Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-731-417/2014

2014 m. rugsėjo 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 str. 1 d. vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. bausmės subendrintos, prie paskirtos bausmės visiškai pridėta Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 2012-05-11 paskirta ir neatlikta bausmė bei iš dalies pridėta Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-05-21 nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė bausmė vieneri metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo ir 30 MGL (3900 Lt) bauda. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 str. 1 d. už tai, kad jis būdamas UAB „Duomenys neskelbtini“, įmonės kodas duomenys neskelbtini, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, bei 1996-02-22 įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuris numato, kad „uždarosios akcinės bendrovės <...> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus <...>“, neišsaugojo UAB „Duomenys neskelbtini“ apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-04-27, kuriuos privalėjo saugoti 10 metų, o būtent:

1) neišsaugojo laikotarpio nuo 2010-01-12 iki 2011-10-10 iš viso 359 vnt. pirminių UAB „Duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos dokumentų:

220 vnt. kitų ūkio subjektų išrašytų laikotarpio nuo 2010-01-12 iki 2011-09-20 PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis UAB „Duomenys neskelbtini“ pagrindė ūkinių prekių įsigijimą iš viso už 44342,20 Lt (prekių vertė 36646,38 Lt, PVM 7695,82 Lt);

1 vnt. UAB „Duomenys neskelbtini“ 2010-11-30 išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuria pagrindė remonto paslaugų pardavimą už 48390,32 Lt (paslaugų vertė 39992,00 Lt, PVM 8398,32 Lt);

119 vnt. UAB „Duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 2010-02-02 iki 2011-09-15 išduotų elektroninių kasos aparatų kvitų, kuriais UAB „Duomenys neskelbtini“ pagrindė iš viso 12880,03 Lt sumokėjimą už prekes;

19 vnt. kitų ūkio subjektų laikotarpiu nuo 2010-07-28 iki 2011-09-13 išrašytų banko mokėjimų nurodymų, kuriais UAB „Duomenys neskelbtini“ pagrindė iš viso 53311,80 Lt sumokėjimą kitiems ūkio subjektams;

2) neišsaugojo laikotarpiu nuo 2011-10-11 iki 2012-04-27 1 vnt. R. K. firmos 2012-04-27 išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuria UAB „Duomenys neskelbtini“ pagrindė ūkinių prekių įsigijimą iš viso už 5,68 Lt (prekių vertė 4,69 Lt, PVM 0,99 Lt).

Dėl to laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-04-27 negalima iš dalies nustatyti UAB „Duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014m. birželio 15 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti jo apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl V. K. skiria nustatytos rūšies bei dydžio bausmę, ir šių motyvų nuteistojo skundo argumentai nepaneigia.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. K., tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikaltimo dalyką, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas.

Įvertino, kad V. K. anksčiau teistas 7 kartus, nusikalto esant nusikaltimų recidyvui, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, atsižvelgė ir į tai, kad jis, atlikęs bausmę už nužudymą, vėliau teistas baudžiamuoju įsakymu taip pat už aplaidų apskaitos tvarkymą bei nuosprendžiu už vagystę.

Visos paminėtos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad V. K. parenkant ir skiriant bausmę, aplinkybės teismas tinkamai ją individualizavo. Ir paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, artima BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui, negali būti laikoma kaip prieštaraujanti teisingumo principui, tai suteiktų pagrindą ją švelninti. Todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Tuo tarpu vertinant apelianto skundo argumentus dėl jam paskirtos bausmės įtakos šeimos interesams, teisėjų kolegija pažymi, kad V. K. kriminalinė patirtis, nes, kaip minėta, jis yra teistas ir už aplaidų apskaitos tvarkymą, pastarajam turėjo būti pagrindas būti atsakingesniam vedant UAB „Duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą. Tačiau akivaizdu, kad lengvabūdiškas požiūris, šiuo atveju ir į šeimą, ir nulėmė V. K. nusikalstamus veiksmus.

Savo ruožtu skundo argumentas dėl to, kad byloje nebuvo apklaustas D. Š., kuris ir pasiūlė įsigyti bendrovę, vertintinas kaip nesusijęs su V. K. inkriminuotu nusikaltimu. Šiuo atveju D. Š. nurodyti veiksmai išvis nebuvo susiję su V. K. pareiga tinkamai vesti vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalį), išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų esmės. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Tad įvertinant, kad iš apelianto skundo turinio akivaizdu, kad jo esmė – paskirtosios bausmės dydžio klausimas, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisako tik dėl šio klausimo.

Tad esant aptartų aplinkybių visumai, nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.