- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- e2-51-964/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00889-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- AB „BnP Finance“
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. M. 86,65 Eur negrąžintos kredito, 8,11 Eur kredito mokesčio, 407,79 Eur palūkanų, 8,53 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012-05-08 tarp pradinio kreditoriaus UAB „Credit Day“ ir atsakovo M. M. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria pradinis kreditorius suteikė atsakovui 86,65 Eur vartojimo kreditą 30 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 8,11 Eur kredito mokestį, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovui prašant pratęsti kredito grąžinimo terminą, UAB „Credit Day“ ir atsakovas sudarė susitarimus dėl specialiųjų sutarties sąlygų pakeitimo, o bendrosios sutarties sąlygos (2012-05-08) liko nepakitusios. Ieškovė nurodo, kad paskutinis pratęsimas padarytas 2012-09-28 ir pagal šį susitarimą atsakovas įsipareigojo vartojimo kreditą grąžinti 2012-10-28, tačiau prievolės grąžinti kreditą iki šios dienos neįvykdė. Kreditorius paskaičiavo 407,79 Eur mokėjimo palūkanas ir 8,53 Eur delspinigius kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo. 2016-11-23 tarp UAB „Credit Day“ (pradinio kreditoriaus) ir ieškovės AB „BnP Finance“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis. Ieškovė 2016-11-23 elektroniniu paštu ir 2016-11-24 registruotu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija.
Atsakovas M. M. įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai jį priimti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2012-05-08 šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 14814, 2012-09-28 - priedą Nr. 3 prie vartojimo kredito sutarties Nr. 14814 (specialiosios sąlygos kreditas Nr. 18111), pagal kurias atsakovui buvo suteiktas 86,65 Eur vartojimo kreditas 30 dienų laikotarpiui, t. y. iki 2012-10-28. Sutartimis atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, kredito mokestį, palūkanų ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Kaip nurodė papildomuose paaiškinimuose, UAB „Credit Day“ tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir atsakovui suteikė kreditą 2012-05-08, jam pačiam prašant pratęsė kredito grąžinimo terminą, tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, t. y. negrąžino kredito, nesumokėjo kredito mokesčio.
UAB „Credit Day“ 2016-11-23 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. RP20161123/01 perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovė 2016-11-23 elektroniniu paštu ir 2016-11-24 registruotu paštu informavo atsakovą apie naująjį kreditorių.
Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (LR CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 str.). Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, kaip matyti iš Swedbank AB banko išrašo, 2012-05-08 pervedė atsakovui 86,89 Eur (300 Lt). Atsakovas pretenzijų nereiškė ir su ieškove tinkamai neatsiskaitė (duomenų byloje apie atsiskaitymą nėra), todėl darytina išvada, kad atsakovas prievolės tinkamai neįvykdė. Iš atsakovo priteistina 86,65 Eur kredito ir 8,11 Eur kredito mokesčio (LR CK 6.870 str. – 6.874 str.).
Asmuo neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.).
Ieškovė prašo priteisti 407,79 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, t. y. nuo 2012-10-28 iki 2016-11-23. Šalių sudaryto 2012-09-28 priedo Nr. 3 prie vartojimo kredito sutarties Nr. 14814 specialiosios sąlygos kredito Nr. 18111 specialiosiose sąlygose nustatyta 113,86 proc. kredito metinė palūkanų norma ir 196,96 proc. bendra kredito kainos metinė norma.
Vartojimo kredito sutarties Nr. 14814 bendrųjų sąlygų 6.1. punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas (atsakovas) privalo mokėti davėjui sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais. Sutarties 9.1 punkte nustatyta, kad jeigu kredito gavėjas grąžintino kredito ar jo dalies nesumoka laiku į sutartyje numatytą kredito davėjo sąskaitą arba sutartis yra nutraukiama sutartyje numatytais pagrindais, tai už laiku negrąžintą kreditą (jo dalį) iki visiško faktinio kredito grąžinimo kredito davėjui dienos skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties bendrųjų sąlygų 6 skyriuje bei sutarties specialiųjų sąlygų 1 skyriuje nurodytas palūkanas.
CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, atsakovas laiku neįvykdė prievolės, todėl reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 407,79 Eur palūkanas, jas skaičiuojant nuo 2012-10-28 iki 2016-11-23, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.261 str.).
Vartojimo kredito įstatymo, galiojusio šio ginčo šalims sudarant ginčo sutartį, 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šiame straipsnyje taip pat buvo nurodyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodytų reikalavimų, jeigu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, todėl ir dėl palūkanų dydžio, nepažeidžiant kredito gavėjo kaip vartotojo teisių, spręstina individualiai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Visų pirma, kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes. Atsakovui neįrodžius, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą, ir nepaneigus įstatyme įtvirtintos bendros vartojimo kredito kainos atitikties įtvirtintiems reikalavimams prezumpcijos, nėra pagrindo mažinti palūkanų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas
nepateikė savo pozicijos dėl ieškovės ieškinio, reikalaujamų priteisti palūkanų dydžio ir minėtos prezumpcijos neginčija, todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl palūkanų mažinimo.
Ieškovė, remdamasi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8,53 Eur delspinigių. Kaip matyti iš ieškinyje pateikto skaičiavimo, ieškovė taiko 0,05 procento dydį už kiekvieną uždelstą dieną, imdama 180 dienų terminą, bei prašydama priteisti delspinigius nuo kredito sumos (86,65 Eur) bei kredito mokesčio (8,11 Eur). Nagrinėjamu atveju atsakovui negali būti taikoma dviguba atsakomybė už prievolių įvykdymo termino praleidimą. Teismas tenkino ieškovės reikalavimo dalį dėl palūkanų priteisimo, kurios skaičiuotos už termino grąžinti kreditą praleidimą, todėl negali būti taikoma dviguba atsakomybė bei priteistini ir delspinigiai už tą pačią sumą bei laikotarpį. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti ieškovei delspinigius tik už kredito mokesčio mokėjimo termino praleidimą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytą faktinį pagrindą, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 0,73 EUR (8,11 * 0,05 procento * 180 dienų) delspinigių, o likusi reikalavimo dalis dėl delspinigių atmestina.
Remiantis LR CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 str. 1 d.).
Remiantis CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 503,28 Eur, t. y. 98,47 procento. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 14,77 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d.).
Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Šias išlaidas grindžia advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ PVM sąskaita faktūra, serija BPF Nr. 0007604, 121 Eur sumai už ieškinio parengimą ieškovei bei 2016-11-30 mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, jog ieškovė apmokėjo aukščiau nurodytą sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 119,15 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,62 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur), jos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „BnP Finance“, j. a. k. 302447985, naudai 86,65 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus, 65 ct) negrąžinto kredito, 8,11 Eur (aštuonis eurus, 11 ct) kredito mokesčio, 407,79 Eur (keturis šimtus septynis eurus, 79 ct) palūkanų, 0,73 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (503,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-12-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 133,92 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus, 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Molėtų rajono apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.