- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1787-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-03518-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- AAS “Gjensidige Baltic”
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui AAS “Gjensidige Baltic”, veikiančiam per AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialą dėl draudimo išmokos, trečiasis asmuo A. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 16 663 Lt dydžio draudimo išmoką; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009-10-31 kelyje Palanga-Darbėnai Kretingos rajonas, šalia Žibininkų k. įvyko eismo įvykis, kuriuo metu susidūrė automobiliai Mazda 3, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovei, vairuojamas ieškovės sūnaus A. S. ir Chrysler Sebring, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamas A. K.. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio Mazda 3 vairuotojo kaltės, kuris išvažiuodamas iš šalia kelio esančios stovėjimo vietos atbuline eiga, nesuteikė pirmenybės keliu važiuojančiam automobiliui Chrysler Sebring. Automobilis Mazda 3 buvo apdraustas atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Apie įvykusį įvykį buvo nedelsiant pranešta atsakovui bei policijai. Taip pat iš atsakovo pareikalauta išmokėti draudimo išmoką už ieškovei priklausantį apgadintą automobilį Mazda 3. 2009-11-24 raštu atsakovas informavo ieškovę, kad vadovaujantis užsakyta specialisto išvada, nustatyta, jog transporto priemonių Mazda 3 ir Chrysler Sebring sugadinimai negalėjo būti padaryti deklaruoto 2009-10-31 eismo įvykio metu, todėl atsisakoma mokėti draudimo išmoką už automobilio Mazda 3 sugadinimą. 2009-12-11 skundu ieškovė kreipėsi į atsakovą su pakartotiniu reikalavimu išmokėti jai priklausančių draudimo išmoką, o prie savo skundo pridėjo nepriklausomo vertintojo UAB „Pajūrio autorika“ 2009-12-03 automobilio Mazda 3, vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad nuostoliai įvertinus automobilio vertę iki autoįvykio ir jo likutinę vertę sudaro 16 663 Lt. 2009-01-11 atsakyme į ieškovės skundą atsakovas dar kartą nurodė, kad eismo įvykį laiko nedraudžiamuoju. Dėl kilusio ginčo ieškovė kreipėsi į LR draudimo priežiūros komisija, kuri 2010-05-25 nutarimu Nr. N-177 nutarė atmesti ieškovės reikalavimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas 2010-02-09 kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovės sūnaus A. S. atžvilgiu pagal LR BK 182 str. 1 d., tačiau 2010 m. liepos mėn. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos sudėties. Be to, ieškovės manymu, atsakovas pažeidė įstatymo jam nustatytas pareigas įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo, nes specialisto išvada, kuria vadovavosi atsakovas, negali pripažinta tinkamų įrodymu atsisakant mokėti ieškovei draudimo išmoką. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė taip pat prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl draudimo išmokos priteisimo pareikšti.
Atsiliepimas
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti. Nurodė, kad CK 1.125 str. 7 d. numato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, kurį ieškovė yra praleidusi. Taip pat, kad įvykis apie kurį buvo pranešta draudikui, 2009-11-24 buvo pripažintas nedraudžiamuoju, šio sprendimo draudikas niekuomet nekeitė, o ieškovė jo neginčijo. Kadangi ši byla nėra tokio pobūdžio, kuomet teismas privalo būti aktyvus, nesant ieškovės reikalavimo, teismas ex officio negali šio įvykio pripažinti draudžiamuoju, nes tokiu būdu išeitų už ieškinio ribų, ką draudžia CPK 265 str. 2 d. Be to, tai, kad draudikui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie deklaruotą eismo įvykį, patvirtina aukščiausios kvalifikacijos eksperto, į teismo ekspertų sąrašą įrašyto specialisto išvada ir kiti įrodymai. Taip pat, kad priešingai nei nurodė ieškovė, ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra tęsiamas, kurio metu bus surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių įvykdytą nusikalstamą veiką-sukčiavimą, t.y. bandymą neteisėtai gauti draudimo išmoką. Be to, ieškovė nesutikdama su teismo eksperto ekspertize, nepateikia jokių kitų ją paneigiančių įrodymų.
Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka. Trečiasis asmuo patvirtino, jog eismo įvykis įvyko 2009-10-31 kelyje Palanga-Darbėnai Kretingos rajonas, šalia Žibininkų k., kuriuo metu susidūrė automobiliai Mazda 3, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. S. ir Chrysler Sebring, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. K.. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Apie eismo įvykį buvo informuota policija. Kadangi draudiminis ginčas tarp ieškovės ir atsakovo niekaip neišsisprendžia, trečiasis asmuo negali automobilio Chrysler Sebring nei remontuoti, nei bandyti jį parduoti, dėl ko patiria finansinių nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-as apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu neatnaujino ieškinio senaties termino ir ieškovės ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, jog ieškovė apie atsakovo atsisakymą sumokėti draudimo išmoką sužinojo, gavusi 2009 11 24 atsakovo atsisakymą sumokėti draudimo išmoką, taip pat, jog pati ieškovė 2009 12 11 skunde AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo direktoriui nurodė, kad 2009 11 24 raštą, kuriuo atsakovas atsisako sumokėti draudimo išmoką, gavo 2009 12 01. Dėl to, taikant CK 1.125 str. 7 d. ir 1.127 str. 1 d. nuostatas, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl draudimo išmokos priteisimo pareikšti ieškovei prasidėjo 2009 12 02 ir pasibaigė 2010 12 02. Teismas taip pat nustatė, jog per visą ieškinio senaties terimo eigą nei ieškovė, nei atsakovas neatliko veiksmų, kurie būtų nutraukę ieškinio senatį. Be to, pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija sprendimą atsisakyti patenkinti ieškovės kreipimąsi dėl draudimo išmokos priėmė 2010 05 25, likus daugiau kaip 6 mėnesiams iki ieškinio senaties termino pabaigos, o ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio, kurio metu, kaip tvirtinama ieškinyje, ieškovės automobilis buvo apgadintas, nebuvo kliūtis ieškiniui dėl draudimo išmokos pareikšti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ir ieškovės, ir jos sūnaus išsilavinimas yra aukštasis, nurodė, jog ieškovės ir jos šeimos narių išsimokslinimo lygis galėjo ir turėjo sudaryti pakankamą pagrindą ieškovei tinkamai ir laiku pasirūpinti savo turtinių interesų gynimu. Dėl to, konstatavo, jog ieškovė be svarbių, delsimą pateisinančių priežasčių, daugiau kaip 4 mėnesius praleido CK 1.125 str. 7 d. įtvirtintą ieškinio senaties terminą, o ilgalaikis ieškinio senaties praleidimas ir ieškinio senaties termino praleidimą pateisinančių svarbių priežasčių nebuvimas neleidžia atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantė J. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo ir prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, ir priimti naują sprendimą- atnaujinti ieškovei ieškinio senaties terminą ir visiškai patenkinti ieškovės ieškinį. Nurodo, kad teismas nesigilinant į bylos aplinkybes konstatavo, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ir ieškinį atmetė grindžiant savo nuomonę vien formaliais argumentais. Pirmosios instancijos teismas teigė, kad ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio, kurio metu, kaip tvirtinama ieškinyje, ieškovės automobilis buvo apgadintas, nebuvo kliūtis ieškiniui dėl draudimo išmokos pareikšti. Nei ieškovės, nei jos šeimos narių laisvė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suvaržyta tiek, kad iškiltų kliūtys kreiptis į teismą. Apeliantės manymu, ikiteisminis tyrimas nevaržant fiziškos apeliantės ir jos artimųjų laisvės, vis dėl to varžė galimybes kreiptis į teismą, kadangi kol dėl to paties eismo įvykio vyko ikiteisminis tyrimas, kurio baigtis apeliantei negalėjo būti žinoma, pareikšti ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo būtų neapdairu ir nepateisinamai rizikinga, kitaip tariant prieštarautų protingumo principui, ką iš esmės yra pažymėjęs ir kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009. Bylinėjimosi procesas nėra pigus ir mokėti žyminį mokestį teismui bei honorarą advokatui situacijoje, kai dėl ginčijamų aplinkybių gali būti pradėta baudžiamoji byla, prieštarauja protingumo principui, o manyti, kad žmogus dėl tokio neveikimo yra kaltas, prieštarauja ir protingumo ir sąžiningumo bei teisingumo principams. Apeliantė taip pat nurodo, kad būtent 2010-04-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus atlikta pakartotinė ekspertizė, tapo svarbiu pagrindu apeliantei įsitikinti, kad jos teisės yra atsakovo šiurkščiai pažeidžiamos, o nuo ekspertizės išvados pateikimo (2010-04-30) iki apeliantės kreipimosi į teismą (2011-04-14) nepraėjo vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kitu pirmosios instancijos teismo argumentu tapo apeliantės ir jos šeimos narių išsimokslinimo lygis, kuris pasak pirmosios instancijos teismo, turėjo užtikrinti apeliantės gebėjimą apginti savo teisėtus interesus. Apeliantė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad teismas netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, nes aukštąjį teisinį išsilavinimą turi apeliantės buvęs sutuoktinis, su kuriuo ji ilgą laiką gyvena atskirai ir praktiškai nebendrauja, taip pat, kad apeliantės ir jos sūnaus išsilavinimas yra ne teisinis ir jų darbas nėra niekaip nesusijęs su teisės normų aiškinimu ir taikymu. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad ji praleido tik 4 mėnesius sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties terminą, o tai nesudaro net pusės šio termino ilgio, todėl nėra pagrindo teigi, kad 4 mėnesių termino praleidimas yra ilgalaikis ieškinio senaties termino praleidimas.
Atsiliepimas
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas ir tuo pagrindu atmetė ieškinį. Teismas teisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nustatė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2009-12-02, kai ieškovei buvo pranešta apie įvykio pripažinimą nedraudžiamuoju. Ieškinio senaties terminas pasibaigė 2010-12-02. Atsakovo manymu, apeliaciniame skunde nurodyti pagrindai negali būti laikomi svarbiomis priežastimis atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių ir bylos įrodymų, dėl ko, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas ir proceso taisyklių nuostatas, be pagrindo neatnaujino ieškinio senaties termino ir neišnagrinėjo bylos esmės, kadangi byloje yra pakankamai duomenų ir įrodymų byla nagrinėtina iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Dėl ieškinio senaties termino
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 straipsniu nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimas taikomas visiems draudiminiams įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.996 str.).
Šalys 2009 01 28 sudarė savanoriško draudimo sutartį (b. l. 8). Šia sutartimi ieškovė apdraudė jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo apsauga galiojo nuo 2009 01 28 iki 2010 01 27. 2009 10 31, apie 13 val. 05 min., kelyje Palanga- Darbėnai, šalia Žibininkų kaimo apdraustasis ieškovės automobilis, vairuojamas ieškovės sūnaus A. S., susidūrė su automobiliu „Chrysler Sebring“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu trečiojo asmens A. K. (b. l. 5). Autoįvykio kaltininku pripažintas A. S.. Aprašyto eismo įvykio metu ieškovės automobilis buvo apgadintas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo draudiminę išmoką, kurios suma atitinka jai padarytus nuostolius dėl automobilio apgadinimo. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių sutarties pagrindu susiklostė draudimo santykiai (CK 6.996 str.).
CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2009 12 01 (b.l. 11), kai gavo 2009 11 24 raštą, kuriuo atsakovas atsisako sumokėti draudimo išmoką (b. l. 12), o į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo kreipėsi 2011 m. balandžio 21 d. (b.l. 2). Tokiu būdu teismas teisingai nustatė, kad ieškinys paduotas praleidus sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą.
Tačiau kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas be pagrindo netenkino ieškovės prašymo ir neatnaujino ieškinio senaties termino.
Pagal įstatymą, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.).
Kasacinis teismas yra nurodęs, jog ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu, todėl bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, negali to daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą; sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui bei kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012, 2009 m. birželio 15 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007).
Nėra pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ieškovės susirašinėjimas su atsakovu ir su Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija netrukdė ieškovei pareikšti ieškinį dėl draudimo išmokos. Tačiau ieškovės nuoseklūs veiksmai ir noras išspręsti klausimą su atsakovu taikiai negali būti vertinami kaip pasyvūs, ginant savo pažeistas teises. Ji ne tik, kad nelaukė tolimesnių atsakovo atliktinų veiksmų po 2009 11 24 rašto gavimo (b.l. 12), kuriuo atsakovas nurodė, kad jo vertinimu įvykis nedraudiminis, ir nesiėmė priemonių esant nesuremontuotam ar sunaikintam po autoįvykio automobiliui nustatyti žalos dydį, tačiau pati ėmėsi iniciatyvos kreipiantis į specialistus dėl jai padarytos žalos dydžio nustatymo ir po atsakovo minėto 2009-12-01 gauto atsisakymo mokėti draudimo išmoką, ji pateikė atsakovui įrodymus apie jai padarytos žalos dydį ir paprašė išmokėti išmoką (b.l. 12-30). 2010-01-11 atsakovas pakartojo, jog jis įvykį laiko nedraudiminiu ir atsisakė mokėti išmoką. Dėl kilusio ginčo ieškovė kreipėsi į LR draudimo priežiūros komisiją, kuri 2010-05-25 nutarimu Nr. N-177 nutarė atmesti ieškovės reikalavimą (b. l. 48 - 50). Ieškovės senaties termino praleidimas apie 4 mėnesius nėra toks didelis, kurį galima būtų pripažinti dideliu laiko tarpu, kuriam praėjus nėra galimybės teisingai išnagrinėti bylą dėl įrodymų per tą laiką praradimo, tuo labiau, jog autoįvykių tyrimas per visą tą laiką ir net po šio termino vyko ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio, kurio metu ieškovės sūnui A. S. 2011 09 13 buvo pareikštas įtarimas (b. l. 108) ir po to A. S. byla buvo nagrinėjama teisme. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje ginčytini ieškovės ir atsakovo klausimai taip pat buvo nuodugniai sprendžiami ir ekspertų, turinčių specialių žinių, kurių neturi šalys, buvo atsakyta į ginčytinus klausimus, išgryninus atskiras detales. Todėl būtent dėl ieškovės ieškinio senaties termino praleidimo atsirado daugiau įrodymų ir nėra pagrindo išvadai, kad pasunkėjo tam tikrų aplinkybių nustatymas civilinėje byloje. O ieškovės atliekami veiksmai, kuriuos kolegija nurodė aukščiau duoda pagrindą išvadai, kad ji aiškiai išreiškė savo valią ginti savo pažeistas teises ir šio tikslo ji pastoviai siekė. Šie ieškovės veiksmai tai pat buvo pagrindas ir atsakovui protingai tikėtis, kad ieškovė mano, jog jos teisė yra pažeista ir jos neatsisako ginti. Nurodyti argumentai yra pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir atnaujinti ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.).
Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju
Kaip jau minėta, šalius sieja draudimo santykiai. Atsakovas, kaip draudikas, privalo vykdyti draudimo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą sumokėti kitai šaliai (draudėjui) draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad pagal įstatymą ar draudimo sutartį jis nuo tokio įsipareigojimo vykdymo yra atleidžiamas. Pagrindai, kuriems esant, draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, yra nustatyti CK 6.1014 straipsnyje. Šio straipsnio šeštojoje dalyje taip pat nurodyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitus atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejus. Šioje byloje nagrinėjamu atveju atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką grindė savo parengtomis ir patvirtintomis ,,Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėmis Nr. 014“ be kita ko, numatančiomis ir nedraudiminius įvykius, t.y. įvykius, dėl kurių pagal šių taisyklių nuostatas draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų. Taisyklių 4.1.1 punktu yra nustatyta, kad nedraudiminiais įvykiais, už kuriuos draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, jei suklastojami duomenys apie įvykį. Atsakovas savo atsisakymą mokėti ieškovei draudimo išmoką grindė būtent teiginiu, kad ieškovės sūnus pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis deklaruodamas eismo įvykį, ir šiais neteisingai duomenis remiasi ieškovė. Taigi šias aplinkybes, galinčias pagrįsti atsisakymą mokėti draudimo išmoką, atsakovas ir turėjo įrodyti.
Atsakovas šiai aplinkybei patvirtinti pateikė į bylą dr. V. M. įmonės „Impulsana“ 2009-11-23 Specialisto išvadą MV 2009-27, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės apie eismo įvykį techniniu požiūriu yra nepagrįstos, o esminiai automobilio Mazda 3 sugadinimai padaryti iki galimo kontakto su automobiliu Chrysler Sebring. Taip pat atsakovas savo nurodytą aplinkybę, jog įvykio nepripažįsta draudiminiu grindė ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2010 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. N-177, kuriuo komisiją pripažino atsakovo sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl nedraudiminio įvykio, pagrįstu ir teisėtu.
Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo pateiktų įrodymų, kuriais jis grindžia savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką yra įvertinti baudžiamojoje, kurioje buvo pareikštas kaltinimas jos sūnui A. S. ir A. K. ir kurie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiu yra išteisinti, šie įrodymai paneigti ekspertų išvadomis ir pripažinta, kad įvykio dalyvių pateikti įvykio duomenys yra teisingi.
Sprendžiant dėl to, ar tam tikri išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai nagrinėjamoje civilinėje byloje, būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra šioje civilinėje byloje. Baudžiamojoje byloje buvo kaltinami A. K. ir A. S. tuo, kad jie, veikdami bendrai, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, užpildė eismo įvykio deklaraciją, į kurią įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie 2009-10-31 autoįvykio aplinkybes, ir A. K. ją pateikė draudimo kompanijai UAB „PZU Lietuva“, o A. S. - draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic“. Taigi baudžiamojoje byloje buvo nustatinėjama, ar pateikti - draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic“ duomenys apie įvykio aplinkybes yra teisingi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamos ir aiškinamos tos pačios aplinkybės, ar ieškovės sūnaus A. S. įrašyti į įvykio deklaraciją ir pateikti draudimo kompanijai duomenys atitinka autoįvykio aplinkybes. Tokiu būdu tiek baudžiamojoje byloje, tiek civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas iš esmės yra tas pats.
Išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad neįrodyta, jog A. K. ir A. S. padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą. Esminiai ir pagrindiniai įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimai susidarė automobilių susidūrimo metu. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs atsakovo pateiktą dr. V. M. įmonės „Impulsana“ 2009-11-23 Specialisto išvadą MV 2009-27, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės apie eismo įvykį techniniu požiūriu yra nepagrįstos, o esminiai automobilio Mazda 3 sugadinimai padaryti iki galimo kontakto su automobiliu Chrysler Sebring (b.l. 35-47), taip pat kitus įrodymus: ikiteisminio tyrimo metu gautą Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eismo įvykio ir transporto trasologijos eksperto ir transporto inžinieriaus V. P. specialisto išvadą (b.l. 133-143), Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų V. V. ir V. Š. ekspertizės aktą ir jo išvadą (b.l. 144-158), taip pat tiek ekspertų V. P. ir V. V. išvadas duotas teismo posėdžiuose tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymus ir ištyrusi kitą toje byloje esančią medžiagą, kurie iš esmės paneigia minėto specialisto išvadą.
Pažymėtina tai, kad teismų, kurie nagrinėjo baudžiamąją bylą, procesiniuose dokumentuose, yra išdėstyti išsamūs argumentai bei motyvai, kodėl teismai vadovaujasi būtent eksperto V. P. išvadomis paneigiant V. M. įmonės „Impulsana“ specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad esminiai automobilio Mazda 3 sužalojimai neatitinka nurodytoms įvykio aplinkybėms. Baudžiamosios bylos procesiniuose dokumentuose yra konstatuota tai, kad ekspertui V. P. tyrimui atlikti buvo pateikta žymiai išsamesnė medžiaga, t.y. be tos medžiagos, kuri buvo pateikta specialistui V. M., jam papildomai buvo pateiktas paketas su transporto priemonių nuolaužomis, bei ekspertas V. P. realiai apžiūrėjo eismo įvykyje dalyvavusius automobilius „Mazda 3“ bei „Chrysler Sebring“, be to savo išvadas jis detalizavo ir išsamiai paaiškino pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, taip pat paaiškino, kad tie sužalojimai, kurie visgi liko nurodyti kaip nebūdingi tirtam autoįvykiui, galėjo atsirasti automobilį Mazda 3 kraunant į autopakrautuvą automobilio transportavimui iš įvykio vietos ir iškraunant iš jo.
Tokiu būdu nustatytos įsiteisėjusiu nuosprendžiu ir nutartimi baudžiamojoje byloje aplinkybės nagrinėjamoje civilinėje byloje pripažįstami prejudiciniais faktais ir kolegija sprendžia, kad jų iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 3 p.). Todėl darytina išvada, kad atsakovo pateikti įrodymai, kuriais jis grindė atsisakymą mokėti draudimo išmoką, šio atsisakymo nepagrindžia, t.y. jis neįrodė, kad ieškovės sūnus pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis deklaruodamas eismo įvykį, ir šiais neteisingais duomenimis remiasi ieškovė, todėl atsakovo atsisakymas mokėti išmoką yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 straipsnį atsakovas, kaip draudikas privalo įvykdyti draudimo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą - sumokėti kitai šaliai ieškovei draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
Pagal ieškovės pateiktą UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės (automobilio Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. 20091203-1 (b.l. 30), sugadintos transporto priemonės atkūrimo kaštai, įvertinus keistinų detalių nuvertinimą yra 23 725 Lt, transporto priemonės likutinė vertė po autoįvykio 7 062 Lt, todėl nuostoliai yra 16 663 Lt. Ieškovė šią sumą prašo priteisti. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje yra sutarta išskaita iš draudimo išmokos kitais žalų atvejais yra 250 Lt ši suma minusuotina iš nuostolių ir ieškovei priteistina iš atsakovo 16 413 Lt draudimo išmoka.
Kolegija pažymi, kad atsakovas neginčijo žalos dydžio, visiškai nepasisakė dėl draudimo išmokos dydžio, todėl kolegija sprendžia, kad dėl šio dydžio ginčo nėra.
Ieškovei reikalaujant, nuo šios sumos atsakovas taip pat privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki šio sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Remiantis išdėstytu, apeliacinis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.)
Iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį ir priteisus jam iš atsakovo draudimo išmoką, atitinkamai ieškovei priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93, 98 str.). Kaip matyti iš byloje esančių mokėjimo dokumentų (b.l. 54), ieškovė šioje byloje patyrė 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme, bei 999,78 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokesti už ieškinį ir apeliacinį skundą (b.l. 55, 214). Todėl iš dalies tenkinant ieškinį, jai iš atsakovo priteisiama 2 435 Lt (984,78 Lt žyminio mokesčio ir 1 450Lt advokato pagalbai) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.
Pirmos instancijos teismo išlaidos, kurios sudaro išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims- 48,72 Lt, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331, 270 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ (į. k. 300633222) ieškovei J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16 413 Lt neišmokėtą draudimo išmoką bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio iškėlimo teisme dienos (2011-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 435 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose bei 48,72 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (į. k. 5660).
Kitą ieškinio dalį (dėl 250 Lt priteisimo) atmesti.