Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-01-25 · Civilinė byla Nr. 2YT-1820-931/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-25
Bylos Nr.
2YT-1820-931/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
A. Z.
Suinteresuotas asmuo
E. K., Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1820-931/2021 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27233-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. K., Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė Auksė Poškuvienė, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. M. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis I. Z., miręs (duomenys neskelbtini), ir sūnus A. Z. faktiškai pradėdami jį valdyti. Patikslintame pareiškime pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir suinteresuoto asmens E. K. motina R. M. Z. (duomenys neskelbtini) motina sudarė santuoką su pareiškėjo tėvu I. Z. (mirusiu (duomenys neskelbtini).). Šioje santuokoje išgyveno iki savo mirties. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tėvai nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Faktiškai tėvai pradėjo butą valdyti apytiksliai (duomenys neskelbtini) metais (t. y. jau būdami santuokoje), nuo tų metų šiame bute gyveno ir pareiškėjas su seserimi, tačiau nuosavybės teisę į šį butą tėvai įgijo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sesuo (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir nuo to laiko pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su tėvais toliau gyveno minėtame bute, jame buvo deklaruota pareiškėjo tėvo ir pareiškėjo gyvenamoji vieta. Jokio kito nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto nei tėvas, nei pareiškėjas neturėjo. Po motinos mirties kartu su tėvu pradėjo valdyti aptariamą butą, motinai iki mirties priklausiusią jo dalį – ją prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui pareiškėjas kartu su seserimi priėmė jo palikimą, tačiau aptariamo buto nuosavybės klausimas negalėjo būti išspręstas, kadangi nei tėvas, nei pareiškėjas nustatyta tvarka nebuvo kreipęsi į notarą dėl palikimo priėmimo, o po motinos mirties jį faktiškai valdė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo E. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai. Nurodo, kad su pareiškėjo pareiškime ir patikslintame pareiškime išdėstytais reikalavimais ir visomis išdėstytomis aplinkybėmis visiškai sutinka. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė A. Poškuvienė pateikė prašymą bylą nagrinėti teismo nuožiūra notarei nedalyvaujant.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai – R. M. Z., kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir I. Z., kuris mirė (duomenys neskelbtini).

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo tėvai sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog pareiškėjo tėvai būdami santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisė įregistruota tik R. M. Z. vardu, tačiau šiuo atveju preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (po ½ dalį) (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d.), Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.

Pareiškėjas teigia, kad po motinos mirties pareiškėjas kartu su tėvu I. Z. priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniams, t. y. pareiškėjui ir jo tėvui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas ir jo tėvas turėjo teisę paveldėti mirusiosios turtą pagal įstatymą, kadangi jie buvo laikomi įpėdiniais pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas ir jo tėvas I. Z. po R. M. Z. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą R. M. Z. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo A. Z. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), (miręs (duomenys neskelbtini)), po R. M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą R. M. Z. palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po R. M. Z. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Stankevičienė