Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą dėl antstolės N. J. veiksmų, suinteresuotas asmuo – skolininkas G. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Skunde nurodoma, kad 2019 metais indeksas buvo 102,7, 2020 metais – 100,2; 2021 metais – 110,6; 2022 metais – 121,7; 2023 metais - 101,2. Tokiu būdu skolininkas turėjo mokėti abiem vaikams 2019 metais – 513,00 Eur, 2020 metais – 514,00 Eur, 2021 metais – 568,00 Eur, 2022 metais – 691,00 Eur, 2023 metais – 699,00 Eur. Taigi, skolininkas per 2019 metus turėjo sumokėti 6 156,00 Eur, 2020 metais – 6 168,00 Eur, 2021 metais – 6 816,00 Eur, 2022 metais – 8 292,00 Eur, 2023 metais – 8 388,00 Eur. Iš banko išrašų matyti, kad 2021 metais skolininkas sumokėjo 6 300,00 Eur, nors turėjo sumokėti 6 816,00 Eur, 2022 metais sumokėjo 7 650,00 Eur, nors turėjo sumokėti 8 292,00 Eur, 2023 metais sumokėjo 7 262,00 Eur, nors turėjo sumokėti 8 388,00 Eur. Antstolės pateiktoje lentelėje neteisingai paskaičiuotas išlaikymo dydis pagal buvusius koeficientus. Antstolei pateikti skolininko išieškotojai pervesti pinigai banke už išlaikymą neatspindi, kad skolininkas nėra skolingas pagal faktinius duomenis.

3. Antstolė 2024 m. liepos 17 d. patvarkymu Nr. S-24-92-13191 pareiškėjos skundo netenkino ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, persiuntė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš skolininko G. S. pagal 2024 m. kovo 7 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-48-759. Pareiškėjos nurodymu susidariusi skola kreipimosi metu sudarė 1 386,00 Eur. Perskaičiavus išlaikymo įsiskolinimą pagal skolininko pateiktus išrašus nustatyta, kad skola 2024 m. balandžio 30 d. sudarė 548,00 Eur. Iškilus ginčui dėl 600,00 Eur mokėjimo nustatyta, kad skolininkas šią sumą sumokėjo į SEB banko sąskaitą, kurios išieškotoja nurodė neturinti ir nurodytos sumos nėra gavusi. Dar kartą perskaičiavus skolą buvo konstatuota, kad įsiskolinimas sudaro 1 148,00 Eur, išlaikymo įsiskolinimo dengimui skolininkas sumokėjo 548,00 Eur, o likusi 600,00 Eur skola buvo išieškota iš skolininko banko sąskaitos ir 2024 m. birželio 19 d. pervesta pareiškėjai. Pasisakydama dėl indeksavimo tinkamumo, antstolė nurodė, kad vykdomoji byla užvesta pagal 2018 m. kovo 13 d. įsiteisėjusį teismo sprendimą, kurio pagrindu kiekvieno vaiko (dviejų vaikų) išlaikymui priteista iš skolininko mokėti po 250,00 Eur. Kadangi išlaikymo dydis ginčo atveju indeksuotinas nuo 2019 m. vasario 1 d., nuo šios datos taikytinas 1,019 indeksas (250,00 Eur x 1,019 = 255,00 Eur); nuo [turėtų būti 2020 m. vasario 1 d.] - 1,027 indeksas (255,00 Eur x 1.019 = 262,00 Eur); nuo 2023 m. [turėtų būti nuo 2022 m.] vasario 1 d. - 1,106 indeksas (262,00 Eur x 1,106 = 290,00 Eur) nuo 2023 m. vasario 1 d. - 1,217 indeksas (290,00 Eur x 1,217 = 353,00 Eur), nuo 2024 m. vasario 1 d. - 1,012 indeksas (355,00 Eur x 1,012 = 357,00 Eur). Antstolė nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimas buvo perskaičiuotas pagal šalių pateiktus duomenis, todėl dar kartą perskaičiuoti jo nėra būtinybės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8. Antstolė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, susijusių su priteisto išlaikymo indeksavimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo

10. Pareiškėja prie atskirojo skundo pridėjo antstolės padėjėjos pareiškėjai pateiktą įsiskolinimo paskaičiavimo lentelę, iš kurios matyti antstolės paskaičiuota įsiskolinimo suma nuo 2022 metų.

11. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo pareiškėjos pateiktu įrodymu, nurodo, kad ši lentelė jau yra bylos medžiagoje, todėl pakartotinai teikiamas įrodymas nepriimamas (CPK 314 straipsnis).

Nustatytos faktinės aplinkybės

13. Iš byloje esančių ir vykdomosios bylos Nr. 0092/24/00490 duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje e2-48-759/2018 2018 m. vasario 9 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2018 m. kovo 13 d., nutraukė E. S. ir G. S. santuoką ir išsprendė visus su santuokos nutraukimu susijusius turtinius ir neturtinius klausimus. 2024 m. kovo 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-48-759/2018, kurioje numatytas išlaikymas G. S. nepilnamečiams vaikams E. S. ir K. S. nuo 2018 m. vasario 1 d. iki jų pilnametystės po 250,00 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis.

14. 2024 m. kovo 12 d. į antstolės N. J. kontorą kreipėsi išieškotoja E. S. su prašymu priimti vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. kovo 7 d. vykdomąjį raštą (civilinėje byloje Nr. e2-48-759/2018) dėl išlaikymo išieškojimo iš G. S., nurodydama, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1 386,00 Eur, taip pat nurodydama, kad žodiniu susitarimu tarp šalių nuo 2021 metų vaikų išlaikymui skiriama suma po 300,00 Eur kiekvienam vaikui. 2024 m. kovo 14 d. antstolė patvarkymu Nr. S-24-92-4488 priėmė vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkas antstolei pateikė mokėjimo išrašus, kad pareiškėjai (išieškotojai) nuo 2019 metų iki 2024 m. balandžio 20 d. sumokėta iš viso 35 650,00 Eur (2019 metais – 5 350,00 Eur, 2020 metais – 6 350,00 Eur, 2021 metais – 7 000,00, 2022 metais – 7 650,00 Eur, 2023 metais – 7 500,00 Eur, 2024 metais – 1 800,00 Eur). 2024 m. balandžio 23 d. raštu antstolei nurodė, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas mokėti vaikams išlaikymą nuo 2022 m. kovo mėnesio po 300,00 Eur kiekvienam, todėl išieškotojos vertinimu, šios sumos turėjo būti indeksuojamos, be to, išieškotojos nurodymu, skolininko sumokėtos sumos, kuriose nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, skirtos kitiems vaikų poreikiams, o ne išlaikymui (vykd. b. l. 25).

16. Antstolė, išsiaiškinusi, kad visos išieškotojai sumokėtos sumos buvo mokėtos kaip išlaikymas, nepaisant to, kad kai kurių mokėjimo pavedimų paskirtis nėra nurodyta, taip pat laikydama, kad joks žodinis susitarimas dėl didesnio išlaikymo sumos negali būti vykdomas priverstinai, juo labiau, skolininkas tokį susitarimą neigia, 2024 m. balandžio 23 d. perskaičiavusi skolą nustatė, kad ji sudaro 1 148,00 Eur (vykd. b. l. 22-24). 548,00 Eur skolininkas išieškotojai sumokėjo 2024 m. balandžio 30 d., o 600,00 Eur įsiskolinimo dalis antstolės nurodymu nurašyta iš skolininko sąskaitos 2024 m. birželio 5 d. ir 2024 m. birželio 19 d. pervesta išieškotojai, Išieškotoja kreipėsi į antstolę su prašymu perskaičiuoti/patikslinti vaikų išlaikymo išmokų skolos sumą (vykd. b. l. 13). Antstolė 2024 m. liepos 9 d. raštu išieškotojai paaiškino, kad visos iš skolininko gautos įmokos yra išlaikymo mokėjimai, o skola yra visiškai padengta (vykd. b. l. 9).

17. Išieškotoja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nesutikdama su antstolės paskaičiavimais. Skunde nurodė, kad indeksavus mokėtiną išlaikymo dydį, skolininkas per 2019 metus turėjo sumokėti 6 156,00 Eur, 2020 metais – 6 168,00 Eur, 2021 metais – 6 816,00 Eur, 2022 metais – 8 292,00 Eur, 2023 metais – 8 388,00 Eur. Iš banko išrašų matyti, kad 2021 metais skolininkas sumokėjo 6 300,00 Eur, nors turėjo sumokėti 6 816,00 Eur, 2022 metais sumokėjo 7 650,00 Eur, nors turėjo sumokėti 8 292,00 Eur, 2023 metais sumokėjo 7 262,00 Eur, nors turėjo sumokėti 8 388,00 Eur. Pareiškėjos manymu, antstolės pateiktoje lentelėje neteisingai paskaičiuotas išlaikymo dydis pagal buvusius koeficientus, todėl skolininkas, priešingai, nei tvirtina antstolė, yra skolingas išieškotojai. Antstolei netenkinus skundo ir perdavus jį teismui, teismas, išnagrinėjęs bylą pirmąja instancija nenustatė pagrindų, dėl kurių antstolė galėtų būti įpareigojama dar kartą perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi, teismo vertinimu, išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas teisingai. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės kelia tuos pačius klausimus, kaip ir skunde dėl antstolės veiksmų, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas, kaip ir antstolė, neteisingai indeksuoja išlaikymo sumas, atitinkamai ir išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl atskirojo skundo argumentų pagrįstumo

18. Įvertinus tai, kas aptarta, matyti, jog ginčas byloje kilo dėl esamo išlaikymo įsiskolinimo dydžio, pareiškėjai tvirtinant, kad antstolė netinkamai atliko išlaikymo sumų indeksavimą, o paprašius perskaičiuoti skolą, to iš esmės nepadarė, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas be pagrindo pritarė antstolės atliktiems skaičiavimams, pats padarydamas skaičiavimo klaidų. Su nurodytais argumentais nėra pagrindo sutikti.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnyje nustatyta, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo indeksavimas yra fiksuotu dydžiu (pinigais) nustatytų periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

20. Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2025 m. spalio 16 d.) (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, jog skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Taigi, pagal tai kaip mokamas išlaikymas (savo noru ar priverstinai) pareiga indeksuoti išlaikymo išmokas kyla pačiam skolininkui, antstoliui, išskaitas darančiam asmeniui ir indeksavimas turi būti atliekamas nuolat (Aprašo 8, 9 punktai). Kai skolininkas pats neindeksuoja periodinių išmokų, kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas sumokėtų skirtumą už visą laikotarpį, kurį neindeksavo išmokų.

21. Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas). Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro. Po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos (Aprašo 5, 6 punktai). Pateikus vykdomąjį raštą antstoliui, antstolis priverstinai gali išieškoti indeksuotas vaiko išlaikymo išmokas už paskutinius penkerius metus iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti dienos (CPK 606 straipsnio 2, 4 dalys).

22. Byloje keliamas klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, kuris esą susidarė dėl netinkamo išmokų indeksavimo nuo 2019 metų sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Įvertinus tai, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu priteistas išlaikymas, priimtas 2018 metų vasario 9 d., įsiteisėjo 2018 m. kovo 13 d., taip pat atsižvelgiant į Aprašo 4 punktą, pagal kurį periodinės išmokos indeksuojamos tik kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas ir išieškotojos skundą atmetusi antstolė, skolininkas privalėjo indeksuoti iš jo priteistas išlaikymo išmokas, mokamas dviem savo nepilnamečiam vaikams nuo 2019 m. vasario 1 d. Kaip matyti iš pateiktų sąskaitų išrašų apie atliktus mokėjimus, skolininkas mokėjo išlaikymą reguliariai, tačiau nevienodomis sumomis. Kaip jau nurodyta, pareiškėjai nuo 2019 metų iki 2024 m. balandžio 20 d. skolininkas sumokėjo iš viso 36 198,00 Eur (2019 metais – 5 350,00 Eur, 2020 metais – 6 350,00 Eur, 2021 metais – 7 000,00, 2022 metais – 7 650,00 Eur, 2023 metais – 7 500,00 Eur, 2024 metais – 2 348,00 Eur), pirmosios instancijos teismas, kaip ir antstolė, pagrįstai visas skolininko išieškotojai sumokėtas sumas pripažino išlaikymu, nepaisant (ne)nurodytos pavedimų paskirties, kadangi nebuvo pateikta įrodymų apie kitus skolininko įsipareigojimus išieškotojai, ir priešingai, to iš esmės neįrodinėjo ir pati apeliantė, kuri tik teigia, kad dėl tokio neaiškaus mokėjimo, jai kyla klausimų, ar mokamos išmokos yra tinkamo dydžio, t. y. ar jos paskaičiuotos ir sumokėtos atsižvelgiant į indeksavimą.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju spendžiant ginčą dėl išlaikymo už 2019 m. sausio 1 d. – 2024 m. balandžio 30 d. įsiskolinimo dydžio, nėra svarbu, kokio dydžio įmoka buvo sumokėta kiekvieną kalendorinį mėnesį, tačiau reikšminga bendra mokėtina suma (atsižvelgiant į indeksaciją), kuri turi būti palyginta su pareiškėjos faktiškai gauta suma. Atsižvelgiant į viešai skelbiamus vartotojų kainų indeksus periodinėms išmokoms indeksuoti (žr. Rodiklių duomenų bazė – Oficialiosios statistikos portalas), matyti, kad 2019 m. sausio mėnesio išmoka (abiem vaikams sudaranti 500,00 Eur) neindeksuotina, o 2019 m. vasario – 2020 m. sausio mėnesių išmokos indeksuotinos taikant 101,9 vartotojų kainų indeksą ir sudaro 6 114,00 Eur (500,00 x 101,9/100 = 510,00) x 12), 2020 m. vasario – 2021 m. sausio mėnesių įmokos indeksuotinos taikant 102,7 vartotojų kainų indeksą ir sudaro 6 288,00 Eur (510,00 x 102,7/100 = 524,00 Eur)x12), 2021 m. vasario - 2022 m. sausio mėnesių įmokos neindeksuotinos, nes vartotojų kainų indeksas neviršija 101,00 (100,2) ir sudaro 6 288,00 Eur (510,00 x 102,7/100 = 524,00 Eur)x12), 2022 m. vasario - 2023 m. sausio mėnesių įmokos indeksuotinos taikant 110,6 vartotojų kainų indeksą ir sudaro 6 960,00 Eur (524,00 x 110,6/100 = 580,00 Eur)x12), 2023 m. vasario - 2024 m. sausio mėnesių įmokos indeksuotinos taikant 121,7 vartotojų kainų indeksą ir sudaro 8 472,00 Eur (580,00 x 121,7/100 = 706,00 Eur)x12), 2024 m. vasario – balandžio mėnesių įmokos indeksuotinos taikant 101,2 vartotojų kainų indeksą ir sudaro 2 142,00 Eur (706,00 x 101,2/100 = 714,00 Eur)x3). Taigi, visa mokėtina suma sudaro 36 764,00 Eur (500,00 Eur + 6 114,00 Eur + 6 288,00 Eur + 6 288,00 Eur + 6 960,00 Eur + 8 472,00 Eur + 2 142,00 Eur).

24. Nustačius, kad skolininkas išieškotojai nurodytu laikotarpiu iš viso sumokėjo 36 198,00 Eur, o 600,00 Eur buvo išieškota (bendra gauta suma sudaro 36 798,00 Eur), kai išieškotoja kartu su indeksavimu turėjo gauti 36 764,00 Eur sumą, akivaizdu, kad už nurodytą laikotarpį skolininkas išieškotojai nėra skolingas, ką pagrįstai nustatė tiek antstolė, tiek ir pirmosios instancijos teismas.

25. Apeliantė skunde nepagrįstai nurodo, kad 2019 metais vartotojų kainų indeksas buvo 102,7, 2020 metais – 100,2; 2021 metais – 110,6; 2022 metais – 121,7; 2023 metais - 101,2. Kaip nurodyta Aprašo 3 punkte, periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Tuo tarpu, kaip matyti iš apeliantės procesinių dokumentų, ji taiko ne praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, tačiau einamųjų metų, palyginti su praėjusiųjų metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, dėl to apskaičiuoja netinkamą išlaikymo dydį. Be to, apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nurodo ir netinkamas jos faktiškai gautų išlaikymo išmokų sumas, kurios neatitinka pirminių dokumentų – tiek jos pačios, tiek ir skolininko pateiktų sąskaitos išrašų ir mokėjimo nurodymų. Atitinkamai nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai apie tai, kad antstolė dar kartą kažkaip kitaip turėjo perskaičiuoti įsiskolinimo dydį, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

26. Skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą išieškotoja skunde taip pat nurodė, kad teismas padarė skaičiavimo klaidą nurodydamas, kokios pareiškėjai turėjo būti išmokėtos išlaikymo išmokos, jas skaičiuodamas tik už 11 mėnesių, kai išlaikymas turi būti skaičiuojamas ir mokamas ištisus metus. Šis argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas teisingai skaičiavimo išmokas, pritaikius indeksavimą tik už 11 kiekvienų metų mėnesių, kadangi indeksacija taikoma nuo vasario mėnesio (Aprašo 4 punktas), taigi už kiekvienų metų sausio mėnesį mokama išmoka yra už praeitus metus paskaičiuoto dydžio. Visa skaičiavimo formulė iš teismo sprendimo yra aiški ir suprantama, todėl nėra pagrindo apeliantės teiginiams, kad visos įmokos paskaičiuotos tik už vienuolika kiekvienų metų mėnesių. Pastebėtina tik tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nedidelį skaičiavimo apsirikimą pasisakydamas dėl 2024 metų sumokėtų įmokų dydžio, neišskirdamas 2024 m. sausio mėnesio išmokos, kuri turėjo sudaryti praeitų metų dydžio išmoką, t. y. 706,00 Eur, o ne 714,00 Eur, kaip išmokos, skaičiuotinos nuo 2024 m. vasario mėnesio, pritaikius reikiamą vartotojų kainų indeksą, tačiau ši aritmetinė klaida nekeičia situacijos ir nelemia kitokio vertinimo apie išlaikymo įsiskolinimo buvimą/nebuvimą.

27. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria iš jos, kaip iš bylą pralaimėjusios šalies, skolininko naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į skundą surašymą, tvirtindama, kad patirtos išlaidos aiškiai yra per didelės ir perteklinės.

28. Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai; jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1, 2, 5 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

29. CPK 443 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, įtvirtinta bendroji taisyklė, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ir tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė dalyvaujančių byloje asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes pagrįstai konstatavo, kad byloje dalyvaujančių asmenų interesai yra priešingi, skolininkas turi teisę pavesti byloje atstovauti jį profesionaliam teisininkui, o pateiktos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į skundą rengimą, kurios sudarė 350,00 Eur, neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2 punkte nurodyto dydžio.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutarties panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstė prašymą priteisti 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė įrodymus apie tokių išlaidų dydį. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

32. Atskirąjį skundą atmetus ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, darytina išvada, kad pareiškėja pralaimėjo bylą, todėl iš jos priešingos šalies – suinteresuoto asmens naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal pateiktus į bylą duomenis suinteresuotas asmuo turėjo 350,00 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šios prašytos priteisti išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15 punkte nurodyto dydžio, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistinas 350,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.