- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- AN2-142-957/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00002-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. K.
- Institucija
- VA VPK Administracinų nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, VA VPK Administracinų nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutarties, kuria netenkintas R. K. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato (toliau – ir Institucija) 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-27953-2022 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. R. K. Institucijos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalį 450 Eur dydžio bauda už tai, kad 2022 m. lapkričio 23 d., apie 22.03 val., Elektrėnų sav., Vievyje, Kauno g. 26, žinodamas, kad nereikalinga policijos pagalba, melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir pranešė, kad adresu Elektrėnų sav., Vievyje, Kauno g. 26 išdaužė autobusų stoties langus. Institucija nutarimu nustatė R. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartimi netenkintas R. K. skundas dėl Institucijos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo ir šis nutarimas paliktas nepakeistas, kartu nutarimas patikslintas, iš jo pašalinant R. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. nurodo, jog nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutartimi ir prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą. Tokį apeliacinio skundo prašymą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
3.1. Procesiniuose sprendimuose neatsižvelgta į visas įvykio aplinkybes, tarp jų ir į tai, kad jis buvo neteisingai suprastas. Skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuota, kad pagalba jam nebuvo reikalinga, nes policijos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, privalėjo jam padėti bei parvežti namo, kadangi jis pakliuvo į bėdą. Procesiniuose sprendimuose nebuvo įvertintas jo pateiktas autobusų parko raštas, kuriame nurodyta, kad autobuso vairuotojas, pamatęs, kad sustojime nėra keleivių, iš stoties išvyko 2 minutėmis anksčiau laiko. Pasak apelianto, dėl to jis buvo pasimetęs ir streso būsenoje. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis turi 2 grupės neįgalumą, serga (duomenys neskelbtini), todėl jam tokiu atveju galėjo pasidaryti bloga, kilo stresas, tačiau tai neįvertinta. Kartu neatsižvelgta ir į tai, kad jis buvo išprovokuotas, nes paskambinus policijos budėtojo telefonu, budėtojas jam pasiūlė paskambinti į policiją ir pasakyti, kad išdaužė langą, tada pareigūnai atvyks greičiau.
3.2. Nei Institucijoje, nei teisme jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su byla. Be to, teismas jam neišaiškino teisių ir pareigų, jis norėjo, kad jį atstovautų advokatas G. Perednis, tačiau teismas nesudarė tokios galimybės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti. Institucijos atstovo nuomone, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai, objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo ir netenkino R. K. skundo, kuriame nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams nebūtų buvę žinomi ir kurie nebūtų buvę aptarti skundžiamame nutarime bei kurie leistų nors kiek suabejoti apylinkės teismo išvadomis.
III. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų esmė
5. Apklausiamas teisme R. K. parodė, kad pirmosios instancijos teismas jam nesuteikė galimybės pasinaudoti advokato pagalba, jis norėtų pasinaudoti advokato paslaugomis, paprastai teismas skirdavo advokatą. Teismui paaiškinus, kad teismas neskiria administracinių nusižengimų bylose atstovo, R. K. nurodė, kad nesikreips į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančią tarnybą, nevilkins bylos, ginsis pats. R. K. teisme paaiškino, kad tai, jog padarė pažeidimą, jis tikrai pripažįsta. Jis buvo streso būsenoje, nes autobusas išvažiavo iš po nosies. Jie su draugu K. stovėjo, nes turėjo aukštą spaudimą ir jis (R. K.) gėrė vaistus, dėl to negalėjo važiuoti ankščiau, nes reikėjo pagulėti. Kai atsistatė spaudimas, tada ėjo į stotelę ir pamatė, kad nuvažiavo autobusas. Jis pasimetė, nežinojo, ką daryti, K. jį ramino. Tai buvo vėlai, gal apie 23-24 val. nakties, tiksliai nepasakys. Tada galvojo, ką daryti. Paskui K. pažiūrėjo, ar dar bus koks autobusas. Pasirodo, kad tai buvo paskutinis autobusas. K. liepė nesinervinti, sakė, kad vėl gali pakilti spaudimas. Tada skambino 112, nes policija turi padėti. Paaiškino situaciją, po to ir K., ir jis kalbėjo, paaiškino, kad autobusas išvažiavo iš po nosies, o čia buvo paskutinis autobusas, klausė, kaip grįžti namo. Paskui jis paskambino budėtojui, čia po to skambučio į BPC, jau po to, kai išvažiavo autobusas. Jam atrodo, jis du ar tris kartus skambino 112. Tada paskambino telefonu Nr. 2716007 budėtojui ir pradėjo aiškinti situaciją, budėtojas pajuokavo ar kaip, bet sakė „pasakyk, kad langą išdaužei ir greitai atvažiuos“, tai jis paėmė taip ir padarė. Pasakė, kad išdaužė langą ir viskas. Prieš tai jis prašė pagalbos, kalbėjo su pareigūnais, gal du kartus skambino, kai jam pareigūnas davė tokį patarimą, tai jis taip ir pasakė BPC operatorei. Byloje ne visi įrašai. Išties jis neišdaužė langų. Tokią priežastį nurodė tik patartas pareigūno, jam galva apsisuko ir jis nebežinojo, ką daryti, dar vaistų buvo prisigėręs. Suprato, kad netiesą pasakė, gailisi, prisipažįsta. Nepasinaudojo kitu viešuoju transporto ar taksi, nes ten to nėra. Anksčiau pagal šį straipsnį baustas nebuvo, nemoka nuobaudų, sueina senatis ir antstoliai jas panaikina.
6. Iš 2022 m. lapkričio 23 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos R. K. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, taip matyti, kad R. K. su nusižengimu nesutiko ir protokolą pasirašyti atsisakė (b. l. 12-13).
7. Iš R. K. pateikto susirašinėjimo su Kautros autobusų parku matyti, kad 2022 m. lapkričio 23 d. autobusas, važiuojantis Vilniaus kryptimi, 21.04 val. buvo sustojęs Vievyje, tačiau vairuotojas pamatęs, kad sustojime nėra keleivių, išvyko 2 minutėmis anksčiau (b. l. 16-17).
8. Iš 2022 m. lapkričio 24 d. R. K. paaiškinimo matyti, kad jis melagingai nurodė, jog sudaužė stoties langus, nes autobuso vairuotojas išvažiavo nesustojęs sustojime, o jis buvo sušalęs, streso būsenoje bei norėjo, kad padėtų namo grįžti policija. Žino, kad pasielgė blogai, kaltę pripažįsta ir pan. (b. l. 19-20).
9. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti R. K. paskirtos nuobaudos penkerių metų laikotarpiu (b. l. 35-46, vokas prie viršelio).
10. Iš R. K. pateiktų medicininių dokumentų matyti jo sveikatos būklę apibūdinanti informacija (b. l. 52-57).
11. Kompaktiniame diske įrašyti policijos naudojamų vaizdo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuotas R. K., aiškinantis įvykio aplinkybes (b. l. 74).
12. Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktos informacijos matyti, kad teismui atsiųstas garso įrašas, kuriame užfiksuotas R. K. skambutis BPC (b. l. 84, 85).
13. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus rašte nurodoma, kad R. K. neskambino 2022 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu nuo 21 iki 22.10 val. į Operatyvinės veiklos skyrių telefonu Nr. 8-5-2716007. Kartu pridedamas CD su skambučių išklotine (b. l. 86, 87).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Apeliantas R. K. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą dėl Institucijos nutarimo, padarė proceso teisės pažeidimus, nes neišaiškino jam teisių ir pareigų, nesudarė jam galimybės susipažinti su byla bei pasinaudoti norimo atstovo paslaugomis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.
Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės pažeidimų
15. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų praktiką administraciniai nusižengimai pripažįstami baudžiamaisiais Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio prasme, taigi procese dėl tokių nusižengimų iš esmės galioja pagal šį straipsnį kaltinamajam suteikiamos teisingo proceso garantijos (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje B.-L. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019 ir kt.).
16. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo priimtas galutinis procesinis sprendimas (nutartis ar nutarimas) yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis ANK įtvirtintų procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančių teisės normų. Procesinis sprendimas pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nagrinėjamo įvykio, administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos nuobaudos ir kitų nutarime ar nutartyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Taigi, viena iš aplinkybių, kurią turi patikrinti apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, yra pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties ar nutarimo) teisėtumas.
17. ANK XXXVI skyrius reglamentuoja procesinius skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumus, o šiame skyriuje įtvirtintame ANK 639 straipsnyje nustatyta, kad skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje. Taigi, ANK XXXV skyriuje esantis 632 straipsnis nustato teismo posėdžio tvarką, t. y. jame įtvirtintos proceso teisės normos, kurių laikydamasis pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose.
18. ANK 632 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius veiksmus turi atlikti teismas, nustatydamas teismo posėdyje dalyvaujančių asmenų tapatybes bei atstovų atstovavimo teisinį pagrindą, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta nagrinėjančio bylą teisėjo pareiga paskelbti, kokia administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama, pranešti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vardą ir pavardę, nukentėjusiojo vardą ir pavardę ir tyrimą atlikusio institucijos pareigūno vardą ir pavardę. Tuo tarpu ANK 632 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teisėjas privalo išaiškinti į teismo posėdį atvykusiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims ANK nustatytas jų teises ir pareigas, išsiaiškinti, ar nėra pareikšta nušalinimų, išklausyti administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus, paskelbti iki teismo posėdžio pateiktus prašymus, kurie nebuvo apsvarstyti rengiantis nagrinėti bylą, išsiaiškinti, ar galima nagrinėti bylą be kurio nors neatvykusio kviesto asmens, ir priimti sprendimus pareikštais klausimais.
Žemesnės instancijos teismas
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui susipažinus su byloje esančia teismo posėdžio informacine pažyma bei išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad posėdžio pradžioje teismas paskelbė, kokia byla, pagal kieno skundą ir dėl kokio nutarimo nagrinėjama, išsiaiškino, kas dalyvauja teismo posėdyje ir motyvuotai priėmė sprendimą nagrinėti bylą nedalyvaujant Institucijos atstovui, pristatė teismo sudėtį ir išsiaiškino, ar nėra nušalinimų tokiai teismo sudėčiai, išklausė posėdyje dalyvavusio asmens prašymus ir dėl jų priėmė sprendimus. Nepaisant pirmiau paminėtų tinkamai vykdytų procesinių pareigų, pirmosios instancijos teismas visgi neišaiškino administracinėn atsakomybėn patrauktam R. K. jo procesinių teisių ir pareigų, numatytų ANK 577 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kartu pastebėtina ir tai, kad teismas nepadarė trumpo pranešimo, kaip to reikalauja ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostatos, kuriose numatyta, jog bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas trumpu teisėjo pranešimu, už kokį administracinį nusižengimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, ir išsiaiškinama, ar šis asmuo pripažįsta kaltę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. skundą dėl institucijos nutarimo, šiuo atveju nesilaikė ANK 632 straipsnio 2 ir 5 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. padarė proceso teisės pažeidimus.
20. Vis dėlto pažymėtina, kad šie pirmosios instancijos teismo proceso trūkumai buvo ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, išnagrinėjus jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, kuriame R. K. buvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jam nesudarė galimybės susipažinti su bylos medžiaga ir pasinaudoti norimo advokato teisine pagalba, tačiau tiek iš bylos medžiagos, tiek iš teismo posėdžio garso įrašo akivaizdu, jog tokių prašymų nei Institucijoje, nei teisme jis neteikė. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktam R. K. ANK 577 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės, tarp kurių numatytos ir teisės susipažinti su byla bei pasinaudoti teisine pagalba, nebuvo išaiškintos, apeliacinės instancijos teismui šias teises išaiškinus, R. K. buvo sudaryta galimybė jam pasinaudoti ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta teise naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, tačiau teismo posėdžio metu jis nurodė, kad savarankiškai gynėjo neieškos ir ginsis pats, taip pat sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, kaip tą numato ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punktas, o apeliantas nurodė, kad jam tinkamas supažindinimas su byla ją pagarsinant teismui. Apeliacinės instancijos teismas, reaguodamas į apeliacinio skundo argumentą, kad R. K. su byla nesusipažinęs, teismo posėdyje atliko įrodymų tyrimą, sudarė galimybę pasisakyti R. K., uždavė jam klausimus, perklausė garso įrašą, policijos pateiktą atsakymą bei paskelbė bylos medžiagą, kaip tai numatyta ANK 632 straipsnio 5 dalyje.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įgyvendinus paminėtų teisės normų reikalavimus, buvo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai, administracinėn atsakomybėn patrauktam R. K. suteiktos teisingo proceso garantijos, todėl paminėti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai nepripažintini esminiais, sudarančiais pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
22. Apeliantas nurodo, kad taikant jam atsakomybę pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį bei atmetant jo skundą dėl Institucijos nutarimo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, neįvertino, kad pareigūnai jam turėjo suteikti pagalbą, kad jis buvo išprovokuotas padaryti nusižengimą, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis turi 2 grupės neįgalumą, serga įvairiomis ligomis, o įvykio metu buvo streso būsenoje, pasimetęs. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta.
23. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
24. ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.
25. Skundžiamu Institucijos nutarimu R. K. nubaustas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. lapkričio 23 d., apie 22.03 val., Elektrėnų sav., Vievyje, Kauno g. 26, žinodamas, kad nereikalinga policijos pagalba, melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir pranešė, kad adresu Elektrėnų sav., Vievyje, Kauno g. 26 išdaužė autobusų stoties langus. Pats R. K., apklausiamas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, neneigė, kad paskambinęs Bendrojo pagalbos centro telefonu nurodė, jog išdaužė autobusų stoties langus, tačiau tvirtino, jog taip pasielgė, nes nuvažiavo autobusas, nesustojęs sustojime, ir jis neturėjo kaip grįžti namo, todėl norėjo, kad pareigūnai jį parvežtų. Tokias aplinkybes patvirtina ir paties R. K. 2022 m. lapkričio 4 d. paaiškinimas, tai matyti ir iš policijos pareigūnų naudotomis vaizdo kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų, kuriuose R. K. tokią aplinkybę pripažįsta. Pažymėtina, kad iš to paties vaizdo įrašo aišku, jog pareigūnams patikrinus autobusų stoties langus matyti, kad jie neišdaužti. Taigi, akivaizdu, kad R. K., paskambinęs Bendrojo pagalbos centro telefonu, nurodė aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės, ką pagrįstai skundžiamu nutarimu nustatė ir jo skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu policijos pareigūnai reagavo ir atvyko į įvykio vietą pagal pranešimą dėl galimai padaryto nusikaltimo ar administracinio nusižengimo, susijusio su svetimo turto sugadinimu, t. y. vykdydami Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą uždavinį – atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Kitaip tariant, pagal R. K. pranešimą atvyko teikti pagalbą, kuri objektyviai nebuvo reikalinga.
26. Kartu pastebėtina, kad Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas vienas iš policijos uždavinių – teikti neatidėliotiną pagalbą asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo netikėti R. K. teiginiais, jog jo lauktas autobusas išvyko nesustojęs sustojime, o jis neturėjo kaip grįžti namo, ar toks grįžimas buvo apsunkintas, t. y. jam išties galėjo kilti tam tikro lygmens stresinė būsena ir galimai buvo reikalinga tam tikra pagalba. Vis dėlto, pažymėtina, kad Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, tokia pagalba šiuo atveju nelaikytina neatidėliotina dėl R. K. fizinio ar psichinio bejėgiškumo ar dėl to, kad jis nukentėjo dėl nusikaltimų, administracinių nusižengimų, ekstremaliųjų situacijų ar kitokių veiksnių. Taigi, šiuo atveju ta aplinkybė, kad autobusas išvyko nesustojęs sustojime, nepaisant to, kad ir sukėlė R. K. stresą, tačiau pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, jog ji negali būti priežastimi kviesti policijos pareigūnus melagingu pretekstu, kadangi policija nėra institucija, teikianti pavežėjimo paslaugą.
27. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta R. K. apeliacinio skundo argumentą, kad jis buvo išprovokuotas padaryti šį administracinį nusižengimą policijos budėtojo, kadangi, pasak apelianto, šis jam pasiūlė paskambinus Bendrojo pagalbos centrui nurodyti melagingą iškvietimo priežastį, t. y. kad jis išdaužė stoties pastato langą. Pažymėtina, kad, viena vertus, tokios aplinkybės nepatvirtina kita bylos medžiaga, kita vertus, net jei tikėti, kad toks patarimas ir buvo, tai niekaip nepaneigia to, kad galutinį sprendimą nurodyti tikrovės neatitinkančią policijos iškvietimo priežastį galiausiai savarankiškai priėmė būtent pats apeliantas, suvokdamas tokio iškvietimo melagingumą.
Dėl R. K. paskirtos nuobaudos
28. Apeliaciniu skundu R. K. neginčija paskirtos nuobaudos dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir Institucijos nutarimą visa apimtimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina ir šių procesinių sprendimų dalį, susijusią su paskirtos nuobaudos dydžiu.
29. ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
30. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
31. ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė nuobaudos rūšis – bauda, kurios dydis numatytas nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu R. K. už ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 450 Eur dydžio bauda. Nustatant tokio dydžio baudą, buvo atsižvelgta į tai, kad nustatyta viena R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat, kad nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Detalesni nuobaudos skyrimo motyvai nepateikti. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs R. K. skundą dėl Institucijos nutarimo, pašalino iš jo ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą R. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau sprendė, kad nėra pagrindo švelninti paskirtos 450 Eur dydžio baudos, nes ji gerokai mažesnė už ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį, tačiau taip pat detalesnių nuobaudos dydžio nustatymo motyvų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju, net ir pašalinus iš Institucijos nutarimo R. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nėra pagrindo jam švelninti nuobaudą. Pažymėtina, kad R. K. yra vidutinio amžiaus, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad jis turi neįgalumą, serga (duomenys neskelbtini), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju laikytinos pakankamomis skirti jam baudą, nustatant jos dydį artimesnį ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui. Kartu pažymėtina, kad R. K. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, pats nusižengimas nukreiptas prieš įstatymo saugomą vertybę – viešąją tvarką ir susijęs specialiųjų tarnybų atitraukimu nuo tiesioginio darbo, o numatytos sankcijos dydis sudaro pagrindą jį vertinti kaip gana pavojingą. Šį administracinį nusižengimą R. K. padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų už kitokius nusižengimus, tačiau taip pat susijusius su viešosios tvarkos pažeidimais (b. l. 35-37, vokas prie viršelio). Pažymėtina, kad R. K. paskirtų baudų nemoka, paties teigimu, laukia, kol sueis nuobaudos vykdymo senaties terminas ir vykdymas bus nutrauktas, kas taip pat rodo, jog jis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų. Taigi, R. K. antivisuomeninės nuostatos pakankamai ryškios. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti R. K. minimalią ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą, ar, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatytą nuobaudą – įspėjimą, kaip to prašė R. K. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl R. K. paskirtos baudos dydžio, teisingai įvertinos šiam klausimui spręsti reikšmingus duomenis bei pašalinęs iš Institucijos nutarimo R. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau nesumažinęs jam paskirtos baudos, nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės pažeidimų.
32. Teismo posėdyje Institucijos atstovas teigė, kad pirmosios instancijos teismas vis tik nepagrįstai nenustatė R. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, nes jis už analogišką nusižengimą baustas 2017 metais, jo skundai atmesti, o 115 Eur dydžio bauda nesumokėta. Vis dėlto pastebėtina, kad ši byla nagrinėjama pagal R. K. apeliacinį skundą, todėl vadovaujantis non reformatio in peius principu jo teisinė padėtis negali būti sunkinama.
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, nors ir padarė proceso teisės pažeidimų ir nevisai išsamiai ištyrė bylos įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teisme šiuos pažeidimus ištaisius, užtikrinus R. K. procesines teises ir ištyrus įrodymus (ANK 567 straipsnis), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.