Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-06 · Civilinė byla Nr. 2A-606/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-06
Bylos Nr.
2A-606/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Vytas Milius, Danutė Gasiūnienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos
Advokatai
Gintautas Daugėla, Tomas Juodys, Virgilijus Kaupas
Civilinė byla Nr. 2A-606/2010Procesinio sprendimo kategorija: 69.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus,

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovams A. S. ir advokatui Tomui Juodžiui,atsakovo atstovams O. A. ir advokatui Virgilijui Kaupui,trečiojo asmens atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alfva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1274-253/2009 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alfva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, tretysis asmuo atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Plungės Jonis“, dėl Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo vertinti ieškovės pasiūlymus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Alfva“ 2009 m. balandžio 10 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą dėl viešojo pirkimo „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Neringos savivaldybės buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultyvacija)“ ir įpareigoti atsakovą įtraukti ieškovo pasiūlymą į preliminarią pasiūlymų eilę (t. 1, b. l. 3-11). Nurodė, kad 2009 m. sausio 7 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ atsakovas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Neringos savivaldybės buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultyvacija)“. Viešųjų pirkimų komisija atmetė ieškovo pasiūlymą, teigdama, kad jis neapima viso pirkimo objekto darbų, todėl neatitinka techninio konkurso reikalavimo.

Ieškovo manymu, Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą yra nepagrįstas. 2009 m. sausio 7 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ nurodyta, kad rangovas, be kita ko, turės iškasti dalį atliekų ir jas išvežti 60 km atstumu (t. 1, b. l. 14). Konkurso sąlygų 13 dalis reglamentuoja, kaip turi būti apskaičiuota pasiūlymo kaina. Konkurso sąlygų 13.2 dalyje numatyta, kad „konkurso dalyvis įrašo visų darbų, aprašytų pirkimo dokumentuose, pozicijų įkainius bei kainas. Darbų kiekių žiniaraštyje pateikti darbų kiekiai pagal 2004 m. atliktus ekohidrogeologinius tyrinėjimus. Šiuo metu sukauptų atliekų kiekis yra didesnis, negu nurodyta, todėl tikslius darbų kiekius konkurso dalyvis turi įvertinti pats pagal Techninėse specifikacijose (III skyrius I skirsnis 1.2 punktas) ir Darbų kiekių žiniaraščiuose (IV skyrius 1 skirsnis 1.2 punktas) nurodytas sąlygas. [...]“ (t. 1, b. l. 53). Techninių specifikacijų III skyriaus 1 skirsnio 1.5 punkte nurodyta iškasti ir išvežti 60 km atstumu ~ 15 000 m³ atliekų (t. 1, b. l. 133). Pirkimo dokumentų IV skyriaus 1 skirsnio 1.2 punkte (t. 1, b. l. 177) nustatyta, kad darbų kiekių žiniaraščiuose prie vienetų nurodomi kiekiai parodo įvertintą kiekvienos rūšies darbų, tikėtinų atlikti pagal Sutartį, kiekį (apimtį) ir pateikti kaip pagrindas nustatyti pasiūlymo kainą. Rangovui negarantuojama, kad jo bus prašoma atlikti tokias darbų apimtis, kokios nurodytos prie bet kokio konkretaus punkto Darbų kiekių žiniaraštyje arba kad šie kiekiai savo dydžiu nesiskirs nuo nurodytųjų.

2009 m. sausio 7 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ taip pat buvo numatyta 2009 m. sausio 27 d. surengti aiškinamąjį susirinkimą. Aiškinamojo susirinkimo metu atsakovas nurodė ne tikslų iškastinų ir išvežtinų atliekų kiekį, o tikėtiną sukauptų atliekų kiekį (43 000 m³), bet tikėtinas sukauptų atliekų kiekis nėra tapatu su tuo atliekų kiekiu, kurį reikės iškasti ir išvežti.

Atsižvelgdamas į tai, ieškovas padarė išvadą, kad konkurso pasiūlymas apima darbus, kurių reikia tam, kad sąvartyną būtų galima uždaryti, t. y. svarbiausia yra ne iškastinų ir išvežtinų atliekų kiekis, o atliekamų darbų rezultatas – sąvartyno uždarymas. Kadangi konkurso sąlygos leido konkurso dalyviui pačiam nustatyti iškastinų ir išvežtinų atliekų kiekį ir pagal tai apskaičiuoti galutinę visų pirkimo objekto darbų kainą, taip ieškovas ir pasielgė. Prieš išveždamas ieškovas ketino iškastas atliekas sutankinti, o sutankintų atliekų kiekis galėtų būti netgi mažesnis, nei kad nurodytas ieškovo pasiūlyme (15 000 m³).

Ieškovo įsitikinimu, Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą, nors jo kaina buvo mažiausia, priimtas pažeidžiant ne tik LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl pasiūlymų vertinimo ir palyginimo tvarkos, bet taip pat buvo pažeisti pagrindiniai viešojo pirkimo principai: sąžiningos konkurencijos, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, racionalaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo. Vien Viešųjų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma teisės norma, sudaro pakankamą pagrindą perkančiosios organizacijos veiksmus pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimu į ieškinį (t. 2, b. l. 5–8) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad atsakovas 2009 m. sausio 27 d. organizavo aiškinamąjį susirinkimą, kuriame visiems konkurso dalyviams nurodė atsižvelgti į tai, kad techninis projektas, pagal kurį turės būti vykdomi darbai, buvo parengtas 2004 m., todėl akivaizdu, jog dabar atliekų kiekis yra didesnis, nei nurodyta pirkimo dokumentuose. Tam, kad konkurso sąlygos būtų vienodos visiems konkurso dalyviams, IV skyriaus II žiniaraščio 2.2 eilutėje „Atliekų kasimas ir transportavimas iki 60 km atstumu“ vietoje 15 000 m³ konkurso dalyviams nurodyta įrašyti 43 000 m³ ir įvertinti tokio atliekų kiekio sutvarkymo išlaidas. Pateikdamas pasiūlymą ieškovas nepaisė aiškinamojo susirinkimo metu pateiktų išaiškinimų, nors susirinkime dalyvavo jo atstovas (t. 2, b. l. 16). Atsakovas neigė pažeidęs ieškovo išvardintus LR viešųjų pirkimų įstatymo principus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. 2, b. l. 170-174). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aiškinamojo susirinkimo protokolas yra pirkimo dokumentų sudedamoji dalis (t. 1, b. l. 50). Visi konkurso dalyviai, išskyrus ieškovą, perkančios organizacijos atsakymą į 6 klausimą, kaip įvertinti atliekų kiekį, suprato vienodai, t. y. kad reikės iškasti ir išvežti būtent 43 000 m³ atliekų, bei pateikiamuose pasiūlymuose nurodė 43 000 m³ atliekų sutvarkymo kainą. Ieškovo ketinimas iškastas atliekas tankinti nekeičia ginčo dėl išvežamų atliekų kiekio esmės. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad perkančioji organizacija būtų pažeidusi Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus Viešųjų pirkimų principus.

Šalies argumentai

Ieškovas RUAB „Alfva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 175-181). Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino konkurso sąlygų, numatančių konkurso dalyviui teisę pačiam nustatyti atskirų darbų (t. y. iškastinų ir išvežtinų atliekų) kiekius. Pirkimo dokumentai nustatė, kad pasiūlymo kaina nėra susijusi su konkrečiais darbų kiekiais, o tik su bendru rezultatu – sutvarkyti atliekų sąvartyną taip, kad būtų galima jį uždaryti. Aplinkybė, jog sąvartyne šiuo metu faktiškai sukaupta daugiau atliekų, nei kad nurodyta Techninių specifikacijų III skyriaus 1 skirsnio 1.5 punkte, nepaneigia ieškovo pasiūlymo pagrįstumo. Sąvartyno uždarymo techninius rodiklius galima pasiekti iškastas atliekas sutankinant. Aiškinamajame susirinkime atsakovas nenurodė tikslaus iškastino ir išvežtino atliekų kiekio - tik akcentavo, kad formuojamo kaupo pagrindo plotas turi būti toks, koks nurodytas III skyriaus 1.2 punkte (t. 1, b. l. 131).

2. Vertindamas ieškovo pasiūlymo atitiktį konkurso sąlygoms, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsižvelgė į Kuršių Nerijos, kurioje įrengtas sąvartynas uždaromas, statusą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė nesant Viešųjų pirkimų įstatymo principų pažeidimų, bet išsamių argumentų neišdėstė. Viešųjų pirkimų įstatymu yra siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darną bei tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2005, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2007). Perkančioji organizacija pažeidė sąžiningos konkurencijos, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo bei racionalaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo principus, nes konkurso sąlygas dėl pasiūlymo kainos apskaičiavimo taikė ne visiems vienodai, atmetė ieškovo pasiūlymą, kurio kaina buvo mažesnė už konkurso nugalėtojo, todėl Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 34-36) skundo nepripažįsta ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pasak atsakovo, Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip saugotina kultūros ir gamtos vertybė, todėl pagrindinis ginčijamo konkurso tikslas – ne tankinti sąvartyne esančias atliekas, bet jas iškasti ir išvežti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė, tad sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde (jei pateiktas, atsiliepime į skundą) nurodytus argumentus (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą; surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis įrodinėjimo taisyklių; nepažeidė materialinės ir/ar proceso teisės normų, todėl pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Iš byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2009 m. sausio 7 d. laikraščio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbė apie supaprastintą atvirą konkursą „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Neringos savivaldybės buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultyvacija)“ (pirkimo Nr. 72212). Vienas iš pagrindinių pirkimo darbų yra dalies atliekų iškasimas ir išvežimas 60 km atstumu (t. 1, b. l. 14). Skelbime taip pat buvo nurodyta, kad 2009 m. sausio 27 d. rengiamas aiškinamasis susirinkimas; pasiūlymų pateikimo terminas baigiasi 2009 m. vasario 10 d 11 val. (t. 1, b. l 16). Ieškovas parengė pasiūlymą atsižvelgdamas ne į aiškinamajame susirinkime pateiktus konkurso sąlygų patikslinimus, o vadovaudamasis pirkimo dokumentų IV skyriaus II žiniaraščio 2.2 eilutėje nurodytu iškastinų ir išvežtinų atliekų kiekiu (t. 2, b. l. 142) ir pasiūlė už 1 427 491,64 Lt iškasti ir išvežti 15 000 m³ atliekų (t. 1, b. l. 27). Perkančioji organizacija 2009 m. kovo 26 d. raštu Nr. (4.7)-LR-132/1 (t. 1, b. l. 31) ieškovo pasiūlymą atmetė kaip neatitinkantį techninio konkurso reikalavimo, t. y. pasiūlymas neapima visų pirkimo objekto darbų. Ieškovas kreipėsi į teismą.

Dėl konkurso sąlygų, susijusių su iškastinų ir išvežtinų atliekų kiekiu, aiškinimo

Iš pirkimo sąlygų matyti, kad vienos jų nuostatos, susijusios su iškastinų ir išvežtinų atliekų kiekiu, nustato pareigą įvertinti tikslius darbų kiekius pačiam konkurso dalyviui, pvz., I skyriaus „Konkurso sąlygos“ I skirsnio C dalies „Pasiūlymų rengimas“ 13.2 punktas (t. 1, b. l. 53), IV skyriaus „Darbų kiekių žiniaraštis“ 1 skirsnio 1.2 punktas (t. 1, b. l. 124), kitos - nurodo tikslius, bet pasenusius darbų kiekius, t. y. 15 000 m³, pvz., III skyriaus „Techninės specifikacijos“ I skirsnio 1.5 dalis „Projektiniai sprendiniai“ (t. 1, b. l. 133).

Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, kuri galiojo iki 2010 m. kovo 1 d., Nr. X-471, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-102, 2006-01-12) 27 straipsnio 4 dalis numatė perkančiosios organizacijos teisę nepasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Šia teise perkančioji organizacija pasinaudojo 2009 m. sausio 27 d. rengdama aiškinamąjį susirinkimą. Aiškinamajame susirinkime, be kitų, dalyvavo ir ieškovo atstovas A. S. (t. 1, b. l. 191; t. 2, b. l. 16). Pirkimo dokumentų IV skyriaus II žiniaraščio 2.2 eilutę „Atliekų kasimas ir transportavimas iki 60 km atstumu“ perkančioji organizacija tikslino du kartus: savo iniciatyva (t. 1, b. l. 187), taip pat atsakydama į konkurso dalyvių užduotus klausimus (t. 1, b. l. 189). Į 6 klausimą „Kaip įvertinti atliekų kiekį?“ atsakovas atsakė, kad „techninis projektas, pagal kurį turės būti vykdomi sąvartyno sutvarkymo darbai, parengtas 2004 m. – akivaizdu, kad atliekų kiekis didesnis, nei nurodyta darbų pirkimo dokumentuose. Paskaičiavome, kad iki dabar gali būti sukaupta papildomai apie 28 000 m³ [...] IV skyriaus II žiniaraščio 2.2 eilutėje „Atliekų kasimas ir transportavimas iki 60 km atstumu“ vietoj 15 000 m³ konkurso dalyvis turi įrašyti 43 000 m³ ir įvertinti šio kiekio sutvarkymo išlaidas“ (t. 1, b. l. 189; t. 2, b. l. 14).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju, kai (pirminės) konkurso sąlygos, susijusios su iškastinų ir išvežtinų atliekų kiekiu, nurodytos painiai ir prieštaravo vienos kitoms, reikia remtis ne sistemine jų analize, o sąlygų išaiškinimais, patikslinimais, kurie tuos neatitikimus pašalina ar sumažina, t. y. individualiai aptartomis sąlygomis (pagal analogiją CK 6.187 str.). Tai paaiškintina tuo, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/ 2009). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, kuriuo ieškovas prašė panaikinti atsakovo sprendimą atmesti jo pasiūlymą kaip neatitinkantį techninio konkurso reikalavimo dėl iškastinų ir išvežtinų atliekų kiekio.

Dėl Kuršių nerijos, kurioje įrengtas sąvartynas, statuso

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ypatingas Kuršių nerijos statusas iš dalies padeda suprasti viešojo pirkimo tikslą. Kuršių nerija pasižymi unikaliu gamtos ir žmogaus sukurtu kraštovaizdžiu, kurį siekiama išsaugoti ateities kartoms, todėl logiška, kad prieš ruošiantis uždaryti sąvartyną pageidaujama iškasti ir išvežti kaip įmanoma pagal esamas technines ir finansines galimybes didesnį atliekų kiekį. Iškastinų ir išvežtinų atliekų kiekį atsakovas pasirinko apibrėžti pagal tūrį. Jei ieškovas nusprendė tankinti atliekas, jis turėjo įrodyti, kad kone 3 kartus (nuo 43 000 m³ iki 15 000 m³) sumažinus atliekų tūrį bus iškastas ir išvežtas toks pat svoris atliekų, kaip ir nesumažinus tūrio. Tokių įrodymų, neturint informacijos apie konkrečių atliekų sudėtį, nėra ir negali būti, nes svoris tiesiogiai priklauso nuo to, iš kokios medžiagos yra atliekos (pvz., metalo, stiklo, kt.), ir labai mažai nuo atliekų formos, kurią ieškovas ketino pakeisti.

Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo principų pažeidimo

Anot apelianto, perkančioji organizacija, atmesdama jo pasiūlymą, pažeidė sąžiningos konkurencijos, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir racionalaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo principus.

Lygiateisiškumo, arba vienodo požiūrio, bei nediskriminavimo principai reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Arnold André, C-434/02, Rink. 2004, p. 11825). Šiame lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų taikymo kontekste pažymėtina tai, kad diskriminuojantis elgesys kartu lemia ir nelygiateisišką tiekėjų padėtį, bet ne visada nelygiateisiškas elgesys su tiekėjais reikš diskriminaciją. Paprastai diskriminacija pripažįstama, kai nelygiateisiška subjektų (viešųjų pirkimų kontekste – tiekėjų) padėtį lemia tam tikras diskriminuojantis kriterijus, kuris suponuoja, kad tam tikro subjektus diskriminuojančio kriterijaus pagrindu vieni subjektai bus išskirti iš kitų atitinkamų subjektų sąrašo (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1993 m. birželio 22 d. Sprendimas Komisija prieš Daniją, C-243/89, Rink. 1993, p. I-3353). Skirtingas tiekėjų traktavimas savaime nereiškia diskriminacijos. Diskriminacijai pripažinti būtina nustatyti, ar galima atitinkamas situacijas lyginti. Jei situacijų lyginti negalima, nėra galimybės spręsti dėl diskriminacijos: skirtingas nepalyginamų situacijų vertinimas nereiškia diskriminacijos.

Apeliantas neteigia, kad lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai pažeisti nustatant viešojo pirkimo sąlygas. Pasak jo, šie du principai buvo pažeisti vertinant tiekėjų pasiūlymus, bet atkreiptinas dėmesys, kad perkančioji organizacija ieškovo pasiūlymo iš esmės nevertino, kadangi atmetė jį, pripažinusi, jog pasiūlymas neatitinka techninio reikalavimo. Kaip buvo minėta, ieškovas vienintelis iš visų konkurso dalyvių pasiūlyme nurodė, kad yra pasiruošęs iškasti ir išvežti 15 000 m³ atliekų, todėl nesant analogiškų situacijų, susijusių su kitais konkurso dalyviais, neįmanoma lyginti skirtingų situacijų bei kalbėti apie lygiateisiškumo ir/ar diskriminavimo principų pažeidimą.

Skaidrumas suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. [...] Skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Teisingumo Teismas nurodė, kad skaidrumo principo, išplaukiančio iš tiekėjų lygiateisiškumo principo, pagrindinis tikslas – garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė (nurodytas Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta). Siekiant užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą, taigi ir skaidrumo principo laikymąsi, svarbu, kad visus elementus, į kuriuos perkančiosios organizacijos atsižvelgia nustatydamos ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, ir jų santykinę svarbą, galimi tiekėjai žinotų dar rengdami savo pasiūlymus (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. p. I-11617) Skaidrumo principas reikšmingas ir perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų ir savo paskelbto viešojo pirkimų sąlygų laikymosi kontekste. Pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, pasireiškusio perkančiosios organizacijos veiksmais, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-295/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutarti, priimta byloje Nr. 3K-3-185/2008).

Tai, kad atsakovas atmetė ieškovo pasiūlymą, kuris neatitiko vieno iš konkurso reikalavimų, ne pažeidžia, o, atvirkščiai, užtikrina skaidrumo ir racionalaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo principų įgyvendinimą.

Kokie veiksmai laikomi nesąžininga konkurencija, reglamentuoja Konkurencijos įstatymas. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas sako, kad draudžiama klaidinti subjektus pateikiant neteisingą arba nepagrįstą informaciją apie prekių kiekį [...]. Nors konkurso sąlygos dėl iškastino ir išvežtino atliekų kiekio suformuluotos dviprasmiškai, jas atsakovas patikslino 2009 m. sausio 27 d. aiškinamajame susirinkime, kuriame dalyvavo ir ieškovo atstovas, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovas pažeidė sąžiningos konkurencijos principą.

Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, tačiau nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Todėl pagal CPK 79 straipsnį, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 96 straipsnį iš apelianto valstybei priteistinos su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusios bylinėjimosi išlaidos (t. 3, b. l. 18, 28).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alfva“ 11,20 Lt (vienuolika litų 20 ct.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Teisėjai Danutė GasiūnienėAudronė JarackaitėVytas Milius