Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl skolos regreso tvarka priteisimo už įvykdytą solidarią prievolę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 1 d. preliminariu sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovui 940,61 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (940,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 811,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. balandžio 26 d. atsakovas pateikė prieštaravimus dėl ieškovo pateikto ieškinio ir byloje priimto preliminaraus sprendimo, nurodė, kad sutinka su 767,50 Eur skolos ir antstolės Audronės Adomaitienės 173,11 Eur vykdymo išlaidų priteisimu, tačiau nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, teigia, kad ieškovas nebandė ginčo spręsti taikiai, civilinė byla nėra sudėtinga, ieškovo ieškinys sudaro 4 puslapius, iš ieškinio turinio matyti, kad jo parengimas negalėjo reikalauti 8 valandų profesionalaus teisininko darbo, todėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas. Atsakovas prašo sprendimo įvykdymą išdėstyti per 9 mėnesius, nurodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki.

2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad su prašoma priteisti skola sutinka. Paaiškino, kad skolos nesumokėjo, kadangi tikslios sumos, kokią turėjo padengti ieškovui, atsakovas nežinojo. Atsakovui antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje buvo pateikti duomenys, kokia yra mokėtinos skolos dalis, tačiau, atsakovui susisiekus su ieškovu, atsakovui buvo pasakyta, kad jis turi ieškovui sumokėti 1 700,00 Eur, ši suma atsakovui pasirodė neadekvati ir atsakovas atsisakė ją sumokėti, tada ieškovas pasakė, kad kreipsis į teismą. Atsakovas nurodė, kad jo finansinė padėtis sunki, nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. atsakovas nedirbo ir neturėjo pajamų, turi kitų skolų, todėl prašo galutinio sprendimo vykdymą išdėstyti 9 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas nesutinka su prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl ieškovo kaltės, kadangi jis nepasakė konkrečios sumos, kiek atsakovas turi jam sumokėti.

2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja Alina Ivanova palaikė atsakovo prieštaravimus, patvirtino, kad ginčo dėl skolos nėra, atsakovas skolą pripažįsta, nori ją sumokėti pats, tačiau visos skolos sumokėti iš karto neturi galimybės. Anksčiau atsakovui skolas apmokėti padėjo sūnus, sudaręs sutartį dėl 4 000,00 Eur kredito. Šiuo metu atsakovas neturi finansinių galimybių sumokėti visą skolą iš karto, todėl prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis. Ginčas byloje yra kilęs dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovo nuomone, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos per didelės, yra didesnės nei ieškinio suma ir atsirado dėl ieškovo kaltės. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas stengėsi su ieškovu dėl skolos mokėjimo susitarti, tačiau ieškovas nedėjo pastangų susitarti geranoriškai, kategoriškai nurodė sumokėtino įsiskolinimo didį, neatitinkantį antstolės pateiktų dokumentų.

2019 m. gegužės 16 d. gautas ieškovo atsiliepimas į atsakovo prieštaravimus, kuriuo prašo palikti galioti preliminarų sprendimą ir priteisti 200,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą. Nurodo, kad ieškovas bandė ginčą išspręsti gražiuoju, kreipėsi į atsakovą ir prašė sumokėti ieškovui pusę sumos, kurią išieškojo antstolis, vykdydamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, ir pusę vykdymo išlaidų. Atsakovas į ieškovo reikalavimą kompensuoti pusę antstolio išieškotos pinigų sumos pagal aukščiau nurodytą vykdomąjį raštą bei pusę vykdymo išlaidų, nurodė, kad jų nemokės, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Nurodo, kad, kreipdamasis į teismą, ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, paaiškina, kad advokatė, rengdama ieškinį, turėjo išanalizuoti baudžiamosios bylos medžiagą, kadangi baudžiamojoje byloje advokatė Agnė Gulbinaitė ieškovo neatstovavo, turėjo susipažinti su vykdomąja byla antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje ir gauti ieškinio parengimui būtinus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2016 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teisme priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš ieškovo ir atsakovo solidariai priteista 1 534,99 Eur „If P & C Insurance AS“ filialui (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 8–24).

2017 m. sausio 5 d., įsiteisėjo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendis, 2017 m. sausio 10 d. išduotas vykdomasis raštas (e. b. l. 25).

Antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje 1 534,99 Eur skola „If P & C Insurance AS“ filialui išieškota iš ieškovo (e. b. l. 26).

Antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje, vykdant kontoroje 1 534,99 Eur skolos „If P & C Insurance AS“ filialui išieškojimą, susidarė 346,23 Eur vykdymo išlaidos, kurios išieškotos iš ieškovo (e. b. l. 27).

2019 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11021-1087/2019, kuriuo iš atsakovo priteista 940,61 Eur skola, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (940,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 811,00 Eur (aštuonių šimtų vienuolikos eurų) bylinėjimosi išlaidos (e. b. l. 32–33).

2019 m. balandžio 26 d. teisme gauti atsakovo prieštaravimai (e. b. l. 41–44).

Dėl skolos regreso tvarka priteisimo už įvykdytą solidarią prievolę

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios. Šios nuostatos taikomos paskirstant bendraskoliams solidariosios prievolės įvykdymo išlaidas (6.9 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu skola buvo priteista iš ieškovo ir atsakovo solidariai, visą skolą padengė ieškovas, tiek ieškovas, tiek atstovas sutinka, kad byloje ginčo dėl skolos priteisimo nėra ir atsakovas skolą pripažįsta ir nori ją sumokėti, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Iš atsakovo ieškovui priteistina skolos ir antstolei Audronei Adomaitienei sumokėtų vykdymo išlaidų dalis: (1 534,99 Eur + 346,23 Eur) : 2 = 940,61 Eur.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų numatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovo ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnis).

Dėl prašymo išdėstyti procesinio sprendimo vykdymą

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgiant į turtinę jų padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti ar pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo priteistinos skolos mokėjimą išdėstyti 9 mėnesių laikotarpiui, pirmus 8 mėnesius sumokant po 100,00 Eur, paskutinį mėnesį sumokant ieškovui 141,11 Eur sumą.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su prašomos priteisti skolos mokėjimo išdėstymu 9 mėnesių laikotarpiui kategoriškai nesutinka, teigia, kad nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi šalių lygiateisiškumo principu, vertintina abiejų šalių turtinė padėtis.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto nėra (2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 20 sek. – 12 min. 26 sek.), ieškovas yra 35 proc. darbingas (e. b. l. 77), šiuo metu nedirba ir gauna 238,45 Eur išmoką (2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 28 sek. – 11 min. 41 sek.).

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki, jis turi daugiau skolų – apie 300,00 Eur įsiskolinimą akcinei bendrovei „Kauno energija“ už suteiktas šildymo paslaugas išmoką, apie 34,00 Eur ir apie 250,00 Eur įsiskolinimus uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas“ ir apie 4 200,00 Eur įsiskolinimą sūnui (2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 46 sek. – 33 min. 56 sek.). Atsakovo turimus įsiskolinimus patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nepateikta.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), jo pajamos neatskaičius mokesčių per mėnesį vidutiniškai buvo 383,00 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. atsakovas nedirbo, jo pajamos neatskaičius mokesčių per mėnesį vidutiniškai buvo 157,32 Eur (e. b. l. 54). Nuo 2019 m. gegužės 23 d. atsakovas pradėjo dirbti (2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 3 sek. – 34 min. 35 sek.). Atsakovui ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 51–53), šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas tarp atsakovo ir jo sutuoktinės, šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo minėtas nekilnojamasis turtas atiteks atsakovui (2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 19 sek. – 38 min. 7 sek.).

Įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo galutinio sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti ar pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis nėra sunki – jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo turimus įsiskolinimus kitiems kreditoriams, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas yra nedarbingas ar dėl kitų objektyvių priežasčių negalėtų dirbti, atsakovas 2019 m. gegužės 23 d. pradėjo dirbti ir gaus darbo užmokestį. Tuo tarpu ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto nėra, jis nedirba ir yra 35 proc. darbingas. Teismas sprendžia, kad prašymas dėl procesinio sprendimo vykdymo išdėstymo yra nepagrįstas, todėl jo tenkinimas nepagrįstai apribotų ieškovo teises ir pažeistų lygiateisiškumo principą. Atsakovo prašymas išdėstyti procesinio sprendimo vykdymą 9 mėnesių laikotarpiui atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, t. y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl prašomų priteisti išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą ieškovui. 2019 m. kovo 26 d. ieškovas advokatei Agnei Gulbinaitei sumokėjo 800,00 Eur už ieškinio, reiškiamo dokumentinio proceso tvarka, surašymą, prašymo antstolei Audronei Adomaitienei dėl informacijos pateikimo parengimą, susipažinimą su vykdomąja byla antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje (e. b. l. 28–29), 2019 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 111 sumokėjo 200,00 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą (e. b. l. 68, 70), 2019 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 112 sumokėjo 75,00 Eur už pareiškimo dėl rašytinių įrodymų prijungimo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (e. b. l. 94. 99). Iš viso ieškovas prašo priteisti 1 075,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis advokato teisinei pagalbai apmokėti yra paskaičiuotas tinkamai ir proporcingai advokatės atliktam darbui, be to, prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – rekomendacijos) numatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė teigė, kad taikos sutartis galima, tačiau patvirtino, kad ieškovas atsisako sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą (2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 24 sek. – 1 min. 55 sek.).

Atsakovas prašomos priteisti skolos neginčijo, su ja sutiko, tačiau nesutiko su prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Atsakovo nuomone, iš ieškinio turinio matyti, kad jo parengimas negalėjo reikalauti 8 valandų profesionalaus teisininko darbo, ieškinį sudaro 4 puslapiai, byla nėra sudėtinga, todėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis turi būti mažinamas, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė (2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 26 sek. – 38 min. 35 sek.).

Teismas sutinka su ieškovo teigimu, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktas advokatės teisines paslaugas bylos nagrinėjimo teisme metu atitinka rekomendacijų 8.2., 8.5. ir 9. punktuose numatytą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydį. Vis dėlto teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, privalo atsižvelgti į šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo teisme metu, į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teismas pažymi, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Iš 2019 m. balandžio 26 d. teisme gautų atsakovo prieštaravimų matyti, kad su prašoma priteisti skolos suma atsakovas sutinka, prašo sumažinti prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Akivaizdu, kad byloje buvo galima pasiekti taikų susitarimą, tačiau nei ieškovas, nei atsakovas nedėjo pastangų kilusį ginčą išspręsti taikiai. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė teigė, kad sutinka ginčą išspręsti taikiai, tačiau to paties posėdžio metu kategoriškai atsisakė sumažinti prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismas pažymi, kad taikos sutartis yra sudaroma abipusių nuolaidų būdu, todėl ieškovo sutikimas sudaryti taikos sutartį vertintinas kaip deklaratyvus, kadangi padaryti nuolaidų dėl tarp šalių kilusio ginčo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovas nesutiko. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad abiejų šalių elgesys nebuvo tinkamas – šalims žinant, jog dėl pagrindinės skolos ginčo nėra, šalys nedėjo jokių pastangų ginčą išspręsti taikiai (2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 56 sek. – 15 min. 26 sek.).

Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka nei bylos sudėtingumo, nei ieškiniu prašytos priteisti sumos dydžio. Teismai ne kartą yra konstatavę, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtis yra kompensacinio pobūdžio ir negali būti nepagrįsto praturtėjimo ir pasipelnymo šaltiniu (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1888-343/2018). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo atstovė nepagrįstai teigia, kad, siekiant kokybiškai pasirengti bylai, ji privalėjo susipažinti su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimu visose instancijose ir išsamiai išanalizuoti vykdomųjų bylų medžiagą. Teismo vertinimu, nagrinėjama byla nėra sudėtinga, pagrindas, dėl kurio nagrinėjamu atveju yra iškelta byla, išdėstytas baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Iš antstolės Audronės Adomaitienės pateiktos 2019 m. kovo 4 d. pažymos vykdomojoje byloje Nr. 0036/18/00123 aiškiai matyti, kokia yra iš ieškovo išieškota skolos ir vykdymo išlaidų suma (e. b. l. 27). Atsižvelgiant į išdėstytą, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka bylos, kurią sudaro 1 elektroninės bylos tomas, sudėtingumo ir yra neproporcingai didelės advokatės, kaip profesionalios teisininkės, darbo ir laiko sąnaudoms.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1888-343/2018). Nors laimėjusiąja šalimi byloje laikytinas ieškovas, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, į tarpusavio bendradarbiavimo ir kooperacijos pareigos pažeidimą, nors buvo sąlygos ginčą išspręsti taikiai, įvertinus, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė už ieškinio sumą ir neproporcinga ieškovo atstovės darbo ir laiko sąnaudoms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas mažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas. Prašomų priteisti išlaidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas suma mažintina 20 procentų, t. y. dvejais šimtais penkiolika eurų, ir iš atsakovo ieškovei priteistina 860,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės suteiktą teisinę pagalbą.

Atsakovui 2019 m. balandžio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-1835-6649 suteikta 50 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. 2019 m. gegužės 13 d. teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. gegužės 2 d. pažyma Nr. NTP-7-2753 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 145,60 Eur advokato padėjėjos darbo užmokestis. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteisiamos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 50 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, iš atsakovo priteistina 72,80 Eur (145,60 Eur : 2) išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra 940,61 Eur, todėl byloje iš viso mokėtinas 21,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas 2019 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 110 sumokėjo 11,00 Eur žyminį mokestį valstybei (e. b. l. 30). Ieškinį tenkinus visiškai, ši suma ieškovui priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 10,00 Eur (21,00 Eur – 11,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 50 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 5,00 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas turėjo 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 50 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 0,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 940,61 Eur (devynių šimtų keturiasdešimties eurų 61 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (940,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 871,00 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas. Kitą prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,89 Eur (penki eurai 89 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 72,80 Eur (septyniasdešimt du eurus 80 ct) išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Atmesti atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.