Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G., M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-521-294/2021 pagal ieškovų A. G., M. G. ieškinį atsakovui R. Ž., trečiasis asmuo Ž. V. dėl pažeistų teisių gynimo, atsakovo R. Ž. priešieškinį ieškovams A. G., M. G. dėl pažeistų teisių gynimo ir trečiojo asmens Ž. V. savarankiškus reikalavimus atsakovui R. Ž. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis perkelti statinį teisės aktuose nurodytu 3 metrų atstumu nuo ieškovų sklypo ribos, jei to laiku nepadarytų atsakovas, užtikrinti, kad teismo sprendimą įvykdytų atitinkamos institucijos bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. birželio – liepos mėnesį atsakovas savo sklype pastatė neatitinkantį teisės aktų reikalavimų medinį karkasinį statinį, kuris pažeidžia ieškovų kaip gretimo sklypo savininkų teises. 2019 m. liepos 16 d. ieškovai kreipėsi į sodų bendrijos pirmininką ir į atsakovą, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi.

2. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime su ieškovų pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog jo statinys laikytinas inžineriniu, nes jis nėra tvirtai sujungtas su žeme, jį galima laisvai pernešti nepažeidžiant konstrukcijos, todėl galėtų būti taikomas tik 1 m atstumo reikalavimas. Atsakovas pareikšto priešieškinio reikalavimų šioje byloje atsisakė.

3. Trečiasis asmuo Ž. V. prašė teismo jį įtraukti byloje trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Savo reikalavimuose nurodė, kad atsakovas pastatė ūkinį statinį – paukštidę atstumu 1.30 m iki statinio pamato, o nuo tvoros iki statinio stogo – 60 cm. Mano, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijos įstatyme (toliau – Sodininkų bendrijos įstatymas) numatytą privalomą 3 m atstumą statiniams nuo pastatų iki sklypų ribų. Pažymėjo, kad jis šiam statiniui statyti sutikimo atsakovui nedavė. Prašo įpareigoti atsakovą perkelti statinį – paukštidę 3 m. atstumu nuo trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, darbus atliekant atsakovo lėšomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovų A. G., M. G. ieškinį bei trečiojo asmens Ž. V. savarankiškus reikalavimus atmetė. Teismas priteisė iš ieškovų A. G., M. G. ir trečiojo asmens Ž. V. atsakovui R. Ž. po 425,47 Eur bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno; priteisė iš ieškovų ir trečiojo asmens valstybei po 15,05 Eur pašto išlaidų iš kiekvieno; nutraukė civilinę bylą Nr. 2-521-294/2021 dalyje pagal atsakovo R. Ž. priešieškinį ieškovams A. G., M. G. dėl pažeistų teisių gynimo; grąžino atsakovui 75,00 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nustatė, kad paukštidė yra kilnojamas daiktas, nėra jokio kito nekilnojamojo daikto priklausinys ar jo dalis. Teismas vertino, jog priešingų įrodymų nepateikė nei ieškovai, nei trečiasis asmuo.

6. Teismas sutiko, kad atsakovo laikomų paukščių garsai gali kelti diskomfortą ieškovams ir (ar) trečiajam asmeniui bei kitiems sodų bendrijos gyventojams, tačiau vertino, jog sodų bendrijoje nedraudžiama laikyti naminius gyvulius, todėl šie asmenys, gyvendami sodų bendrijoje valdomame būste, turėtų suprasti, jog tiek šuns lojimas, tiek gaidžio giedojimas gali būti numanomas nepatogumas, renkantis gyvenamąją vietą.

7. Teismas pažymėjo, jog Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklėse Vilniuje, nenumatyti ribojimai, susiję su kilnojamų paukštidžių ar narvų statymu ir atstumu, laikant paukščius, kaip pavyzdžiui, padaryta Klaipėdos raj. ir pan. Taip pat teismas vertino, jog atsakovo laikomi paukščiai nekelia grėsmės ieškovų ar trečiojo asmens sveikatai, paukščiai neturi galimybės laisvai pateikti į ieškovų ar trečiojo asmens nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (būstą).

8. Teismas sprendė, jog ieškovai bei trečiasis asmuo neįrodė ieškinio būtinųjų sąlygų, neįrodė, kad yra pagrindas suvaržyti atsakovo nuosavybės teises ir įpareigoti jį perkelti paukštidę pagal ieškovų ar trečiojo asmens pageidavimą, todėl ieškovų ieškinį bei trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetė.

9. Teismas vertino, jog 1 000,00 Eur atsakovo atstovavimo išlaidų dydis yra protingas, todėl ieškovų ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetus visiškai, atsakovui priteisė iš šių asmenų lygiomis dalimis visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pateikė prašymą atsisakyti priešieškinio ir nurodė, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas bylą dalyje pagal atsakovo priešieškinį nutraukė ir atsakovui grąžino 75,00 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovai A. G. ir M. G. (apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-521-294/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti. Taip pat prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, priteisiant iš atsakovo ieškovams nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prašo priteisti ieškovams iš atsakovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje teismo instancijoje. Nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1. Ieškovų teigimu, teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į galiojančią Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bei neteisingai įvertinus kilnojamojo ir nekilnojamojo daikto požymius. Apeliantų vertinimu, paukštidė yra nekilnojamasis daiktas, kadangi turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios sumontuotos atliekant statybos darbus vietoje, turi stogą, patvarų sąlytį su žemė, tokio pastato negalima perkelti iš vienos vietos į kitą be didelių pastangų ir sąnaudų.

11.2. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovo argumentai, jog paukštidė laikytina inžineriniu statiniu ar kilnojamuoju daiktu ir kad paukštidei taikytinas 1 metro atstumo reikalavimas nuo gretimo sklypo ribos, atsirado tik ginčui perėjus į teismą. Apeliantai 2019 m. spalio 22 d. raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu per dešimt dienų pateikti atsakymą iki kada atsakovas įsipareigoja atitraukti statinį reikiamu atstumu nuo ieškovų sklypo ribos. Minėtame prašyme net nebuvo įvardintas konkretus atstumas, apeliantai tiesiog prašė atsakovą atitraukti paukštidę reikiamu atstumu, tačiau atsakovas nesureagavo.

11.3. Apeliantų teigimu, teismas neatsižvelgė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas didžiąja dalimi įvykdė apeliantų ieškinyje pareikštus reikalavimus, t. y. perkėlė paukštidę 227,5 cm atstumu nuo apeliantams priklausančio žemės sklypo, ir dėl to netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pateikimo teismui metu (2019 m. gruodžio 4 d.) atsakovui priklausanti paukštidė buvo pastatyta 15-20 cm atstumu nuo apeliantų žemės sklypo ribos. Paukštidės stogas beveik išsikišo į apeliantų žemės sklypą, o kadangi vandens nuolydis buvo padarytas apeliantų žemės sklypo kryptimi, vanduo nuo paukštidės stogo lašėdavo tiesiai ant tvoros.

11.4. Apeliantų vertinimu, išlaidos dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo neturėtų būti priteisiamos atsakovui, nes faktinių aplinkybių konstatavimas nebuvo būtinas; tame pačiame dokumente buvo užfiksuotos faktinės aplinkybės tiek dėl paukštidės parametrų, tiek dėl atsakovo veiksmų iš dalies įvykdant apeliantų ieškinyje nurodytus reikalavimus rezultato, t. y. į kitą vietą perkeltos paukštidės atstumo nuo apeliantų žemės sklypo ribos.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. Ž. prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti jam iš ieškovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Atsakovas nurodo, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys patvirtina, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) esanti stoginė atitinka įstatyme nustatytus kilnojamojo daikto požymius. Taigi, nagrinėjamu atveju netaikytini teisės aktų reikalavimai dėl būtino atstumo nuo pastato iki gretimo sklypo ir dėl gretimo sklypo savininko sutikimo.

12.2. Atmestinas apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, kad ieškovai prašė atitraukti statinį neįvardindami „konkretaus atstumo“ ir statinį daugiau nei 2 metrų atstumu atsakovas patraukė tik prasidėjus teisminiam ginčui, kadangi ieškovai iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos neatsisakė arba nesumažino savo ieškinių reikalavimų. Jei atsakovo veiksmai bent iš dalies būtų patenkinęs ieškovų reikalavimus, ieškovai nebūtų palaikę savo reikalavimus iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos, ir tik kai teismas atmetė ieškinį bei priteisė teisines išlaidas ieškovai pradėjo teigti, kad reikalavimai buvo patenkinti po ieškinio pateikimo.

12.3. Taip pat atsakovas nurodo, jog apeliantų teiginiai apie iš dalies patenkintus ieškinius reikalavimus neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, kadangi atsakovas 2020 m. sausio 14 d. priešieškinyje nurodė, kad jo statinys yra inžinierinis, nes jis neturi sienų, o tik kolonas ir stogą, jis nėra tvirtas sujungtas su žeme, o tik ant jos pastatytas ir jį galima laisvai pernešti nežeidžiant konstrukcijos. Atsakovas visada nuosekliai byloje teigė, kad jo statinys yra kilnojamas daiktas ir tai pagrįsdamas kilnojo ginčo statinį iš vienos vietos į kitą, todėl atmestini ieškovų teiginiai, jog atsakovas iš dalies patenkino ieškovų reikalavimus ir atitinkamai turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis.

12.4. Apeliantai savo apeliaciniame skunde teigia, kad faktinių aplinkybių konstatavimas nebuvo būtinas, bet atsakovo teigimu, tai neatitinka tikrovės, nes faktinių aplinkybių konstatavimo pareikalavo trečiasis asmuo ieškovo pusėje, faktinių aplinkybių konstatavimui pritarė ir teismas. Pažymėjo, kad antstolį, kuris atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, parinko ir su juo kainą už paslaugas suderino trečiasis asmuo ieškovo pusėje kartu su ieškovais. Todėl apeliantų teiginius, kad faktinių aplinkybių konstatavimas nebuvo būtinas, galima paaiškinti tuo, kad advokatas surašęs apeliacinį skundą, nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, bet susipažinus su bylos medžiaga, įskaitant posėdžių garso įrašus, teiginiai, kad byloje faktinių aplinkybių konstatavimas nebuvo būtinas, vertintini kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, jog paukštidė pastatyta 2019 m., t. y. galiojant Sodininkų bendrijos įstatymo įtvirtintam draudimui. Ieškinio pateikimo dieną atsakovui priklausanti paukštidė buvo pastatyta maždaug 15-20 cm atstumu nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos. Ieškovai kreipėsi į sodininkų bendriją „Rugelis 3“ ir į asociaciją „Vilniaus susivienijimas, SODAI“. Kartu su 2019 m. gruodžio 4 d. ieškiniu buvo pateikti abiejų organizacijų atsakymai, jog atsakovas, statydamas ūkinį pastatą ant sklypo ribos, privalėjo gauti kaimyninio sklypo savininkų M. G. ir A. G. (apeliantų) raštišką sutikimą, o jo neturėdamas – privalo patraukti statinį 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos.

17. Pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu atsakovas perkėlė paukštidę 227,5 cm atstumu nuo apeliantams priklausančio žemės sklypo.

18. Iš pateikto antstolės B. Palavinskienės 2021 m. gegužės 12 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog antstolė užfiksavo, kad R. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esančio kilnojamojo statinio-stoginės (toliau – statinys, paukštidė) techninius parametrus: statinys yra medinės konstrukcijos, dalinai atviras, t. y. su permatomu metaliniu tinklu, uždengtas stogu (1 fotofiksacija); statinys stovi ant betoninių plytelių, nėra įbetonuotų į žemės gruntą pamatų (3-11 fotofiksacijos). Siekiant patikrinti, ar statinys gali būti perkeltas į kitą vietą, panaudojus mobilų keltuvą, užfiksuota, kad statinys pakyla nuo betoninių plytelių, ant kurių yra pastatytas (13-14 fotofiksacijos).

19. Ieškovai ir trečiasis asmuo prašo įpareigoti atsakovą perkelti statinį (paukštidę) 3 metrų atstumu nuo apeliantams priklausančio žemės sklypo ribos. Savo ieškinį grindžia Sodininkų bendrijos įstatymo pažeidimu.

Dėl statinio pripažinimo (ne)kilnojamu daiktu

20. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

21. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas (užsakovas) privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) būtina gauti tik tokiu atveju, jeigu: 1) yra statomas ,,statinys“, kuris Statybos įstatyme 2 straipsnio 84 dalyje apibrėžiamas kaip ,,nekilnojamasis daiktas“ ir 2) tokie sutikimai privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

22. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktą, sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.

23. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas, neatsižvelgiant į galiojančią Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bei neteisingai įvertinus kilnojamojo ir nekilnojamojo daikto požymius. Nurodo, jog atsakovo statinys yra nekilnojamasis daiktas, kuris turi būti perkeltas 3 metrų atstumu nuo apeliantams priklausančio žemės sklypo ribos.

24. Nagrinėjamu atveju vertinant ar statinys (paukštidė) yra nekilnojamasis daiktas svarbu atsižvelgti ir į kasacinio teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai: 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme. Statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, ir pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).

25. Taigi kilnojamaisiais vadinami daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Statiniais nelaikomų objektų, kuriems nereikia Statybos įstatyme ir techniniuose reglamentuose aprašomų statybą leidžiančių dokumentų, kategorijai priskirtini kilnojamieji ir mobilūs įrenginiai, daiktai, pavyzdžiui, mobilūs biotualetai, statybininkų nameliai, ir pan.

26. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir statinio (paukštidės) požymius, leidžiančius pripažinti jį nekilnojamuoju daiktu – perkėlus statinį, galimybę jį naudoti pagal paskirtį, perkeliant statinį išmontavimo (išardymo) būtinumą, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir t. t. Kaip jau buvo nustatyta antstolės 2021 m. gegužės 12 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statinys yra medinės konstrukcijos, dalinai atviras, t. y. su permatomu metaliniu tinklu, uždengtas stogu, statinys stovi ant betoninių plytelių, nėra įbetonuotų į žemės gruntą pamatų ir statinys gali būti perkeltas į kitą vietą, panaudojus mobilų keltuvą. Taip pat iš pateiktų fotonuotraukų galima matyti, jog statinio nebūtina išmontuoti (išardyti), siekiant pakelti jį mobiliu keltuvu. Teisėjų kolegija pažymi, jog statinys, kuris gali būti pakeliamas jo neišmontavus, nepraranda savo paskirties, nes perkėlus statinį į kitą vietą, jo montuoti iš naujo nereikia, t. y. statinio konstrukcinės dalys nepraranda savo vertės. Be to, atsakovo statinys (paukštidė) nėra didelio ploto, todėl nereikalauja didelių sąnaudų jo perkėlimui. Pažymėtina ir tai, jog šiuo metu atsakovo statinys (paukštidė) yra perkelta 227,5 cm atstumu nuo apeliantams priklausančio žemės sklypo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus, jog atsakovas pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu perkėlė minėtą statinį (paukštidę) toliau nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, galima daryti išvadą, jog perkėlus statinį (paukštidę) jo vertė nesumažėjo ir atsakovas toliau minėtą statinį naudojo pagal paskirtį. Taigi, minėtas statinys negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu, nes neatitinka šios nutarties 30 punkte nurodytų požymių, t. y. statinys yra mobilus, todėl pasinaudojus keltuvu, galima perkelti į kitą vietą, nekeičiant jo paskirties ir nesumažinant jo vertės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo statinys (paukštidė) yra kilnojamas daiktas, nėra jokio kito nekilnojamojo daikto priklausinys ar jo dalis.

27. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovo statinys nėra nekilnojamasis daiktas, atsižvelgiant į šios nutarties 27 – 29 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovo statiniui (paukštidei) netaikytini teisės aktų reikalavimai dėl būtino atstumo nuo pastato iki gretimo sklypo ir dėl gretimo sklypo savininko sutikimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas, neatsižvelgiant į galiojančią Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei neteisingai įvertinus kilnojamojo ir nekilnojamojo daikto požymius, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

28. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovo laikomi paukščiai kelia grėsmę ieškovų ar trečiojo asmens sveikatai ir/ar paukščiai turi galimybę laisvai pateikti į ieškovų ar trečiojo asmens nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (būstą) (CPK 178 straipsnis).

29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovai bei trečiasis asmuo neįrodė ieškinio būtinųjų sąlygų, neįrodė, kad yra pagrindas suvaržyti atsakovo nuosavybės teises ir įpareigoti jį perkelti paukštidę pagal ieškovų ar trečiojo asmens pageidavimą (CPK 178 straipsnis), todėl pagrįstai ieškovų ieškinį bei trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė 1 276,42 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 276,42 Eur išlaidos antstoliui. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos ieškovų ieškinį bei trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetė visiškai, pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 425,47 Eur iš kiekvieno (CPK 93 straipsnis).

31. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas didžiąja dalimi įvykdė apeliantų ieškinyje pareikštus reikalavimus, t. y. perkėlė paukštidę 227,5 cm atstumu nuo apeliantams priklausančio žemės sklypo, ir dėl to netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Taip pat apeliantų vertinimu, išlaidos dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo neturėtų būti priteisiamos atsakovui. Apeliantų teigimu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas nebuvo būtinas.

32. Kaip jau buvo minėta, ieškovai savo ieškiniu reikalavo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti statinį teisės aktuose nurodytu atstumu nuo ieškovų sklypo ribos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai nekartą patvirtino, kad ginčo statinys būtų nukeltas ne mažiau nei 3 metrų atstumu. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš dalies įvykdė apeliantų ieškinyje pareikštus reikalavimus, t. y. perkėlė paukštidę 227,5 cm atstumu nuo apeliantams priklausančio žemės sklypo ribos.

33. Viena vertus, sutiktina su apeliantais, jog atsakovas geranoriškai iš dalies įvykdė ieškovų ieškinio reikalavimus, tačiau kita vertus, šiuo atveju vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims, svarbu įvertinti aplinkybes, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu visada nuosekliai byloje teigė, kad jo statinys yra kilnojamas daiktas ir tai pagrįsdamas kilnojo ginčo statinį iš vienos vietos į kitą, o atsakovui perkėlus statinį, ieškovai neatsisakė dalies ieškinio reikalavimų, o priešingai, reikalavo ieškinį tenkinti pilnai. Pažymėtina ir tai, jog nepaisant to, kad atsakovas įvykdė dalį ieškinio reikalavimų, ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškinį tenkinti visiškai. Be to, pirmosios instancijos teismas ne vieną kartą siūlė bylos šalims susitarti taikiai, iš pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašų matyti, jog atsakovas pritarė taikiam bylos išsprendimui ir ne vieną kartą bandė inicijuoti/pradėti derybas dėl taikaus susitarimo, bet ieškovai kategoriškai atsisakė taikytis. Be to, nors apeliantai teigia, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas nebuvo būtinas, tačiau pažymėtina, jog aplinkybių konstatavimo pareikalavo trečiasis asmuo ieškovo pusėje, pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu, faktinių aplinkybių konstatavimui pritarė ir teismas. Taigi, atsižvelgiant į byloje nagrinėjamas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų teiginiai, kad byloje faktinių aplinkybių konstatavimas nebuvo būtinas, vertintini kritiškai. Atsižvelgus į šias išdėstytas aplinkybes bei įvertinus, jog ieškovų ieškinys iš esmės yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai lygiomis dalimis priteisė atsakovui iš ieškovų bei trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovų apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

35. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

36. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą.

38. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovų 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti lygiomis dalimis iš apeliantų atsakovui 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 600,00 Eur iš kiekvieno.

39. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

40. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovų apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš apeliantų A. G. ir M. G. atsakovui R. Ž. 1 200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) iš kiekvieno ieškovo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.