Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-07-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-871-1100/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-01
Bylos Nr.
eII-871-1100/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Pažeidėjas
G. S.
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. eII-871-1100/2025Teisminio proceso 4-68-3-00819-2025-8Procesinių sprendimų kategorijos: 18.14; 21.10(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Vytautei Svetlauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Olgos Švenčionės 2025 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11009-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyresnioji tyrėja O. Švenčionė 2025 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11009-2025 nustatė, kad G. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes ji 2025 m. balandžio 16 d. apie 21.05 val. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 2,68 promilių neblaivumas, iškvietė specialiąsias tarnybas (policijos pareigūnus), žinodama, kad jai pagalba nėra būtina, taip šiais savo veiksmais trukdė policijos darbui.

G. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

G. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos O. Švenčionės 2025 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-11009-2025.

Pareiškėja skunde nurodo, jog nesutinka su skundžiamu nutarimu paskirta bauda, nes ji su sugyventiniu, būdami neblaivūs, labai pykosi dėl bendro ūkio. Sugyventinis buvo itin agresyvus, ji juto didelį pavojų, prašė išeiti iš gyvenamosios vietos, tačiau jis nesutiko. Dėl šių priežasčių buvo iškviesta policija. Kita vertus, sugyventinis išėjo iš buto po policijos iškvietimo. Pasak G. S., ji iš karto paskambino, kad pagalba jau nebereikalinga, bet jai buvo atsakyta, jog policijos pareigūnai jau pakeliui į iškvietimo vietą.

Institucija atsiliepimo į G. S. skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

G. S. skundas netenkinamas.

Pareiškėja G. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus su sugyventiniu, abu buvo girti. Galiausiai jie susipyko, dėl to prašė sugyventinio išeiti iš buto. Sugyventinis pradėjo šaukti, pareiškėja pajuto grėsmę, todėl paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Sugyventinis, pamatęs, kad ji kviečia policiją, iš buto pasišalino. Tada ji vėl perskambimo į Bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad pagalba nereikalinga, tačiau gavo atsakymą, kad policijos pareigūnai jau pakeliui. Atvykus policijos pareigūnams, nieko sakyti nenorėjo, nes bijojo, kad sugyventiniui bus išrašytas apsaugos nuo smurto orderis.

Liudytojas policijos pareigūnas D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą, kad moteris kreipėsi pagalbos. Atvažiavo su kolega, užėjo į butą ir ten buvo moteris, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai ir neaiškiai, sakė jai pagalba nereikalinga, klausė, ko jie atvyko. Tuo metu bandė išsiaiškinti aplinkybes. Moters pranešimas skambėjo vienaip, bet atvykus ji teigė kitką, sakė, kad policijos nekvietė. Tada susisiekė su budėtoju, paprašė paskambinti pranešėjui ir moters telefonas pradėjo skambėti. Kadangi moteris skambino be jokios svarbios priežasties, buvo melagingas pranešimas, todėl nusivedė ją į transporto priemonę ir ten surašė administracinio nusižengimo protokolą už melagingą pranešimą. Moteris nurodė, kad jai nereikia pagalbos, viskas tvarkoje, niekas nemuša.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nesutikimas su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

G. S. skundžiamu nutarimu nubausta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2025 m. balandžio 16 d. apie 21.05 val. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 2,68 promilių neblaivumas, iškvietė specialiąsias tarnybas (policijos pareigūnus), žinodama, kad jai pagalba nėra būtina, taip šiais savo veiksmais trukdė policijos darbui.

Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Ši teisės norma saugo normalų specialiųjų tarnybų, tarp jų ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, kad pagalba nereikalinga. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-180-654/2019).

Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad G. S. bylai reikšmingu laiku ir vietoje skambino į Bendrąjį pagalbos centrą dėl policijos iškvietimo. Pareiškėja skunde teigia, kad ji su sugyventiniu, būdami neblaivūs, labai pykosi dėl bendro ūkio. Sugyventinis buvo itin agresyvus, ji juto didelį pavojų, prašė išeiti iš gyvenamosios vietos, tačiau jis nesutiko. Dėl šių priežasčių buvo iškviesta policija. G. S. teisme nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kita vertus, byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių minėtą pareiškėjos versiją. Teismas kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą dėl G. S. skambučio į šį centrą garso įrašo gavimo. Iš garso įrašo pavadinimu „2025_04_16_21-00-14_37062351474“ girdėti, kad pareiškėja pasakė Bendrojo pagalbos centro darbuotojai, kad nepageidaujamas asmuo atvyko namo, nes pavogė raktus nuo namų. G. S. garsiai ir agresyviai rėkia tame pačiame bute esančiam asmeniui lietuviškai „atiduodi“ ir rusiškai „atiduok mano raktus“. Aptariamame garso įraše užfiksuotas G. S. elgesys (garsus ir agresyvus rėkimas) neleidžia tvirtinti, kad ji juto didelį pavojų iš sugyventinio. Pareiškėjos teiginiai, kad sugyventinis išėjo iš buto po policijos iškvietimo ir ji iš karto paskambino, kad pagalba jau nebereikalinga, bet jai buvo atsakyta, jog policijos pareigūnai jau pakeliui į iškvietimo vietą, neatitinka tikrovės, nes po minėto telefoninio pokalbio iki 21.10 val., kai atvyko policijos pareigūnai į įvykio vietą, neužfiksuota, kad G. S. skambino dar kartą į Bendrąjį pagalbos centrą.

Skundą nagrinėjant teisme, buvo apklaustas liudytojas D. J. (policijos pareigūnas, kuris buvo atvykęs į įvykio vietą pagal G. S. skambutį), kuris parodė, kad pareiškėja buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai ir neaiškiai, sakė jai pagalba nereikalinga, klausė, ko jie atvyko. Moters pranešimas skambėjo vienaip, bet atvykus ji teigė kitką, sakė, kad policijos nekvietė. Tada susisiekė su budėtoju, paprašė paskambinti pranešėjui ir moters telefonas pradėjo skambėti. D. J. surašytame tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tokios pačios aplinkybės. Teismui perskaičius tarnybinio pranešimo turinį, liudytojas patvirtino, kad šiame procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės yra teisingos. Teismas nenustatė pagrindo abejoti D. J. parodymais ar jo objektyvumu. Be to, teismas išsireikalavo policijos pareigūno „BODY“ kameros vaizdo įrašus, kai buvo atvykta pagal pareiškėjos iškvietimą. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „Pareigunu vaizdo irašas (kuno kamera)“ matyti, kad, policijos pareigūnui kelis kartus paklausus G. S., ar ji skambino dėl pagalbos (į policiją), ji atsakė neigiamai (vaizdo įrašo 3.50–4.00 min, 4.47–4.49 min, 5.44–5.48 min), pareiškėja vėliau pradėjo teigti, kad draugas paėmė jos telefoną ir kažką darė (6.56–7.10 min), nors minėti G. S. teiginiai akivaizdžiai neatitinka garso įrašo pavadinimu „2025_04_16_21-00-14_37062351474“, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, turinio, nes būtent pareiškėja skambino į Bendrąjį pagalbos centrą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kad G. S. įvykio dieną grėsė koks nors pavojus ir jai būtų buvusi reikalinga policijos pagalba. Nagrinėjamu atveju pareigūnai neužfiksavo jokių smurto ar kitokio pobūdžio pavojaus, sukelto įvykio dieną, požymių. Nors pareiškėja, skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą nurodė, kad asmuo pavogė raktus nuo namų, tačiau, atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, ji neturėjo jokių pretenzijų kokiems nors asmenims dėl buto raktų ar kitokių veiksmų. Priešingai, G. S. apskritai neigė kvietusi policiją, o, tik supratusi, kad policijos pareigūnai nustatė, jog iš jos mobiliojo ryšio telefono buvo skambinta į Bendrąjį pagalbos centrą, pradėjo kelti versiją, kad kitas asmuo pasinaudojo jos telefonu. Todėl vien telefoninio pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja metu rėkimas kitam asmeniui atiduoti raktus savaime nereiškia, kad G. S. policija buvo iš tiesų reikalinga. Akivaizdu, kad, jei asmeniui policija būtų iš tiesų reikalinga, jis atvykusiems policijos pareigūnams sakytų, kokias turi pretenzijas kitam asmeniui (asmenims), o ne neigtų skambinęs į policiją ar tvirtintų, kad kitas asmuo pasinaudojo jo telefonu skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą. Teismas pažymi, kad vien konfliktas su sugyventiniu ar savas situacijos ir grėsmės interpretavimas nesudaro pagrindo kviesti policijos. Įstatymo leidėjo suteikta teise pranešti apie teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai ir kt., asmenys privalo naudotis sąžiningai ir protingai. Siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, sąžiningas ir protingas asmuo nurodytų policijos pareigūnams, kas nutiko, bendradarbiautų su teisėsauga ir panašiai. Pažymėtina, kad šis pažeidimas gali sukelti ne tik atitinkamų tarnybų darbo trukdžius, tačiau potencialiai pakenkti kitų asmenų ar visuomenės interesams, tais atvejais, kai išties būtina pagalba kitoje vietoje ar kitoje situacijoje, o tarnybos trukdomos dėl melagingo iškvietimo.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad G. S. veiksmai atitinka jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtį. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai įvykio dieną grėsė koks nors pavojus ir jai būtų buvusi reikalinga policijos pagalba, į užduodamus klausimus pareiškėja neatsakinėjo, su policijos pareigūnais nebendradarbiavo. Pareiškėja piktnaudžiavo savo turimomis teisėmis ir iškvietė policiją, nors pagalba jai buvo nereikalinga, todėl pagrįstai pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda asmenims nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Skundžiamu nutarimu G. S. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda, t. y. artima minimumui.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

G. S. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą, susijusį su viešąja tvarka. Skundžiamu nutarimu nenustatyta G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės: 1) administracinį nusižengimą padarė būdama neblaivi ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas); 2) tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nėra pasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad G. S. anksčiau ne kartą bausta už administracinių nusižengimų padarymą, įskaitant ir už ANK 493 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kai kurios baudos nesumokėtos.

Teismas, įvertinęs minėtas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad G. S. paskirta ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda, kuri ne itin daug viršija minimalią baudą, nėra aiškiai per griežta, todėl naikinti ar keisti Institucijos vyresniosios tyrėjos O. Švenčionės 2025 m. gegužės 7 d. nutarimą pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Olgos Švenčionės 2025 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-11009-2025 palikti nepakeistą ir G. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis