Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Ž. K., Vilniaus miesto 35-asis notaro biuras, Vilniaus miesto 6-asis notaro biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto 35-ajam notaro biurui įteiktas 2025 m. liepos 2 d., administracijos darbuotojai (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsniu bei civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

7. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnis)

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

8. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).

10. Remiantis bylos duomenimis, 2000 m. sausio 25 d. paskolos sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto 6-ajame notaro biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. paskolino pareiškėjai A. V. 12 000 Lt sumą, kurią pareiškėja įsipareigojo grąžinti iki 2000 m. liepos 25 d.

11. Užtikrinant 2000 m. sausio 25 d. paskolos sutarties įvykdymą, hipotekos sandoriu (hipotekos kodas (duomenys neskelbtini)) buvo įkeistas pareiškėjai priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta turtu apsaugomos skolos suma – 12 000 Lt, įsipareigojimo įvykdymo terminas – 2000 m. liepos 25 d.

12. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), iki šiol yra registruota hipoteka. Hipotekos įregistravimo pagrindas – 2000 m. kovo 14 d. Pažymėjimas apie hipotekos įregistravimą (duomenys neskelbtini).

13. Kreditorė (pagal 2000 m. sausio 25 d. paskolos sutartį) V. M. yra mirusi, jos palikimą priėmė dukra Ž. K., kuri tiek teismui, tiek ir notarui, pateikdama 2025 m. sausio 29 d. pareiškimą, patvirtino savalaikį paskolos pagal 2000 m. sausio 25 d. sutartį grąžinimo faktą. Nurodė, kad paskolos suma 12 000 Lt grąžinta grynais pinigais, asmeniškai dalyvaujant V. M. ir pačiai Ž. K., kadangi mama buvo senyvo amžiaus ir jai buvo reikalinga pagalba.

14. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi tiek į Vilniaus miesto 6-ąjį, tiek ir į Vilniaus miesto 35-ąjį notarų biurus, kur atsisakyta atlikti notarinį veiksmą – išregistruoti hipoteką pagal nurodytą paskolos sutartį, pareiškėjai neišduoti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą patvirtinantys dokumentai. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos teigimu, ji neturi kitos galimybės apginti savo teisių, kaip tik kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio paskolos grąžinimo fakto ir hipotekos pabaigos nustatymo.

15. Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad pareiškėja A. V. grąžino 12 000 Lt paskolą pagal 2000 m. sausio 25 d. sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. Kreditorė V. M. nuo 2000 m. liepos 25 d. iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), t.y. daugiau kaip dvidešimt metų, nesikreipė į hipotekos įstaigą ir neatliko jokių veiksmų dėl skolos grąžinimo, priešingai, remiantis bylos duomenimis, grąžino paskolos sutarties originalą skolininkei (pareiškėjai), taip patvirtindama paskolos grąžinimo faktą. Kreditorės V. M. paveldėtoja, dukra Ž. K., reikalavimų pareiškėjai dėl skolos grąžinimo nereiškia, priešingai, patvirtina paskolos grąžinimo faktą, jai dalyvaujant ir mamai esant gyvai. Nustačius nurodytas aplinkybes, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja visiškai atsiskaitė pagal 2000 m. sausio 25 d. paskolos sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 6-ąjame notaro biure, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), grąžindama V. M. 12 000 Lt paskolos sumą iki 2000 m. liepos 25 d. Juridinis faktas nustatytinas, siekiant baigti hipoteką, kuri įregistruota prievolės įvykdymui užtikrinti.

16. Hipotekos pasibaigimo pagrindai nurodyti CK 4.197 straipsnio 2 dalyje. Hipoteka pasibaigia, kai: 1) yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais; 2) teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka; 3) hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos; 4) hipotekos objektas žuvo, išnyko arba teisės aktų nustatyta tvarka panaikintas; 5) yra kiti šiame kodekse nustatyti atvejai. Pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš Hipotekos registro hipotekos kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymu dėl hipotekos pabaigos, kuris pateikiamas notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda Hipotekos registrui. Kreditorius ar skolininkas (įkaito davėjas) apie hipotekos atsisakymą privalo raštu informuoti notarą, o notaras duomenis apie kreditoriaus atsisakymą ir hipotekos pabaigą turi perduoti Hipotekos registrui (CK 4.197 straipsnio 7 dalis).

17. CK 4.197 straipsnio 2 dalis nenurodo, kad hipoteka galėtų būti pripažįstama pasibaigusia tik notaro atliktais veiksmais. CK 4.197 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad hipoteka pasibaigia įvairiais pagrindais, pvz. tinkamai įvykdžius skolinius įsipareigojimus, kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais ar teismo sprendimu arba kitu pagrindu panaikinama hipoteka. Nei vienas iš šių pagrindų nėra siejamas su notaro veiksmų atlikimu.

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja išnaudojo visas galimybes neteisime tvarka baigti hipoteką, kreipėsi tiek į notarus, tačiau, pareiškėjos teigimu, atsisakyta atlikti notarinius veiksmus, tiek ir į VĮ Registrų centrą, tačiau pareiškėjos prašymas atmestas, konstatavus, kad nepateikti duomenys apie skolinio įsipareigojimo, kurio vykdymas užtikrintas, įvykdymą.

19. Aukščiau pateiktas teisinis reguliavimas suponuoja, kad kreiptis VĮ Registrų centrą dėl hipotekos išregistravimo gali hipotekos kreditorius, skolininkas arba įkaito davėjas su atitinkamu prašymu. Nagrinėjamu atveju kreditorė yra mirusi, o skolininkė ir įkaito davėja bandė ikiteismine tvarka išregistruoti hipoteką, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė tai atlikti. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, minėto teisinio reguliavimo ir susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste, sprendžia, kad pareiškėja išnaudojo visas galimybes baigti ir išregistruoti hipoteką neteismine tvarka, todėl yra pagrindas pareiškimą tenkinti – pripažinti hipoteką pasibaigusia.

20. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos interesais, todėl valstybei iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 12,96 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Įrodymai, patvirtinantys išlaidų sumokėjimą, turi būti pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaitė su kreditore V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. sausio 25 d. paskolos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), grąžindama jai 12 000 Lt (dvylikos tūkstančių eurų) sumą iki 2000 m. liepos 25 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu išregistruoti hipoteką iš viešojo registro.

Pripažinti, kad hipoteka pareiškėjos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota 2000 m. kovo 14 d. pažymėjimo apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu pasibaigė ir ją išregistruoti iš Hipotekos registro.

Priteisti iš pareiškėjos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,96 Eur (dvylika eurų ir 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Neįsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims, o teismo sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, – valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.