Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė, veikdama Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų, kuriam teisminga byla, vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ARCHITYPE SP Z. o o ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deluxe line“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2025 m. kovo 7 d. išdavė kreditorei teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB “Deluxe line”.

Civilinėje byloje 2025 m. balandžio 8 d. gauti skolininkės prieštaravimai dėl kreditorės reikalavimo, o teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi kreditorė informuota apie teisę per įstatymų nustatytą terminą pateiktį ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus bei primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

Civilinėje byloje 2025 m. gegužės 6 d. priimtas kreditorės ieškinys skolininkei UAB „Deluxe line“, teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi teismo įsakymas panaikintas ir byla perduota nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Atsakovė taip pat pateikė prašymą išdėstyti 2965 Eur skolos mokėjimą dalimis pagal sąskaitas (duomenys neskelbtini) (2000 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (965 Eur) tokiu grafiku: mėnesinio mokėjimo dydis: 500 €. Mokėjimų laikotarpis: nuo 2025-07-20 iki 2025-11-20. Likusi galutinė įmoka: 465 € iki 2025-12-20.

Per teismo nustatytą papildomą terminą nei ieškovė, nei atsakovė papildomų paaiškinimų ar įrodymų civilinėje byloje nepateikė. Proceso dalyviai apie rašytinį bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, apie teismo posėdį 2025 m. birželio 4 d. paskelbus viešai CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė ir atsakovė neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieškinio suma neviršija CPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos iki kurios ieškinio suma laikoma maža. Atsižvelgiant į tai, teismas bylą nagrinėja iš esmės rašytinio proceso tvarka (CPK 442 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai. Atsakovės prašymas išdėstyti skolos mokėjimą atmestinas.

Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė UAB „Deluxe line“ nupirko iš ieškovės ARCHITYPE SP Z. o o akrilo lakštus ir kt. prekes už bendrą 4018,20 Eur kainą. Už parduotas prekes ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei 2024-11-29 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 2526,60 Eur sumai ir 2025-01-10 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 1491,60 Eur sumai. Sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas apmokėjimo už parduotas prekes terminas – 30 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Atsakovė atliko dalinius mokėjimus ir iš dalies su ieškove atsiskaitė. Atsakovės likusi neapmokėta skola yra 2965 Eur dydžio. Šias aplinkybes pripažįsta ir pati atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais dėl to laiku negali atsiskaityti su ieškove, tačiau teismui jokių konkrečių faktinių aplinkybių ar įrodymų apie atsakovės sunkią finansinę padėti nepateikia (CPK 177, 178 straipsniai). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad šalys bandė tartis dėl dalinio skolos grąžinimo abipusių nuolaidų būdu, tačiau bendro sutarimo šalims nepavyko rasti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnio 1 dalį, sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (ekceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Kadangi įstatymas neįtvirtina, kad kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta raštu (paprasta ar notarine forma), ji gali būti sudaryta šalių pasirinkta forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 18–19 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Atsižvelgiant į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurios remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, vertintini kaip kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartinius santykius tarp šalių patvirtinantys dokumentai. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nei šių aplinkybių, nei prievolės ieškovei neginčijo, pretenzijų dėl parduotų prekių neperdavimo, kokybės ar kita taip pat nereiškė (CPK 185 straipsnis).

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau iš byloje esančių duomenų, matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo-pradavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Taip pat CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.344 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje.

Už parduotas prekes ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti 2024-11-29 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 2526,60 Eur sumai ir 2025-01-10 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 1491,60 Eur sumai. Sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas apmokėjimo už parduotas prekes terminas – 30 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Taigi, atsakovė už jai parduotas prekes su ieškove turėjo atsiskaityti pagal 2024-11-29 sąskaitą iki 2024 m. gruodžio 29 d., pagal 2025-01-10 sąskaitą – 2025 m. vasario 9 d. imtinai.

CK 6.314 straipsnis nustato kainos sumokėjimo tvarką. Vadovaujantis CK 6.314 straipsnio 2 dalimi, pirmumas suteikiamas šalių susitarimui – kaina turi būti sumokėta per tą terminą, kurį šalys nustatė sutartyje. Jeigu kainos sumokėjimo terminas sutartyje nenustatytas, tokiu atveju kaina turi būti sumokėta tada, kai pardavėjas įvykdo savo pareigą perduoti daiktus arba disponavimo daiktais dokumentus. Tais atvejais, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis). Pirkėjas kainą turi sumokėti visą iš karto (CK 6.314 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atsakovei perdavė prekes, o atsakovė įsipareigojo už jas atsiskaityti. Ieškovė už parduotas prekes atsakovei pateikė sąskaitas faktūras apmokėjimui, kuriose nustatytas apmokėjimo terminas per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Atsakovė atsiliepimu, šių aplinkybių taip pat neginčija. Todėl aukščiau nurodytu aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad atsakovė už jai parduotas prekes laiku ir pilnai neatsiskaitė. Atsakovė prievolės ieškovei ir jos dydžio neginčija, todėl ieškovės reikalavimas dėl 2965 Eur skolos priteisimo iš atsakovės tenkinamas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Sutinkamai su CPK 284 straipsniu, teismas turi teisę atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Išdėstydamas sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia atsižvelgia į abiejų šalių turtinę padėtį. Atsakovė teigia, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki, tačiau jokių įrodymų nepateikia, todėl teismas negali patikrinti, ar atsakovės nurodomos aplinkybės egzistuoja. Taip pat nėra duomenų apie įmonės turimą turtą, sudarytas naujas sutartis, įsiskolinimus ir kita. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog 2965 Eur skola juridiniam asmeniui nėra didelė skola, jos mokėjimo terminas suėjęs dar 2025 m. vasario 10 d., byloje esančiais duomenimis, atsakovė per bylos nagrinėjimo laikotarpį daugiau jokių (dalinių) įmokų ieškovei neatliko. Todėl skolos mokėjimą išdėsčius ilgesniam laikui, būtų padaryta neproporcinga žala ieškovės turtiniams interesams. Esant anksčiau išdėstytų aplinkybių visetui, atsakovės prašymas dėl skolos mokėjimo dalimis išdėstymo atmestinas (CPK 284 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 91,04 Eur palūkanas, taikant 12,25 proc. ir 11,15 proc. palūkanų normą (palūkanų paskaičiavimo aktas). CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą terminą praleidusi šalis moka 6 proc. dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Palūkanų norma už atliekamus pagal komercines sutartis pavėluotus mokėjimus nustatyta MAPKSVPĮ. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai specialieji įstatymai nustato didesnius palūkanų tarifus, skaičiuojant ir procesines palūkanas taip pat taikomi didesnieji, specialiajame įstatyme nurodyti, palūkanų tarifai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytą palūkanų normą, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, todėl teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011). Todėl ieškovės reikalavimas, atsakovei pažeidus prievolę laiku atsiskaityti už parduotas prekes, yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteisiant 91,04 Eur palūkanų sumą.

Taip pat ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas. MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovė, įgijusi teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininkės gauti 40 eurų sumą. Vadovaujantis MAPKSVPĮ nuostatomis, šis ieškovės reikalavimas taip pat yra tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Didesnės, t. y. 6 proc. dydžio, metinės palūkanos mokamos kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 straipsnis). Šiuo atveju specialiojo MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu palūkanos ar jų dydis nenustatyti sutartyje, kreditorius turi teisę į šiam įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, t. y. 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma <...>. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, MAPKSVPĮ bei aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, priteisia ieškovei iš atsakovės 11,15 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Šioje byloje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 70 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 920 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 45,46 Eur vertimo paslaugoms apmokėti, iš viso 1035,46 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai ir vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovės patirtas 1035,46 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, šioje byloje susidariusios 35,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei ARCHITYPE SP Z. o o, juridinio asmens kodas PL7010999871, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deluxe line“, juridinio asmens kodas 306133761, 2965 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 00 ct) skolos, 91,04 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 04 ct) palūkanas, 40 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 11,15 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 6 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1035,46 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt penkis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deluxe line“, juridinio asmens kodas 306133761, 35,56 Eur (trisdešimt penkis eurus 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.