačias vertinimo laisvės ribas, analizuojant vaiko perdavimo į nuolatinę rūpybą būtinumo klausimą, griežtesnio kruopštumo reikalaujama kuomet sprendžiami kiti klausimai, kylantys iš neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir vaiko nuolatinės rūpybos. Mažiausia, ko galima tikėtis iš valdžios institucijų, tai retkarčiais peržiūrėti atsakovo situaciją, patikrinti, ar ji nepakito, nes vaiko ir tėvų suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei tėvui ir vaikui nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys. Todėl tokiu atveju ieškovas turi bendradarbiauti su teismu priėmusiu sprendimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Nustatant atsakovo nepilnamečiam vaikui nuolatinę rūpybą, jo rūpintojai išaiškintina pareiga netrukdyti tėvui bendrauti su vaiku, dėti maksimalias pastangas, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą pasikeitus aplinkybėms. Atsakovui išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (LR CK 3.180 str. 3 d.).

Kaip jau minėta V. S. toliau nustatyta nuolatinė rūpyba. Be to atsižvelgus į vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str., LR CK 3.177 str.), nuolatine rūpintoja paliktina trečiasis asmuo.

LR Konstitucijos 38 str. ir LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Todėl neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui A. S., jam išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (LR CK 3.195 str.). Tėvų pareiga yra materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.192 str.).

Atsakovo atsisakymas vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia patenkinti bent pagrindinių nepilnamečio vaiko poreikių, atsižvelgiant į išaugusius dukros poreikius (44 b. l.). Be to individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jam reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvas yra atsakingas už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, ji turi būti sveika siekdama realizuoti savo gebėjimus, o tai irgi yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat atsakovo dukrai rengiantis savarankiškam gyvenimui mokykloje gali išryškėti ir kiti jos pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvo pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jo teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvui šiuo aspektu tenka asmeninė atsakomybė dėl normalaus vaiko vystymosi, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvo pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvas privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Be to atsakovo motinai trečiajam asmeniui nekyla prievolė dėl vaikaitės V. išlaikymo, o tik jos pačios sutikimas sudaro geras sąlygas atsakovo dukros fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas teikti vaikui reguliariai jam reikalinga didesnį išlaikymą negali būti pateisinamas (CK 3. 237 str. 2d.). Vertinant tokią padėtį, kuomet vaikaitės močiutės parama atsakovo vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog byloje spręstinas klausimas dėl atsakovo dukrai reikalingo didesnio išlaikymo dydžio nei nurodė trečiasis asmuo nustatymo.

Teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, net ir jam esant nuolatinės rūpintojos trečiojo asmens šeimoje, reikalingos piniginės lėšos jo dvasiniam, doroviniam ugdymui, lavinimosi reikmenims, o be to pasikeitė ir šalies ekonominė situacija. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, išlieka jo pareiga išlaikyti vaiką, padėti ir suteikti vaikui V. S. tinkamas gyvenimo, ugdymo sąlygas, todėl vaikui priteistinas reikalingas išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Dėl to iš atsakovo A. S. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui V. S. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui 2017-05-19 dienos iki jos pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Sprendimo dalis dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo vykdytina skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Vaiko nuolatiniam globėjui pavestina uzufrukto teise valdyti rūpintinės išlaikymui jos tėvo skiriamas lėšas.

Materiali tėvų pareigų vaikui atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymui dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 380 eurų, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio paprastai nustatytinas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22).

Todėl teismui atsižvelgiant į dabartinę atsakovo padėtį ir į tai, jog jis privalo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui V., iš jo priteistinas dukrai gerokai mažesnis išlaikymo dydis, nei anksčiau paminėta teisės nuostata (CK 6. 461 str. 2d.). Akivaizdu, jog esant dabartinėms prekių ir produktų kainoms, pagal vaiko amžių, tai nėra maksimali suma, o tik suma iš dalies atitinkanti minimalius vaiko poreikius. Tai, kad šiuo metu atsakovas negali teikti nuolat išlaikymo vaikui irgi nesudaro teismui teisinio pagrindo jį neatleisti nuo šios prievolės vaikui. Galima situacija, jog atsakovas bus skolingas dukrai ir jai sulaukus pilnametystės. Be to atsakovas ateityje gali būti bausmės atlikimui perkeltas į pataisos namus bei gauti su darbu susijusį darbo užmokestį. Taip pat neatmestina galimybė ir dėl atsakovo trukmės iki gyvos galvos įkalinimo atsižvelgiant į EŽTK nuostatas ir EŽTT praktiką.

Pastebėtina, kad naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo atstovei (rūpintojai), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui.

Pažymėtina, kad ribotai veiksniam vaikui nuo 14 metų, išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su jo liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra.

Kadangi atsakovo vaikui nustatoma nuolatinė rūpyba, rūpintoja E. S. skirtina vaiko turto administratoriumi (CK 3.275 str.).

Atskirai pažymėtina, kad V. S. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis pagal šį sprendimą indeksuoja antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. skolininko darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksacija taikoma, kuomet dėl infliacijos gaunamos išmokos nuvertėja, todėl jas gaunantis (administruojantis) asmuo neprivalo kiekvieną kartą dėl to vėl kreiptis į teismą.

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį visiškai į valstybės biudžetą iš atsakovo A. S. priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 96 str. 1 d.) - 41,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį ieškinio reikalavimą (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p.) ir 36,00 Eur žyminis mokestis už turtinį ieškinio reikalavimą (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.), iš viso: 77,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 - 260 str., 263 str., 268 - 271 str., 279 str., 282 str. 2 d. 1 p., 307 str. 1 d., 400 - 408 str.,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

1. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros V. S., a. k (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2. Skirti E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. adresu (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatine rūpintoja, paskiriant ją ir vaiko turto nuolatine administratore.

3. Nustatyti nepilnamečiam vaikui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatant rūpintojos šeimoje ir jos nuolatinę gyvenamąją vietą.

4. Priteisti iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), skirtą išlaikymą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį dukrai nuo 2017-05-19 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki jos pilnametystės, išieškant išlaikymą vaiko nuolatinei rūpintojai ir vaiko turto administratorei E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini).

5. Priteisti iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) šias bylinėjimosi išlaidas: 36,00 eur žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas išmokas, 41,00 eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą, iš viso: 77,00 Eur (septyniasdešimt septynis eurus).

6. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.