- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- e2-24542-872/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17955-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė
- Ieškovas
- UAB „Deneira“
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Deneira“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 70,96 negrąžintos skolos, 20,38 Eur palūkanų, 63,86 delspinigių, 34,71 Eur už raginimus, 23,17 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui apie bylos iškėlimą pranešta ir procesiniai dokumentai įteikti laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatytos tvarkos, viešo paskelbimo būdu. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad 2010-07-24 UAB ‚Feratum“ atsakovui A. G. suteikė 57,92 Eur (200 Lt) vartojimo kreditą 30 dienų laikotarpiui.
UAB „Ferratum“ ir ieškovas 2013-11-05 sudarė Gautinų sumų pirkimo sutartį Nr. 017, pagal kurią ieškovas iš UAB „Ferratum“ įsigijo pagal paskolos sutartį, sudarytą tarp pirminio kreditoriaus UAB „Ferratum“ ir atsakovo A. G., gautinas sumas. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas 2014-02-12 pranešimu Nr. DF/14/2/12/363 bei viešu skelbimu nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos aidas“ bei vietiniame laikraštyje „Laisvas laikraštis“.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Duomenų apie tai, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui įvykdė tinkamai ir įsiskolinimą padengė visiškai, byloje nėra (CPK 178 str.), todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 70,96 Eur paskolos (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.870 str., 6.873 str.).
CK 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti jam 5 procentų dydžio metines palūkanas – 20,38 EUR - už pavėluotą atsiskaitymą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.).
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 127,72 delspinigių. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Paskolos sutartimi buvo sulygti 0,5 procentų dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti sumos (Paskolos sutarties 8.2 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012-12-12-19nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudarytų 6,39 Eur (70,96 Eur x 0,05 proc. x 180). Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punkte taip pat numatyta, kad jeigu paskolos davėjas delsia grąžinti paskolą ar jos dalį ir/ar delsia sumokėti paskolos mokestį ar jo dalį ilgiau kaip 45 kalendorines dienas po paskolos termino pabaigos, paskolos gavėjas privalo papildomai sumokėti paskolos davėjui vienkartinę 23,17 Eur (80 Lt) baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių susitarimas dėl delspinigių ir baudos mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, laikytinas šalių susitarimu dėl netesybų mokėjimo (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; 2003-11-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; ir kt.). Nagrinėjamu atveju už tą patį sutarties pažeidimą sutartyje numatant atsakovo pareigą mokėti ir delspinigius, ir baudą, t.y. dvigubas netesybas, reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), bei sudaro prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Tais atvejais, kai kreditorius prašo priteisti dviejų rūšių netesybas, taikytinas netesybų įskaitymo principas, kurio esmė yra ta, jog kreditoriui priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Taigi šiuo atveju ieškovui priteisiama 23,17 Eur baudos suma, kuri apima 6,39 Eur delspinigių sumą.
Ieškovas vadovaudamasis sutarties 8.1 punktu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 34,71 EUR už raginimų sumokėti skolą atsakovei siuntimą, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokie laiškai buvo siųsti (CPK 178 str.). Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas patyrė prašomas priteisti išlaidas už raginimų siuntimą atsakovui (CPK 185 str.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog 34,71 EUR skolos dalis už raginimo laiškų siuntimą ieškovui iš atsakovės nepriteistina.
Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje ieškovas sumokėjo 15,00 EUR žyminio mokesčio. Ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (teismas patenkino 53,74 proc. reikalavimų), iš atsakovo priteistina 8,06 EUR žyminio mokesčio (15,00 x 53,74 proc.) (CPK 93 str. 2 d.).
Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 285 str., 286 str., 270 str., 303 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 70,96 Eur skolos, 20,38 Eur palūkanų, 23,17 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,06 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Deneira“, į.k. 302880890, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.