- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- N-575-208-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01426-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) kontrolierius V. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1302721-5 už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 28 d., apie 15.23 val., Vilniuje, važiuodamas autobusu Nr. 674, maršrutu Nr. 11, tarp stotelių „M. K. Čiurlionio“ ir „Lukiškės“, kontrolės metu kontrolei pateikė ne toje transporto priemonėje pažymėtą vienkartinį bilietą Nr. 422785. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais V. S. pažeidė Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 33.2 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Institucijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1302721-5 (toliau – ir Nutarimas) V. S. už ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 80 Lt bauda.
Šalies argumentai
V. S., nesutikdamas su Institucijos Nutarimu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 1-3), kuriame, be kita ko, prašė panaikinti minėtą Nutarimą. Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 28 d., apie 15.00 val., kartu su broliu J. S. iš „Naugarduko“ stotelės išvažiavo 13 maršruto troleibusu. Pabrėžė, jog pažymėję vienkartinius važiavimo bilietus važiavo iki „Lukiškių“ stotelės, kur jiems išlipus, mažiau nei po minutės prie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens priėjo kontrolierius A. J. ir pareiškė, kad V. S. atvažiavo 11 maršruto autobusu, bei pareikalavo pateikti važiavimo bilietą. Pažymėjo, jog jis kontrolieriui paaiškino, kad su broliu atvažiavo ne 11 maršruto autobusu, o 13 maršruto troleibusu, tačiau kontrolierius jo neklausė ir pareikalavo sumokėti baudą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog kartu su broliu atvažiavę į „Lukiškių“ stotelę savo važiavimo bilietus išmetė į šiukšliadėžę, todėl kontrolieriui jokių bilietų nepateikė, o pastarasis iš savo kišenės ištraukė keletą pažymėtų vienkartinių bilietų bei pasakė, kad juos kontrolieriui padavė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Atsižvelgiant į tai, teigė, jog V. S. bauda buvo paskirta neteisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi V. S. skundo netenkino ir Institucijos Nutarimą paliko nepakeistą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigė padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad V. S. kaltė padarius ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei liudytojų A. J. ir L. B. parodymais, kurie yra objektyvūs bei atitinka administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas įvykio aplinkybes. Pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, kadangi byloje nėra duomenų, jog jie būtų suinteresuoti V. S. nubaudimu. Tuo tarpu J. S. parodymus teismas vertino kritiškai, kadangi jis yra V. S. brolis, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi. Kitas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip asmens gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis važiavo 13 maršruto troleibusu nuo „Naugarduko“ stotelės, nes buvo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ (toliau – ir AB „Lietuvos dujos“) Vilniaus filiale atsiimti pažymą, nepatvirtinta jokiais įrodymais, kadangi teismui pateikta AB „Lietuvos dujos“ Tiekimo departamento Vilniaus skyriaus pažyma išduota 2010 m. rugsėjo 27 d., o ne 2010 m. rugsėjo 28 d., kai buvo padarytas nagrinėjamas pažeidimas. Pasisakydamas dėl asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos nei V. S. atsakomybę lengvinančios, nei jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl pagrįstai paskirtas sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos vidurkis. Be to, atkreipė dėmesį, kad V. S. jau 2010 m. birželio 21 d. buvo baustas už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto, kas laikytina asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau pabrėžė, jog vadovaujantis non reformatio in peius principu, teismas negali pablogti asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo, todėl šią aplinkybę vertino kaip papildomą pagrindą pripažinti, kad V. S. nuobauda buvo paskirta tinkamai. Taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 1302721-5. Mano, kad yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teigia, jog nagrinėjamas pažeidimas buvo nustatytas ne transporto priemonėje, o esant „Lukiškių“ stotelėje. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir Nutarime nurodyta, jog V. S. važiavo 11 maršruto autobusu, o ne troleibusu. Tvirtina, kad liudytojas L. B. įvykio metu įvykio vietoje nebuvo, todėl mano, jog jis teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. J. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme neneigė, jog įvykio metu kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu buvo jo brolis. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojo J. S. parodymus. Nurodo, jog aplinkybę, kad jis kartu su broliu iki „Lukiškių“ stotelės atvažiavo 13 maršruto troleibusu patvirtina byloje esanti AB „Lietuvos dujos“ 2010 m. rugsėjo 27 d. pažyma, kurią administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsiėmė 2010 m. rugsėjo 28 d., ką įrodo AB „Lietuvos dujos“ Tiekimo departamento Vilniaus skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. raštas dėl pažymos išdavimo. Be to, mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau 2010 m. birželio 21 d. buvo baustas už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą patvirtino kontrolierius A. J. tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek duodamas parodymus teismo posėdžio metu. Taip pat atkreipia dėmesį, kad liudytojai L. B. ir A. J. nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo 11 maršruto troleibusu, o kartu su juo jokio kito asmens nebuvo. Teigia, kad liudytojo J. S. parodymai nagrinėjamu atveju išvis neturėjo būti vertinami, kadangi jis įvykio metu įvykio vietoje nebuvo. Be to, pabrėžia, jog pareiškėjo teismui pateiktas AB „Lietuvos dujos“ Tiekimo departamento Vilniaus skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. raštas dėl pažymos išdavimo nepatvirtina V. S. teiginio, kad jis iki „Lukiškių“ stotelės atvažiavo 13 maršruto troleibusu, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo AB „Lietuvos dujos“ pažymą pasiimti galėjo bet kuriuo metu 2010 m. gruodžio 28 d. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad V. S. jau 2010 m. birželio 21 d. buvo baustas už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto, vertino tik kaip asmenį charakterizuojančią aplinkybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju V. S. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, užtraukia baudą nuo 60 Lt iki 100 Lt.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-967 patvirtintų Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 33.2 punktas numato, kad keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto arba vežančiu vaiką nuo septynerių iki šešiolikos metų be bilieto, jei kontrolės metu jis pateikia kontrolieriui kitame autobuse ar troleibuse arba kelis kartus pažymėtą vienkartinį bilietą arba jį pažymi kontrolės metu.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. apeliaciniame skunde neigia padaręs minėtą pažeidimą, iš esmės argumentuodamas tuo, kad jis įvykio metu nevažiavo 11 maršruto troleibusu.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. S. padarė ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Pažymėtina, kad liudytojas A. J., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 30), apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 33-34) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nagrinėjamas pažeidimas buvo nustatytas bei užfiksuotas transporto priemonėje, t. y. 11 maršruto troleibuse, kuriame administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo stovėjo prie durų. Be to, minėtas liudytojas pabrėžė, kad V. S. troleibusu važiavo vienas, pašaliniai asmenys kontrolieriams nieko neaiškino. Šias aplinkybes, taip pat būdamas supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą (b. l. 30), patvirtino ir liudytojas L. B., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme (b. l. 34), kur aiškiai nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo sulaikytas prie galinių 11 maršruto troleibuso durų, beišlipantis, troleibusu važiavo vienas, kitų asmenų su juo nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų teisme duoti parodymai atitinka administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Be to, aplinkybę, kad V. S. 2010 m. rugsėjo 28 d., apie 15.23 val., Vilniuje, važiavo troleibusu Nr. 674, maršrutu Nr. 11, tarp stotelių „M. K. Čiurlionio“ ir „Lukiškės“, bei kontrolės metu kontrolei pateikė ne toje transporto priemonėje pažymėtą vienkartinį bilietą Nr. 422785, be minėtų liudytojų parodymų (b. l. 33-34), patvirtina ir byloje esanti administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 1302721-5 kopija (b. l. 17), vienkartinis bilietas (b. l. 24) ir kelionės lapas Nr. 09281104 (b. l. 25), iš kurių aiškiai matyti, jog ant vienkartinio bilieto, kurį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė jį tikrinusiems kontrolieriams, esantys komposterio ženklai neatitinka kelionės lapo schemoje nurodytų komposterio ženklų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme iškelta pareiškėjo versija, kad jis įvykio metu nevažiavo 11 maršruto troleibusu, o buvo „Lukiškių“ stotelėje, iki kurios kartu su broliu atvažiavo 13 maršruto troleibusu, prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams, todėl vertintina kritiškai, kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. V. S. pateiktas AB „Lietuvos dujos“ Tiekimo departamento Vilniaus skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. 41V-2261 dėl pažymos išdavimo, kuriame nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2010 m. rugsėjo 28 d. atvykęs į AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus skyrių asmeniškai atsiėmė AB „Lietuvos dujos“ Tiekimo departamento Vilniaus skyriaus 2010 m. rugsėjo 27 d. pažymą apie atsiskaitymą už gamtines dujas, taip pat nepatvirtina minėto apelianto teiginio, jog jis būtent nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu iki „Lukiškių“ stotelės atvažiavo 13 maršruto troleibusu. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo J. S. parodymais, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, jog minėtas liudytojas yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens brolis (b. l. 32), todėl apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių jo suinteresuotumu bylos baigtimi. Juolab kad, kaip jau buvo minėta, liudytojai A. J. ir L. B., duodami parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog įvykio metu V. S. 11 maršruto troleibusu važiavo vienas ir kitų asmenų su juo nebuvo (b. l. 33-34). Aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir Nutarime klaidingai nurodyta, jog V. S. važiavo 11 maršruto autobusu, o ne troleibusu, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi, kadangi iš byloje esančio kelionės lapo Nr. 09281104 (b. l. 25) matyti, kad kontrolė administracinio teisės pažeidimo protokole minimu laiku buvo vykdoma būtent 11 maršruto troleibuse, ką patvirtino ir liudytojais teisme apklausti A. J. bei L. B. (b. l. 33-34).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, nenustatė ir bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo požymių. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog vadovaujantis non reformatio in peius principu, teismas negali pablogti asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo, todėl aplinkybę, kad V. S. jau 2010 m. birželio 21 d. buvo baustas už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto, vertino tik kaip papildomai asmenį charakterizuojančią medžiagą.
Papildomai pasisakydama dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos individualizavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju Institucija, priimdama ginčijamą Nutarimą, nenustatė nei asmens atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo pagrįstai paskirtas sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmeniui paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga ir neatitiktų ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.