- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-252-252/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03286-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Ieškovas
- A. I.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (anksčiau – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4175-828/2011 pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl laidojimo išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 3 019,28 Lt laidojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė mirusios sesers vyras J. J., su kuriuo ieškovas artimai bendravo. Kadangi velionis vaikų ir artimų giminaičių, kurie juo pasirūpintų, neturėjo, todėl jo laidotuvėmis rūpinosi ieškovas. Dėl laidotuvių turėjo 4 736,86 Lt išlaidų. Ieškovas kaip asmuo, palaidojęs mirusįjį, gavo 1 040 Lt laidojimo pašalpą bei 677,58 Lt vienkartinę išmoką. Liko neatlyginta 3 019,28 Lt dalis laidojimo išlaidų. J. J. įpėdinių neturėjo. Po jo mirties likęs palikimas pagal įstatymą perėjo valstybei. Todėl valstybė privalo atlyginti ieškovo turėtas laidojimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė A. I. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, 3 019,28 Lt laidojimo išlaidų ir 891 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. J., kurį palaidojo ieškovas. Po J. J. mirties liko palikimas – piniginės lėšos banke (2 057,35 Lt ir 283,86 EUR), nekilnojamasis turtas (butas bei atitinkama dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini)), tačiau paveldėjimo byla po J. J. mirties neužvesta. Teismas nurodė, kad nors įstatyme nėra tiesiogiai numatyta asmens, gavusio mirusiojo palikimą, pareiga atlyginti jo laidojimo išlaidas, tačiau tam tikrais atvejais, esant teisinio reglamentavimo spragai, civiliniai teisiniai santykiai reglamentuojami pagal papročius (CK 1.4 str., Civilinio kodekso komentaras, I knyga, 73 psl.). Paprotys, jog nurodytą pareigą palikimą gavęs asmuo privalo vykdyti, egzistuoja ir yra pripažįstamas. Ši elgesio taisyklė teisinga, sąžininga ir protinga, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Todėl šis paprotys turi būti taikomas ir tarp bylos šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams, nustačius, kad valstybė gavo palikimą. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad valstybei teisė priimti palikimą atsiranda praėjus 18 mėnesių po palikimo atsiradimo, šis terminas nėra praėjęs, valstybė J. J. palikimo nepriėmė ir neįgijo, todėl neturi pareigos atlyginti laidojimo išlaidas. Nurodė, kad valstybei paveldint pagal įstatymą, valstybė negali atsisakyti priimti palikimo (CK 5.60 str.) ar palikimo nepriimti. Šiuo atveju įpėdinių pagal įstatymą J. J. neturėjo, testamento sudaręs nebuvo, todėl egzistuoja įstatyme nurodyta sąlyga, kuriai esant palikimas pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d., 5.62 str. 1 d. 2 p.). Pažymėjo, jog tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad įpėdinis palikimą įgyja, palikėjo teises ir pareigas perima ne nuo palikimo priėmimo ar paveldėjimo teisės liudijimo jam išdavimo, o nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas ir perimamumas. Be to, kasacinis teismas formuoja praktiką, jog nesant pirmesnės eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą paskesnės eilės įpėdiniams atsiranda ne praėjus terminui, įstatymo nustatytam palikimą priimti pirmesnės eilės įpėdiniams, bet nuo palikimo atsiradimo momento (2009-10-16 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-441/2009 ir kt.). Teismo nuomone, ta aplinkybė, jog valstybės atstovas teisės aktų nustatyta tvarka dar nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, negavo paveldėjimo teisės liudijimo, byloje neturi teisinės reikšmės. Valstybės atstovų nepagrįstas delsimas įforminti paveldėjimą (gauti paveldėjimo teisės liudijimą) negali būti pagrindas riboti ieškovo teisę gauti laidojimo išlaidų atlyginimą. Sprendė, jog ieškovo turėtos ieškinyje nurodytos J. J. laidojimo išlaidos (4 736,86 Lt) nėra pernelyg didelės, jos visos buvo būtinos (laidojimo paslaugos, priemonės, papuošimai, gedulingi pietūs, religinės apeigos ir kt.), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad laidojimui visiškai pakanka valstybės skiriamų išmokų (1 040 Lt laidojimo pašalpos, 677,58 Lt vienkartinės išmokos). Pažymėjo, jog visos ieškovo nurodytos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, taip pat byloje įrodyta, kad ieškovo reikalaujamos išlaidos (3 019,28 Lt) neviršija valstybės paveldėto J. J. palikimo vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad vien Rokiškio rajone veikia dar du notarų biurai, kuriuose gali būti saugomas palikėjo testamentas. Šiuo atveju galimų įpėdinių nustatymui buvo remtasi Gyventojų registro išrašo duomenimis, kurie yra neišsamūs. Juose nenurodyti J. J. tėvai, todėl negalima nustatyti, ar jis neturėjo brolių ir seserų, kurie galėtų priimti palikimą. Teismo vertinimas apie valstybės atstovų delsimą vykdyti palikimo priėmimo valstybei procedūras yra nepagrįstas, kaip ir nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į Panevėžio AVMI prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Atsakovės teigimu, kasos aparato kvitai, pagal kuriuos apskaitytos 1 000 Lt ir 2 430 Lt sumos, visiškai neidentifikuoja ieškovo įsigytų prekių ar paslaugų. 2 403 Lt suma, sumokėta už gedulingus pietus negali būti pateisinama, kai ieškovas ieškinyje pats teigia, jog miręs J. J. jokių artimųjų neturėjo. Taip pat ieškovo teiginys, kad jis sumokėjo už salės nuomą 575,70 Lt yra neteisingas ir prieštaraujantis jo pateiktiems dokumentams, t. y. kasos aparato kvitui, išduotam UAB „Juodupės papartis“, kuriame yra nurodyta, kad buvo suteikta paslaugų už 220 Lt ir 90 Lt, parduota skirtingų prekių už 132,50 Lt, 107 Lt, 5 Lt, 21,20 Lt. Atsakovės nuomone, ieškovas dokumentais pagrindė 1 333,70 Lt laidojimo išlaidų, todėl gauta pašalpa 1 040 Lt ir 677,58 Lt vienkartinė išmoka visiškai padengia ieškovo turėtas išlaidas. Be to, tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje nebuvo nustatytos datos, kada įvyko laidotuvės, nenagrinėta, kur mirusysis buvo palaidotas, kur įvyko gedulingi pietūs, kas dalyvavo laidotuvėse ir gedulinguose pietuose. Taip pat teismas neįvertino, kad valstybei priteistos A. I. patirtos bylinėjimosi išlaidos – 891 Lt bei neįvertintos VMI prie FM būsimos išlaidos, susijusios su paveldėto nekilnojamojo turto paveldėjimu ir realizavimu, neaiški paveldėtino nekilnojamojo turto vertė. Šiuo atveju Valstybė J. J. turto nėra paveldėjusi, o Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Todėl pirmiausia turtas turi būti paveldėtas, tuomet jis parduodamas bei surenkamos kitos paveldėtos lėšos ir tik tuomet gautomis lėšomis įstatymų nustatyta tvarka yra dengiamos išlaidos ir skolos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo patirtos išlaidos (4 736,86 Lt) yra pagrįstos kasos čekiais ir negali būti laikomos per didelės, jos atitinka protingumo kriterijus. Visi laidojimo reikmenys bei paslaugos (gedulingi pietūs, kapo ir duobės sutvarkymas, žvakės, gėlės ir pan.) yra naudojami bet kuriose pagal krikščioniškas apeigas organizuojamose laidotuvėse, atitinka minimalų laidotuvių atributikos kiekį, o jų kaina neviršija vidutinio tokių daiktų brangumo. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teisme nebuvo nustatyta laidojimo data, kur mirusysis palaidotas, kur vyko gedulingi pietūs, kas dalyvavo laidotuvėse ir gedulinguose pietuose ir pan. Remiantis papročiais, mirusysis laidojamas trečią dieną po jo mirties. Laidotuvėse dalyvauja net tik giminaičiai, bet ir draugai, kaimynai ar mirusįjį pažinoję asmenys. Gedulingi pietūs pagal nusistovėjusius papročius organizuojami visiems dalyvaujantys laidojimo apeigose asmenims. Visi išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai yra išduoti 2010 m. gruodžio 10-13 d. (J. J. mirė (duomenys neskelbtini)). Todėl atsakovo išreikštos abejonės dėl laidojimo išlaidų pagrįstumo neturi pagrindo. Priešingai nei teigia atsakovė, bylinėjimosi išlaidos negali būti prilyginamos prie laidojimo išlaidų ir ribojamos palikėjo turto verte.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl laidojimo išlaidų dydžio.
Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 str. 2 d. nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 str. 1 d., 5.60 str. 1, 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006). Kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 str. 4 d.). Tokie asmenys teisę priimti palikimą įgyja nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 4 d.). Juridiškai reikšmingas faktas, dėl kurio teisė paveldėti pereina kitiems asmenims, yra tai, jog įpėdinis palikimo nepriėmė. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 str. 3 d.).
Apeliantės paaiškinimas, jog palikimo valstybė nėra priėmusi, o tokia teisė jai atsiras tik praėjus 18 mėnesių nuo palikimo atsiradimo momento, yra nepagrįstas. Toks teisės normų aiškinimas būtų nesuderinamas su paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo paskirtimi, nes be pagrindo būtų varžoma atitinkamos eilės įpėdinio teisė į palikimą tais atvejais, kai nėra aukštesnės eilės įpėdinių. Įstatyme nurodoma, kad paveldimas turtas pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą nei pagal testamentą (CK 5.2 str. 3 d., 5.62 str. 1 d. 2 p.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog nesant pirmesnės eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą paskesnės eilės įpėdiniams atsiranda ne praėjus terminui, įstatymo nustatytam palikimą priimti pirmesnės eilės įpėdiniams, bet nuo palikimo atsiradimo momento. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad palikėjas J. J. neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (b. l. 41, 53). Bylą nagrinėjant 2011-11-17 teismo posėdžio metu tą iš esmės pripažino atsakovės atstovė, paaiškindama, jog skambino į Juodupės seniūniją, kur gyveno velionis, jie patvirtino, kad J. J. buvo vienišas (b. l. 56-58).
Byloje pateikti kasos čekiai 530 Lt, 575,75 Lt, 228 Lt, 1000 Lt ir 2 403,16 Lt sumai, viso 4 736,86 Lt (b. l. 4). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios ieškovo turėtos J. J. laidojimo išlaidos nėra pernelyg didelės, jos visos buvo būtinos (laidojimo paslaugos, priemonės, papuošimai, gedulingi pietūs, religinės apeigos ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pateiktus įrodymus dėl patirtų išlaidų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui išmokėta 1 040 Lt laidojimo pašalpos bei 677,58 Lt vienkartinės išmokos (b. l. 6-8), atsižvelgdamas į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją ir jos piliečių bendrą materialinį lygį, sprendžia, jog 2 403,16 Lt suma už gedulingus pietus negali būti pripažinta kaip būtinos išlaidos. Pažymėtina, jog ir paties ieškovo teigimu, miręs J. J. jokių artimųjų neturėjo, jo turto paveldėtojų nėra. Be to, pagrįstas apelianto teiginys, kad neaišku kiek žmonių dalyvavo laidotuvėse, iš pateikto čekio taip pat neaišku, keliems žmonėms skaičiuoti gedulingi pietūs.
Priešingai apeliantės teiginiams, teismo nuomone, kitos ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir tikėtinos. Vadovaujantis CPK 185 str., teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė ginčydama patirtų laidojimų išlaidų dydį iš esmės sutinka, kad pagal 575,70 Lt, 530 Lt ir 228 Lt sumai pateiktus kasos aparato kvitus ieškovas būtent atsiskaitė už suteiktas laidojimo paslaugas, t. y. neginčija ieškovo patirtų 1 333,70 Lt laidojimų išlaidų. Tai, kad kasos aparato kvite, išduotame UAB „Juodupės papartis“, yra nurodyta, kad buvo suteikta paslaugų už 220 Lt ir 90 Lt, parduota skirtingų prekių už 132,50 Lt, 107 Lt, 5 Lt, 21,20 Lt, šiuo atveju nepaneigia jo pagrįstumo. Pažymėtina, kad UAB „Juodupės papartis“ veikla yra įvairi: laidojimo reikmenų gamyba ir paslaugos, mažmeninė prekyba maisto ir pramoninėmis prekėmis, viešasis maitinimas ir kita.
Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui ieškovas A. I. sumokėjo viso 300 Lt (b. l. 85). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o tai sudaro apie 20 procentų ieškovo tenkintinų reikalavimų, todėl atitinkamai ieškovui priteistina turėtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ( 300 X 20%=60 Lt )
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą dalyje dėl laidojimo išlaidų dydžio priteisimo pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, 616,12 Lt (šešis šimtus šešiolika litų ir 12 centų) laidojimo išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, 60 Lt (šešiasešimt litų) bylinėjimosi išlaidų A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.