- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-01
- Bylos Nr.
- 1-1445-408/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03869-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- G. S.
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Jurbarke, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ekspedicijos vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
G. S. 2022-01-28, apie 1 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, vieną kartą kumščiu trenkė E. M., tuo padarydamas viršutinės lūpos kirstinę žaizdą ir nuskeldamas priekinį viršutinį kandį. Tokiais savo veiksmais G. S. padarė nukentėjusiam E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis G. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sutinka, kaltinamojo akto neginčija, prokurorės nurodytos aplinkybės teisingos. Parodė, kad kaimynas E. gyveno tiesiai virš jo buto. 2022-01-28 E. jį išprovokavo, nes savo bute garsiai kalbėjo, klausėsi muzikos, o buvo vėlus nakties metas, jam kitą rytą reikėjo į darbą, todėl jis supyko, nesusilaikė ir nuėjo pas kaimyną. K. E. atidarė duris, jis trenkė jam vieną kartą kairiu kumščiu į veidą ir išėjo namo. Jiems būnant koridoriuje, už jo namų durų, girdėjo, kaip jis skambino policijai. Dėl savo veiksmų gailisi. Pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Prašo, esant galimybei, nutraukti bylą, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo brolio atsakomybėn. Su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika be, jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Nukentėjęs E. M. parodė, kad 2022-01-27 pas jį į svečius atvyko brolis L. M.. Su broliu vartojo alkoholinius gėrimus. Naktį išgirdo beldimą į duris. Atidarius duris, pamatė stovintį kaimyną, kuris nieko nesakęs, labai staigiai ir greitai jį pastūmė, o po to, nieko nesakęs, dešine ranka, vieną kartą, trenkė jam į veidą, pataikydamas į lūpas ir dantis. Jis nenukrito, atsirėmė į sieną, gerai visko nepamena, nes buvo išgėręs alkoholio, buvo streso būsenos, todėl ar kažką kaimynui atsakė ar ne, negali pasakyti, po smūgio, pamena, kad kaimynas paliko atidarytas duris ir išbėgo. Būdamas kambaryje viską girdėjo brolis, kuris iš karto atbėgo prie durų, tačiau jis tuo metu jau buvo gavęs smūgį. Su broliu išbėgo į laiptinę paskui kaimyną ir matė, kad kaimynas įbėgo į aukštu žemiau esantį butą. Jie su broliu kelis kartus pabeldė į jo buto duris, tačiau kaimynas buto durų neatidarė, todėl grįžo į savo butą ir iškvietė policiją. Atvyko policija ir greitoji pagalba, kuri suteikusi pirmąją pagalbą, išvežė jį į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur jam nustatė, kad nuskeltas dantis ir sužalota lūpa.
2022-01-28 pareiškime E. M. nurodė, kad 2022-01-28 naktį buvo užpultas agresyviai nusiteikusio kaimyno. Apie 1 valandą išgirdo beldimą į duris ir nuėjo atidaryti durų. Vos atidaręs duris buvo stipriai pastumtas ir be jokių paaiškinimų gavo smūgį į veidą. Tai padaręs kaimynas greitai pasišalino ir užsidarė savo bute. Iš karto po įvykio iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai apklausė apie įvykio aplinkybes, taip pat surado ir apklausė jį užpuolusį kaimyną. Pareigūnai iškvietė greitosios pagalbos ekipažą, kurie pristatė į Kauno klinikas detalesnei apžiūrai. Kano klinikose nustatė, kad konflikto metu pareiškėjui buvo nuskeltas dantis ir prakirsta lūpa, kurią teko siūti (b. l. 9).
2022-01-28 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad matomas penkių aukštų daugiabutis namas Nr. 28. Einama į namo pirmą laiptinę, nuo įvažiavimo į kiemą, laiptais užlipus į ketvirtą, aukštą matomos trejos durys vedančios į butus. Ketvirtame aukšte prie buto durų ant laiptinės grindų matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Raudonos spalvos dėmės bei lašai laiptinės laiptais veda į penktą aukštą iki ten esančių buto durų. Apžiūrėjus įvykio vietą tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta (b. l. 10-19).
2022-02-02 VTMT specialisto išvadoje Nr. G210/2022(02) nurodyta, kad E. M. konstatuota muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje, danties nuskėlimas viršutiniame žandikaulyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą vietą, sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022-01-28. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiu, spiriant ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 65-66).
2022-01-28 E. M. medicinos dokumentų išraše užfiksuota, kad pacientas atvyko 2022-01-28 2.19 val., užfiksuoti paciento nusiskundimai: užpuolė kaimynas, trenkė vieną kartą į veidą (b. l. 50).
Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės Vaidos Balsevičiūtės tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyta, kad gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas atėjo pas pranešėją, atidarius duris ranka trenkė į veidą, kraujuoja lūpa. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėjas E. M., kuris paaiškino, kad 2022-01-28 apie 1 val. į duris pasibeldė jo kaimynas, pranešėjui atidarius duris, kaimynas be jokio paaiškinimo trenkė jam į veidą ir išėjo. Nuėjus iki (duomenys neskelbtini), duris atidarė G. S., kuris paaiškino, kad nuolat girdi kaimyno E. M. bute triukšmą, neigiamus komentarus apie jį ir jo draugę, apkalbėjimus, muziką, todėl neiškentė neigiamų komentarų, nuėjo iki kaimyno buto pasiaiškinti jo komentarų, trūkus kantrybei, vieną kartą trenkė E. M. kumščiu į veidą, prakirto lūpą ir galimai išmušė priekinį viršutinį dantį (b. l. 75).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad G. S. pareikštas kaltinimas dėl nežymaus E. M. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.
Ankščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir laiku, kaltinamasis G. S., konflikto metu, vieną kartą kumščiu trenkė E. M. į veidą, padarydamas nukentėjusiam viršutinės lūpos kirstinę žaizdą ir nuskeldamas priekinį viršutinį kandį. Tokiais savo veiksmais G. S. padarė nukentėjusiam E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis veikė tiesiogine tyčia. Dėl paminėtų aplinkybių visumos, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
IV. Dėl laidavimo
Kaltinamasis G. S. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojui S. S., be užstato. Nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusio atsiprašė, sutinka iš dalies atlyginti žalą. Ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Prokurorė su prašymu nesutinka.
Nukentėjęs E. M. su prašymu nesutinka. Jo vertinimu, nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti kaltinamąjį G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi kaltinamojo prisipažinimas ir atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, prieiti prie išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamą įtaką kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Pažymėtina, kad G. S., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę pripažino bei neneigė padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus teisminio nagrinėjimo metu, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, jog nukentėjusiam sudavė į veidą, todėl ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytos aplinkybės, kad dėl kilusio konflikto iš dalies kaltas ir nukentėjęs, negali būti pagrindas laikyti, jog jis nevisiškai pripažino savo kaltę ar nesigaili padaręs nusikalstamą veiką. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką, neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-P-82/2010). Taigi, kaltininkas turi pripažinti teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, o ne besąlygiškai sutikti su nukentėjusio nurodytomis aplinkybėmis.
Dėl BK 40 straipsnio 3) punkto, kuriame nurodyta, kad laidavimas gali būti taikomas ir kai kaltininkas bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, teismas mano, kad kaltinamasis įsipareigodamas sumokėti nukentėjusiajam teismo priteista žalą, išpildė šią sąlygą.
Spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šiuo konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad G. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, administracine tvarka baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo poelgio gailėjosi, davė nuoseklius parodymus, kritiškai įvertino savo elgesį, dirba. Byloje nėra duomenų, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos padarymo būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas. Todėl pagrįstai manytina, kad G. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Byloje kaltinamojo brolis S. S. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, teismo nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant G. S. pagal laidavimą jo broliui S. S. ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.
V. Civilinis ieškinys
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.
Nukentėjęs E. M. pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 1000 eurų neturtinės ir 900 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 34).
Kaltinamasis G. S. su ieškiniu sutinka iš dalies.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo G. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam E. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjęs E. M. patyrė fizinį skausmą bei išgąstį. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusio pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.
Kita vertus teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinat kaltinamojo amžių, turtinę padėtį, jo darbo specifiką, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai, jo reputacijai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas iki 600 eurų.
Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
Taip pat nukentėjęs patyrė 550 eurų turtinę žalą, nes tiek kainavo nuskelto danties gydymas (b. l. 36-40). Ši žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, ieškinys šioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.
Nukentėjęs E. M. prašo priteisti iš kaltinamojo 350 eurų negauto darbo užmokesčio. Teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje yra netenkintinas, kadangi nukentėjęs teismui nepateikė jokių įrodymų jam pagrįsti.
Taip pat teismas visiškai tenkina nukentėjusio reikalavimą priteisti iš kaltinamojo turėtas jo turėtas 500 eurų proceso išlaidas, kurias jis pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais pagal pridedamą prie bylos kvitą (b. l. 43).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, BK 40 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojo S. S. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti G. S., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui S. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Nukentėjusio E. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. S. priteisti jam 600 eurų neturtinei, 550 eurų turtinei žalai atlyginti ir 500 eurų proceso išlaidų už advokato paslaugas.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka.