- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- eP-63-629/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02521-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Rezultatas
- Atsisakyti atnaujinti procesą.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Turistinių burlaivių savininkų asociacija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno mieto savivaldybė, Šarūno Kiaunės projektavimo studija
- Pareiškėjas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Turistinių burlaivių savininkų asociacijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-421-554/2022 pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB (duomenys neskelbtini) projektavimo studijai dėl statybą leidžiančio dokumento dalies panaikinimo .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-us) Nr. LSNS-21-200810-00418 galiojimą dalyje dėl burlaivių iškėlimo-nuleidimo slipo (07), krantinės P (burinių laivų) (08), krantinės M (motorinių jachtų) (09), prieplaukos L (buriavimo mokyklos) (10), nuleidimo – iškėlimo slipo (sportinių – motorinių vandens motociklų) (11).
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 4 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriuo atsisakė pareiškimo.
Šalies argumentai
Prašyme pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas buvo grindžiamas 2021 m. rugpjūčio 18 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte konstatuotais leidimo išdavimo pažeidimais, t. y. nebuvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sutikimas hidrotechnikos statiniams Kauno mariose, projekte neteisingai nurodyta statinio kategorija. Po pareiškimo pateikimo teismui atsakovas pateikė Inspekcijai NŽT sutikimą statyti hidrotechnikos statinius Kauno mariose, taip pat buvo išduota leidimo versija Nr. 2, kurioje pakeista trijų ginčo hidrotechnikos statinių kategorija iš nesudėtingo statinio kategorijos į neypatingą statinio kategoriją. Inspekcijos pareigūnė pakartotinai 2021 m. lapkričio 17 d. patikrino leidimo versijos Nr. 2 išdavimo teisėtumą ir surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-20-211117-00109, kuriuo buvo konstatuota, kad leidimo versija Nr. 2 išduota teisėtai. Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas savo iniciatyva pašalino Inspekcijos SLD patikrinimo akte nustatytus leidimo išdavimo pažeidimus (gavo NŽT sutikimą ir pataisė statinių kategoriją, išduodama leidimo versiją Nr. 2), kuriais buvo grindžiamas pareiškimas, t. y. atsakovas geruoju patenkino pareiškimo reikalavimus, atsisakė pareiškimo ir prašė bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalį. Teismas nurodė, kad pateiktas prašymas nutraukti bylą atitinka ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte numatytą bylos nutraukimo pagrindą, pateiktas įstatymo nustatytu terminu, atsisakymas nuo pareiškimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, ABTĮ 104 straipsnio 3 punkte nurodytos bylos nutraukimo pasekmės pareiškėjui žinomos. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas bylą nutraukė.
III.
Turistinių burlaivių savininkų asociacija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-421-554/2022, kuris grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktu.
Žemesnės instancijos teismas
Asociacija paaiškina, kad gavo iš Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsakymą, kad patenkinęs Asociacijos 2021 m. gegužės 21 d. skundą, 2021 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo aktu pareiškėjas nustatė, jog (ginčo šioje byloje) statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai ir kad pats pareiškėjas dėl jo panaikinimo kreipsis į teismą per du mėnesius. Tai ir buvo padaryta. Ši byla yra iškelta dėl to, kad Asociacija pateikė pareiškėjui skundą dėl Asociacijos teisių pažeidimo išduodant ginčo statybos leidimą, kuriam nebuvo išduotas NŽT sutikimas.
Šalies argumentai
Asociacija 2021 m. lapkričio 2 d. į administracinę bylą pateikė motyvuotą prašymą su priedais, kuriame prašė įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Asociaciją, tačiau jis nebuvo sprendžiamas, atsiunčiant ik pranešimą, jog šis klausimas „bus sprendžiamas teismo posėdžio metu“. Teismo posėdis numatytas buvo 2022 m. vasario 3 d., tačiau teismui nutraukus bylą, posėdis nebeįvyko ir Asociacijos įtraukimo į bylą klausimas liko neišspręstas.
Asociacija nurodo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-158-877-2021 / e2-40-877/2022 pagal Turistinių burlaivių savininkų asociacijos prevencinį ieškinį atsakovui, kurioje reikalaujama uždrausti padaryti Asociacijos turtui žalos, taip pat ginčijama ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. statybos leidimo Nr. LSNS-21-200810-00418 ((duomenys neskelbtini), Kaunas) dalis ta apimtimi, kuria jis pažeidžia Asociacijos interesus bei numato statybą bei griovimo darbus Asociacijos naudojamoje ir Asociacijos turtu užimamoje teritorijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Projektu, kuriam įgyvendinti yra išduotas statybos leidimas, yra akivaizdžiai kėsinamasi į Asociacijos turimą nuosavybę – viešajame registre įregistruotą ir teisėtai sukurtą turtą – plaukiojančią prieplauką, kadangi jos vietoje projekto medžiagoje yra vaizduojami visiškai kiti, nauji objektai (prieplaukos, krantinės, slipas), o prieplaukos apskritai nėra, ji projekto grafinėje ir tekstinėje dalyse net nepaminėta bei nepažymėta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdantis subjektas turėjo suprasti, kad trečiųjų asmenų teisės ir interesai neišvengiamai bus pažeisti, ir neturėjo pagrindo atsiimti skundo, o teismas neturėjo pagrindo nelaikyti, jog į bylos nagrinėjimą prašantis jį įtraukti ir asociacijos statusą turintis, t. y. viešasis juridinis asmuo nepatirs ženklių praradimų ir savo teisių, teisėtų interesų bei teisėtų lūkesčių suvaržymų bei pažeidimų, jei byla bus nutraukta ir statybos leidimą bus leista toliau įgyvendinti, statant Kauno marių paviršiuje tokius naujus statinius, kurių statyba pareikalaus Asociacijos prieplaukos išardymo, t. y. sunaikinimo. Šio sunaikinimo atsakovas aktyviai siekia, yra pateikęs Asociacijai ne vieną neteisėtą reikalavimą geruoju išsikelti prieplauką, remdamasi parengtu statybos darbų projektu ir ginčo statybos leidimu.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Inspekcija atsiliepime į Asociacijos prašymą prašo jo netenkinti ir neatnaujinti proceso šioje byloje.
Inspekcija paaiškina, kad Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą ir šiuo atveju, įgyvendindama savo kompetenciją, pareikštu pareiškimu gynė įstatymo saugomus interesus, o ne savo ar kitų asmenų pažeistas subjektines teises. Ką Inspekcija turi patikrinti tikrindama statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą aiškiai apibrėžta teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei Planavimo sąlygų, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos ir teisėtumo tikrinimo aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 (Inspekcijos viršininko 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1V-168 redakcija) (toliau – Aprašas) 19 punkte. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Inspekcija su pareiškimu dėl leidimo panaikinimo į Teismą kreipėsi tik dėl SLD patikrinimo aktu nustatytų leidimo išdavimo pažeidimų. Pažymėtina, jog SLD patikrinimo aktu Inspekcijos pareigūnė nekonstatavo pažeidimų, kurie būtų kaip nors susiję su teisės aktų pažeidimu dėl Asociacijos subjektinių teisių.
Inspekcijos nuomone, Asociacija savo prašymu dėl proceso atnaujinimo byloje inicijuoja tokį teisminį procesą, kuris objektyviai net ir negalėtų vykti pagal jokias teisminio proceso normas, kadangi asmuo siekiantis byloje dalyvauti trečiojo suinteresuoto asmens procesinėje padėtyje, neturi jokių procesinių teisių ir įgaliojimų priversti kitą proceso dalyvį byloje reikšti ir/ar palaikyti vienokius ar kitokius reikalavimus, kurių pats proceso dalyvis neketina reikšti ir/ar palaikyti. Inspekcijos nuomone, Asociacijos prašymo patenkinimas ir bylos atnaujinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo bei proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams.
Šalies argumentai
Inspekcija su pareiškimu dėl leidimo panaikinimo į Teismą kreipėsi tik dėl SLD patikrinimo aktu nustatytų leidimo išdavimo pažeidimų, tarp kurių nebuvo konstatuota teisės aktų pažeidimų kaip nors susijusių su Asociacijos subjektinėmis teisėmis. Be to, Inspekcijos inicijuotas bylos dalykas buvo dėl administracinio sprendimo teisėtumo, todėl tokio teisminio proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant administracinius sprendimus, teisėtumo kontrolė. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad Asociacijos byloje būtų buvusi neįtraukta be pakankamo pagrindo.
Teismas nepasisakė dėl Asociacijos teisių ir pareigų, teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartyje Asociacija nėra net ir paminėta. Byla Inspekcijos buvo inicijuota ne dėl to, kad leidimas galimai pažeidžia Asociacijos subjektines teises, bet dėl Inspekcijos nustatytų teisės aktų pažeidimų, kurie vėliau atsakovo geranoriškai buvo pašalinti, todėl byloje niekaip nebuvo sprendžiama dėl Asociacijos subjektinių teisių. Dėl Asociacijos subjektinių teisių susijusių su leidimu yra sprendžiama kitoje civilinėje byloje.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, darytina išvada, kad nėra tenkinamos dvi esminės sąlygos, dėl kurių būtų pagrindas tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į Asociacijos prašymą prašo jį atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo reikalavimą panaikinti leidimą statyti naują statinį grindė tik dviem aplinkybėmis. Atsakovas bylos eigoje pašalino visus pareiškėjo nustatytus statybos leidimo išdavimo pažeidimus. Asociacija siekia atnaujinti procesą byloje, kurioje išnyko ginčo objektą sudariusios aplinkybės, kas reiškia, kad nebeliko tarp šalių ginčo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nutartimi nutraukdamas bylą, nepasisakė dėl kokių nors trečiųjų asmenų teisių ar pareigų, todėl nepažeidė ir negalėjo pažeisti trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų.
Be to, Asociacija nėra subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą.
Atsakovas pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, statinių, kurie nuosavybės teise priklausytų Asociacijai, nėra įregistruota. Asociacija, neturėdama teisinio pagrindo naudotis žeme, neturi ir teisės tvirtinti plūduriuojančią prieplauką prie kranto juostos.
Kauno miesto savivaldybė 2019 m. tapo teisėtu valstybinės žemės patikėtiniu, įgijo įstatymo suteiktą teisę šiame sklype įgyvendinti statytojo teisę ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju Turistinių burlaivių savininkų asociacija prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-421-554/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimą byloje Sutyazhnik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02). Taigi atitinkamas įsiteisėjęs sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04).
Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016; kt.).
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).
Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).
Asociacija prašo atnaujinti bylą, vadovaudamasi ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu.
ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktu, šis pagrindas skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-78-858/2017; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-224/2011). Taigi procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą; 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).
Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-57/2011), todėl vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl tokio asmens buvo pasisakyta (2009 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P272-556/2009). Šiuo pagrindu atnaujintino proceso įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-31-756/2020).
Kaip matyti iš Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutarties, Inspekcija kreipėsi su pareiškimu, prašydama panaikinti statybos leidimą dėl to, kad: 1) nebuvo gautas NŽT sutikimas hidrotechnikos statiniams Kauno mariose, 2) projekte neteisingai nurodyta statinio kategorija. Inspekcijos skunde nurodytus trūkumus savanoriškai pašalino atsakovas. Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas savo iniciatyva pašalino Inspekcijos SLD patikrinimo akte nustatytus leidimo išdavimo pažeidimus, kuriais buvo grindžiamas pareiškimas, t. y. atsakovas geruoju patenkino pareiškimo reikalavimus, atsisakė pareiškimo ir prašė bylą nutraukti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą nutraukti bylą, atsižvelgė į tai, kad atsisakymas nuo pareiškimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarties turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 4 d. nutartyje dėl Asociacijos teisių ir pareigų nepasisakė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pati Asociacija prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė, kurioje 2022 m. sausio 4 d. dalyje teismas pasisakė dėl Asociacijos teisių ir pareigų.
Vertinant tai, ar Asociacija be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, atsižvelgtina į nagrinėjamos bylos ginčo pobūdį. Šiuo atveju pareiškėjas Inspekcija kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti išduotą atsakovui statybos leidimą. Pagal Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Inspekcija turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos <....>. Be to, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba teismą. Jeigu nustatomi pažeidimai tik Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos, kitų institucijų kompetencijos srityje, į teismą savo iniciatyva ar kitų asmenų kreipimosi pagrindu kreipiasi ši institucija. Jeigu nustatoma pažeidimų, susijusių su kelių institucijų kompetencija, į teismą kreipiasi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis).
Taigi, Inspekcija, atlikusi statybos leidimo patikrinimą ir nustačiusi statybos leidimo trūkumus, įgyvendindama savo kompetenciją, kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo. Aplinkybė, jog Inspekcija patikrinimą atliko Asociacijos skundo pagrindu, nepaneigia aplinkybės, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas buvo statybos leidimo panaikinimas ta apimtimi, kuria buvo nustatyti statybos leidimo trūkumai. Pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Nors Asociacija buvo pateikusi teismui prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau ši aplinkybė savaime neleidžia daryti išvados, jog Asociacija turi būti pripažįstama trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kurio teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, nes kaip minėta ginčas byloje kilo dėl statybos leidimo panaikinimo ta apimtimi, kuria Inspekcija nustatė statybos leidimo trūkumus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į skundo dalyką ir bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartis neturėjo įtakos Asociacijos teisėms ar pareigoms, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Asociacija be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, formaliuoju požiūriu pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti klausimą dėl Asociacijos prašymo įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu iki nutarties, kuria byla nutraukta, priėmimo, tačiau toks Asociacijos pateiktas prašymas teismui savaime nereiškia, kad jis turėjo būti tenkinamas. Sprendžiant klausimą dėl asmens prašymo įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad suinteresuoti asmenys – yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartis turėjo įtakos Asociacijos teisėms ar pareigoms.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, spręsdami dėl pareiškėjo prašymo, vadovaudamiesi ABTĮ 103 straipsnio 4 punktu, vertino, ar pareiškėjo prašymas atsisakyti skundo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas, nustatęs, kad atsisakymas nuo pareiškimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, bylą nutraukė.
Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalį kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, todėl Asociacija, manydama, kad atsakovui išduotas statybos leidimas pažeidžia jos interesus, gali kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo. Be to, pati Asociacija nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-158-877-2021 / e2-40-877/2022 pagal Asociacijos prevencinį ieškinį atsakovui, kurioje reikalaujama uždrausti padaryti Asociacijos turtui žalos, taip pat ginčijama ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. statybos leidimo Nr. LSNS-21-200810-00418 dalis ta apimtimi, kuria jis pažeidžia Asociacijos interesus bei numato statybą bei griovimo darbus Asociacijos naudojamoje ir Asociacijos turtu užimamoje teritorijoje.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-421-554/2022 (ABTĮ 162 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Turistinių burlaivių savininkų asociacijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-421-554/2022 atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-421-554/2022 pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB (duomenys neskelbtini) projektavimo studijai dėl statybą leidžiančio dokumento dalies panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.