Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. liepos 21 d., 22 val., 08 min., V. A., (duomenys neskelbtini) g., Tauragė, vairavo mopedą PIAGGIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekiu matuokliu nustatytas lengvas (1,43 prom.) neblaivumo laipsnis. Tokiais veiksmais V. A. pažeidė KET 5, 14 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Teismas rėmėsi garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC), tačiau jame kalbama tik apie gatvės viduryje gulintį sužalotą vyrą, nurodo, kad įvykio nematė, o apie motorolerį tik bandė spėti, jog gal su juo važiavo. Motorolerio niekas nematė ir nežino kur jis dingo. Antrojo pokalbio su BPC darbuotoja metu liudytoja R. T. visiškai nieko neužsiminė apie mopedą.

Policijos pareigūnai taip pat nesurašė mopedo apžiūros protokolo, neapžiūrėjo ir įvykio vietos. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą. Policijos pareigūnai realiai neįvykdė savo pareigų, o pažeidimą bando įrodyti abejotinais ir nepatvirtintais duomenimis ir melagingais parodymais. Apelianto manymu, policijos pareigūnės G. V. nurodyta aplinkybė, jog žmona pati nurodė, kad jai apie įvykį pranešė kaimynas, paneigta byloje esančiais duomenimis. Iš pateiktų telefoninių skambučių išklotinių matyti, kad žmonai joks kaimynas neskambino, tačiau teismas šio fakto visiškai nevertino. Pareigūnai taip pat nesugebėjo paaiškinti, iš ko sprendė, kad mopedas yra apgadintas ką tik. Pareigūnai patys patvirtino, jog nebandė pažiūrėti ar variklis šiltas, ar apskritai mopedas užsiveda ir kur yra užvedimo rakteliai. Pateiktos nuotraukos, pasak apelianto, nepatvirtina, jog mopedo sugadinimai yra nauji.

Dėl nurodytų aplinkybių apeliantas mano, kad teismas įrodymus vertino pažeisdamas ATPK 257 straipsnio nuostatas, todėl priėmė neteisingą nutarimą. Pasak apelianto, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad jis vairavo mopedą būdamas neblaivus, o remiantis abejotinais įrodymais negali būti pripažinta asmens kaltė padarius pažeidimą. Pažymi, kad visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami kaltinamo asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Tvirtina, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai vadovavosi tik pareigūnų parodymais, todėl padarė klaidingą išvadą, jog pažeidėjas vairavo mopedą būdamas neblaivus.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. A. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Pažeidėjo neblaivumo faktas patvirtintas alkotesterio užfiksuotais parodymais. Užfiksuotas 1,43 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 4–5). Nors apeliantas su nustatytu pažeidimu nesutiko ir aiškino, kad jis nevairavo mopedo, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvių faktinių duomenų visetas. V. A. padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: 2016-07-21 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 85P-66891017-16, policijos pareigūno Ž. Č. tarnybiniu pranešimu, liudytojos R. T. pranešimu BPC apie sužalotą asmenį, fotonuotraukomis, patvirtinančiomis mopedo sugadinimus, garso įrašais, pateiktais iš BPC ir pareigūno kabineto, teismo posėdžio metu duotais liudytojų parodymais. Taigi, kad pažeidėjas vairavo mopedą būdamas neblaivus, patvirtina byloje surinktų duomenų visuma. Vien faktas, kad konkrečiai nėra užfiksuota, kad pažeidėjas važiuoja su mopedu, ar nėra liudytojų, mačiusių jį važiuojantį, dar nereiškia, kad pažeidėjas nevažiavo. Kolegijos įsitikinimu, pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarymo faktą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad pažeidėjas virto su mopedu ir dėl to susižalojo, o tai neginčijamai įrodo, kad pažeidėjas su juo važiavo.

Apeliaciniame skunde pažeidėjas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas neteisingas pažeidimo padarymo laikas. Pažymėtina, kad netikslus pažeidimo padarymo laiko nurodymas iš esmės nekeičia situacijos nustatant patį pažeidimo padarymo faktą, todėl tokį neatitikimą, kuris, beje, nėra itin nutolęs nuo tikslaus pažeidimo padarymo laiko, laikyti svarbiu, nėra jokio pagrindo.

Apelianto teigimu, jo duoti paaiškinimai atitinka byloje surinktų duomenų visumą, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka ir konstatuoja, kad byloje objektyvių duomenų visuma paneigia pažeidėjo iškeltas versijas apie susižalojimo apinkybes. Be to, jo nurodyta versija, jog susižalojo krisdamas nuo laiptų, yra visiškai neįtikinama ir prieštaraujanti byloje esantiems duomenims bei elementariai logikai.

2016-07-21 duodamas pirminį paaiškinimą policijos pareigūnui nurodė, kad susižalojo (duomenys neskelbtini)g. 6, kur betonavo laiptus, tačiau šiuos parodymus patvirtinti parašu atsisakė. Išklausius garso įrašą, darytą fiksuojant pažeidėjo paaiškinimus dėl susižalojimo aplinkybių, darytina išvada, kad pažeidėjas atsisakė pasirašyti pareigūno užfiksuotą jo paties paaiškinimą, nes jis iš esmės nesutampa su realiai užfiksuotomis aplinkybėmis, t. y. kad jis susižalojo ne (duomenys neskelbtini) g., o (duomenys neskelbtini) g. 18. Nors pažeidėjas nuolat tvirtino, jog jis nevairavo mopedo, tačiau dėl kitų aplinkybių nuolat painiojosi ir negalėjo tiksliai nurodyti kas atsitiko. Pažeidėjas tvirtino, kad išgėrė (duomenys neskelbtini) g., o žmona jį iš ten atvažiavo parsivežti. Teismo posėdžio metu jau tvirtino, kad iš (duomenys neskelbtini) g. jie su K. R. parėjo pėsčiomis, o žmona jį parsivežė tuomet, kai ėjo pirkti alkoholio ir apvirto (b. l. 57). Be to, garso įrašas patvirtina, kad pažeidėjas siekė susitarti su policijos pareigūnu, kad būtų nurodytos aplinkybės, paneigiančios vairavimo faktą. Tokią išvadą suponuoja pažeidėjo pasakytos frazės: „šnekam protingai“, „atvažiuos ir išsiaiškins žmona“, „parašyk, kad kažką, kaktą ar antakį susižalojau“, „protingai parašyk, ir tau mažiau bylų bus“, „liudytoją galiu surasti be problemų“. Taip pat pareigūno klausinėjo, ar įvykį kas nors nufilmavo, kas pranešė apie įvykį ir pan.

Nesutiktina su apeliantu, kad R. T. pranešimas BPC apie sužalotą asmenį, nepatvirtina pažeidimo padarymo fakto. BPC pateiktas garso įrašas patvirtina, jog R. T. nurodė, kad asmuo nukrito nuo motorolerio ir guli ant pilvo, matosi, kad judina galvą. Nors teismo posėdžio metu liudytoja R. T. nepatvirtino, kad matė šalia asmens motorolerį, tačiau tai nepaneigia jos pranešime nurodytų faktų, kuriuos BPC darbuotojoms nurodė iš karto po įvykio ir vardijo tai ką mato. Be to, ir antrasis liudytojos R. T. pranešimas apie tai, kad sužalotą asmenį vežasi žmona, nesutampa su jos duotais parodymais teisme. Antrame pranešime BPC darbuotojai nurodo, kad žmona veža į ligoninę, nors greitoji jau atvažiuoja. BPC darbuotojai nurodžius, kad geriau asmens nejudinti ir laukti greitosios, R. T. nurodė, kad sakė žmonai, kad iškvietė greitąją, bet ji neklauso. Nurodė, jog žmona pamatė, susiėmė už galvos ir įsisodino vyrą į mašiną. Teismo posėdžio metu duoti R. T. paaiškinimai, jog ji pati nematė, kad sužeistąjį pasiėmė žmona, o jai tai nurodė kiti liudytojai, nesutampa su BPC pateiktu pranešimu. Dėl nurodytų priežasčių liudytojos teisme duoti parodymai vertintini kritiškai. Kad R. T. BPC darbuotojai nurodė teisingas aplinkybes, patvirtina ir tai, kad iš pradžių ji nesuprato, kad sužeistas asmuo yra jos kaimynas, tai sužinojo tik vėliau (b. l. 79), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos parodymus vertino kaip siekimą galimai padėti pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pažeidėjo ir liudytojų K. R., R. T. teisme duotus paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo kaip patikimais įrodymais patvirtinančiais pažeidėjo iškeltą versiją.

Visiškai nesutiktina su pažeidėju, kad pareigūnų duoti parodymai yra nenuoseklūs ir jais teismas nepagrįstai vadovavosi priimdamas nutarimą. Pareigūnas Ž. Č. tarnybiniame pranešime nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, asmens ir mopedo jau nebebuvo, tačiau įvykio vietoje buvę žmonės parodė, kad vyriškis, apvirtęs su mopedu ir susižalojęs, gyvena šalia esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje 18 name. Nuvykus į nurodytą vietą, pareigūnai rado kruvinu veidu V. A., jo žmoną bei K. R.. Žmona paaiškino, kad apie sužeistą vyrą ją informavo kaimynai, kas jam nutiko, paaiškinti negalėjo. Pareigūnas nurodė, kad V. A. ligoninėje prisipažino vairavęs mopedą (b. l. 3). Teismo posėdžio metu pareigūnė G. V. paaiškino, kad iškvietime pranešė, kad yra apvirtęs žmogus su mopedu. Žmonės, buvę įvykio vietoje, nurodė, kad asmuo nuvirtęs su mopedu gyvena (duomenys neskelbtini)g. 18. Įvykio vietoje buvo rasta kraujo dėmė, ją nufotografavo iš arti. Kad pažeidėjas važiavo su mopedu ir nuvirto, nurodė įvykį matę liudytojai, kurių parodymų užfiksuoti nesuspėjo, nes skubėjo surasti sužeistą žmogų. Pareigūnai nurodė, kad pažeidėjas važiuojant į ligoninę patvirtino, jog vairavo, po to vėl tvirtino, kad nevairavo. Apeliacinės instancijos teismas netikėti pareigūnų duotais paaiškinimais neturi jokio pagrindo. Pažeidėjas taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurioms esant būtų galima manyti, kad pareigūnai siekia apkalbėti pažeidėją.

Apelianto vienas iš argumentų, kodėl pareigūnų parodymai yra nepatikimi, yra tai, kad nepasitvirtino pareigūnų nurodyta aplinkybė, kad apie jo susižalojimą sutuoktinei pranešė kaimynai. Iš BITĖS grupė gauti duomenys patvirtino, kad pažeidėjo sutuoktinė kalbėjosi tik su vyru ir jai jokie kaimynai neskambino. Pažymėtina, kad šis faktas iš esmės neturi jokios reikšmės patvirtinant pažeidėjo vairavimo faktą esant neblaiviam. Be to, pažymėtina, kad įvykis įvyko netoli pažeidėjo namų, todėl kaimynai nebūtinai apie tai pažeidėjo sutuoktinę galėjo informuoti tik telefonu. Nėra aišku, ir ar pažeidėjas neturi fiksuoto ryšio telefono.

Dėl mopedo sugadinimų sutiktina su pažeidėju, jog pareigūnai privalėjo surašyti mopedo apžiūros protokolą, tačiau šis pažeidimas nėra itin esminis, neleidžiantis nustatyti mopedo sugadinimo fakto. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad jis yra apgadintas, liudytoja R. T. BPC centrui nurodė, kad asmuo nukrito nuo motorolerio. Pareigūnams įvykį matę liudytojai taip pat nurodė, kad asmuo nuvirto nuo motorolerio. Be to, patvirtino, kad tai asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. 18, t. y. V. A.. Ginčo iš esmės, kad R. T. ir kiti asmenys matė būtent jį, nėra. Pateiktų duomenų visuma patvirtina, kad V. A. vairavo mopedą ir nuo jo nuvirto. Visos nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad būtent pažeidėjo garaže rastas mopedas yra tas su kuriuo virto pažeidėjas. Atsižvelgus į loginę įvykio seką, pareigūnų duotus paaiškinimus, nėra jokio pagrindo netikėti, kad sugadinimai yra atsiradę anksčiau ir nėra susiję su įvykiu. Be to, iš nuotraukose užfiksuotų sugadinimų taip pat galima spręsti, kad jie nėra seni – jie nėra apsitrynę.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad teismas, nustatydamas pažeidimo padarymą, rėmėsi byloje pateiktų duomenų visetu, o ne atskirais įrodymais, todėl teigti, kad buvo pažeistos ATPK 257 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su visas pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, jų visų nekartodamas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamos pažeidimo padarymo faktinės aplinkybės, todėl 2016 m. spalio 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.