Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-05-16 · Administracinė byla Nr. A-1587-662/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-16
Bylos Nr.
A-1587-662/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00015-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. A-1587-662/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00015-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. sausio 6 d. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas teigė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. jis buvo laikomas Šiaulių TI kamerose, kuriose nebuvo peleninių, todėl jis visąlaik buvo priverstas rūkyti atsitūpęs virš atviros kanalizacijos skylės.Teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi priėmė tik pareiškėjo skundo dalį dėl laikotarpio nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., o dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. pažymėjo, kad teismo žinioje jau buvo byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių TI nebuvo laikomas.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atmetė.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. balandžio 29 d., dėl šio laikotarpio buvo atsisakyta priimti skundą. Tačiau jis prašė priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių TI nebuvo, todėl konstatuota, jog Šiaulių TI jo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas nepažeidė.

III.

Pareiškėjas E. V. apeliaciniu skundu (b. l. 46) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti ir jo skundą tenkinti.Pareiškėjas teigia, kad priimtas sprendimas jam yra visiškai neaiškus. Teismas dėl jam nesuprantamų priežasčių sprendime nurodė, kad jis skundėsi dėl kamerų perpildymo, ploto trūkumo, sanitarinių mazgų įrengimo, tačiau jis skundėsi tik dėl nesamų peleninių. Teismo posėdžio metu jo klausinėjo tik dėl laikotarpio anuliavimo, nors pareiškėjas anksčiau dėl šio pažeidimo į teismą kreipęsis nebuvo. Teismo posėdžio metu jam neleido pasisakyti, pertraukinėjo. Pareiškėjas prašo jo kalinimo sąlygas vertinti jo nurodytu laikotarpiu – nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., o teismo nurodytu neaiškiu laikotarpiu jis Šiaulių TI nebuvo laikomas.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 51) prašo jį atmesti.Atsakovo nuomone, teismo sprendimas priimtas visapusiškai ištyrus bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tokia viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.Pareiškėjas atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais įvardijo tai, kad kamerose, kuriose jis buvo laikytas nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., nebuvo peleninių. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas skundėsi dėl Šiaulių TI kamerų perpildymo, netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo, yra klaidinga.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi (b. l. 9-11) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d., nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Šios aplinkybės 2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas) pareiškėjui buvo paaiškintos. Teisėjų kolegija, patikrinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, pastebi, jog pareiškėjas aktyviai naudojasi teise savo galbūt pažeistas teises ginti teisme, ne kartą reiškė pretenzijas ir dėl laikymo Šiaulių TI sąlygų. Tačiau nepavyko nustatyti teismo žinioje 2017 m. sausio 10 d. buvusių arba iki šios dienos išnagrinėtų bylų dėl jo reikalavimo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisti neturtinės žalos, galbūt padarytos laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. ar kitu pastarojo laikotarpio apimamu laikotarpiu būtent dėl peleninių neįrengimo, atlyginimą. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2884-394/2016, kuria remtasi 2017 m. sausio 10 d. nutartyje, nagrinėta pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpius 2010 m. rugpjūčio 1-9 d. bei nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2016 m. liepos 1 d. (skundo padavimo dienos), bet pastarajame skunde reikštos pretenzijos dėl Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemelių būklės, o ne dėl peleninių neįrengimo. Pastarojoje byloje 2016 m. liepos 18 d. nutartimi teismas nepriėmė pastarojo pareiškėjo skundo dalies dėl reikalavimo už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. kovo 5 d., kadangi jo pretenzijos dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės, pasivaikščiojimo trukmės šiuo laikotarpiu jau buvo išnagrinėtos administracinėje byloje Nr. I-1503-394/2015.Kita vertus, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį jo skundo, neginčijo, nors tokia galimybė šioje nutartyje aiškiai nurodyta, ši nutartis nėra panaikinta. Taigi, pirmosios instancijos teismas ginčijamame 2017 m. kovo 17 d. sprendime teisėtai ir pagrįstai nagrinėjo tik tą skundo dalį, kuri buvo priimta – reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, galbūt patirtą laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., nepriklausomai nuo to, ar pagrįstai atsisakyta priimti kitą skundo dalį. 2017 m. sausio 10 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija jos nevertina, atitinkamai nevertina ir pareiškėjo laikymo Šiaulių TI kamerose sąlygų laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. Nagrinėjamai bylai yra aktualus tik laikotarpis nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. nebuvo Šiaulių TI. Šiaulių TI Įskaitos skyriaus 2017 m. sausio 11 d. pažymoje Nr. 69/06-124 (b. l. 17) nurodyta, kad jis iš Šiaulių TI išvyko 2016 m. balandžio 29 d. ir vėl atvyko 2016 m. rugsėjo 2 d. Tai matyti ir kartu su skundu pateiktame Šiaulių TI 2016 m. liepos 18 d. rašte Nr. 17/01-1787 (b. l. 4-7), kuriuo pareiškėjui suteikta informacija apie jo kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. Pareiškėjui bylai aktualiu laikotarpiu nebūnant Šiaulių TI, įstaiga negalėjo pažeisti su kalinimo sąlygomis susijusių jo teisių. Konstatuotina, jog, nenustatęs neteisėtų įstaigos veiksmų (neveikimo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad teismo posėdžio metu jam nebuvo leista pasisakyti, jis buvo pertraukinėjamas. Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jam jo procesinės teisės ir pareigos yra suprantamos, papildomų paaiškinimų nereikia, jam buvo suteikta galimybė pakartotinai susipažinti su visa bylos medžiaga, jis dėl jos turinio klausimų neturėjo. Pareiškėjui buvo leista išdėstyti savo argumentus ir jo pasisakymai buvo nutraukti tik tuomet, kai jis ėmė dėstyti su bylos dalyku (laikymo sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.) nesusijusius teiginius. Pareiškėjas nusprendė nepasinaudoti savo teise pasakyti baigiamąją kalbą, taip pat replikos teise. Nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo pasisakymai pastaruoju atveju buvo nutraukti nepagrįstai ar pažeidžiant jo procesines teises, arba kad teisėjo elgesys teismo posėdžio metu buvo neetiškas, rodė jo neobjektyvumą, šališkumą.Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasVeslava Ruskan