- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-18
- Bylos Nr.
- eAN2-40-879/2026
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. P. (toliau –Pareiškėjas, Pažeidėjas, Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-7229-2025 (toliau – Institucijos nutarimas) M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, 426 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1300 Eur bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams bei daikto - vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos - 1860 Eur konfiskavimas. M. P. nubaustas už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 21 d., 09 val. 48 min., (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), 33,530 km, vairavo automobilį „ŠKODA OCTAVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta, nusižengimą padarė pakartotinai, nepakluso policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę, neįregistruotą įstatymo nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi Pažeidėjo apeliacinis skundas netenkintas ir paliktas galioti Institucijos priimtas nutarimas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti jo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo sudėties.
4. Skunde dėsto tokius esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
4.1.Teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, neištyrė įrodymų, labai lakoniškai ir formaliai atmetė pareiškėjo skundą dėl Institucijos nutarimo panaikinimo, nepašalino abejonių, netyrė reikšmingų įrodymų.
4.2.Teismas iš esmės vadovavosi policijos pareigūnių tarnybiniais pranešimais, kuriose nurodytos aplinkybės kelia abejonių ir yra nepatvirtintos kitas bylos duomenimis. Neįtikėtina, kad abi pareigūnės matė tas pačias aplinkybes identiškai, o tarnybiniame automobilyje esančios kameros nieko nefiksavo. Byloje nevertinti tarnybinio automobilio vidaus kamerų įrašai, pareigūnės nurodė, kad automobilyje SKODA asmuo veidą buvo prisidengęs gobtuvu, kas dar labiau mažina atpažinimo galimybę, tačiau jos kažkodėl buvo įsitikinusios, kad automobilį vairavo pareiškėjas. Byloje pateikti duomenys, kad automobilį vairavo kitas asmuo, jam automobilis buvo parduotas ir jis tą patvirtino. Institucija tinkamai nusižengimo neištyrė, galėjo paimti kelyje esančius kitų vaizdo kamerų įrašus, kurie patvirtintų ar paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tačiau to nebuvo padaryta. Nutarties argumentas, kad pareigūnės teigė mačiusios automobilį vairavusį asmenį, tačiau jo nespėjo sustabdyti, yra nepagrįstas, nes jos pačios nurodė, kad aiškiai nematė vairuotojo, tokiais parodymais remiantis nubausti asmenį yra neteisinga.
4.3. Administracinėje byloje yra labai daug abejonių, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl buvo apkaltintas formaliai, byloje nėra surinkta įrodymų dėl pareiškėjo kaltės, o sprendimai paremti abejonėmis.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Arnoldas Glodenis su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjos 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-326-434/2025 panaikinimo nesutinka. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nurodė aiškius, pagrįstus bei teisingus motyvus, kuriais remdamasis nusprendė pritarti policijos pareigūno ne teismo tvarka 2025 m. spalio 3 d. surašytame nutarime išdėstytai pozicijai, jog buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. P. įvykdė jam inkriminuotus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Institucija, paskyrusi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinę nuobaudą, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų aplinkybių teisiniam vertinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. neginčija ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties ir veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka, kad transporto priemonę, su kuria padaryti jam inkriminuoti KET pažeidimai, vairavo jis, teigia, kad transporto priemonę vairavo kitas asmuo, kuris prisipažino, kad būtent jis ir padarė M. P. inkriminuotus administracinius nusižengimus.Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
7. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima prieiti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio pareigūno prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam pareigūnui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, prieitinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo ar bylą nagrinėjančio pareigūno sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl M. P.kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje pagrįstumo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Skundžiamoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė savo išvadas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesudaro pagrindo teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimui.
Žemesnės instancijos teismas
9. Skunde, kaip jau aptarta, M. P. teigia, kad KET pažeidimus už kurių padarymą jis nubaustas, padarė kitas asmuo, o ne jis.
10. Apygardos teismo vertinimu, tokie pareiškėjo skundo argumentai yra paneigti bylos įrodymais, o skundžiamą nutartį priėmęs teismas padarė pagrįstas išvadas, kad automobilį, su kuriuo buvo padaryti KET pažeidimai, vairavo M. P.. Spręsdamas dėl M. P. kaltės, pirmos instancijos teismas rėmėsi pareigūnių E. P. ir D. T. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, o tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes patikrino teismo posėdžio metu. Iš pareigūnių tarnybinių pranešimų matyti, kad jos 2025-08-21 9.48 val. dirbo kartu viename ekipaže, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, vykdė Kaliningrado tranzito kontrolę, pastebėjus priešpriešais, nuo Panevėžio pusės, link Pasvalio atvažiuojantį automobilį „ŠKODA OCTAVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, matė, kad automobilio vairuotojas buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, dėvėjo juodos spalvos gobtuvą, važiuodamas pro tarnybinį automobilį, kairiąją ranką laikė aukščiau, ant vairo viršaus, akivaizdžiai mėgindamas prisidengti savo veidą. Jos pažino, kad automobilį vairavo M. P., kuris joms jau buvo žinomas dėl anksčiau padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl, žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, ši teisė jam yra atimta, tačiau M. P. piktybiškai ja naudojasi nuolat. Pareigūnės nedelsiant apsuko tarnybinį automobilį, pažymėtą policijos skiriamaisiais ženklais ir per garsiakalbį nurodė reikalavimą sustoti, tačiau M. P. nesustojo, padidinęs greitį, įsuko į šoninį keliuką ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kaimo link, po to dingo iš akiračio.
11. Nors sutiktina su skundo argumentu, kad abi pareigūnės, savo tarnybiniuose pranešimuose tas įvykio aplinkybes, kurias jos matė kartu, jos iš dalies nurodė vienodai, tačiau visgi ne identiškai, kaip teigiama skunde. Šiuo aspektu svarbu pastebėti, kad abi pareigūnės dirbo viename ekipaže, jos buvo kartu ir vykdė tą pačią užduotį, t.y. ties (duomenys neskelbtini) km priešais atvažiuojančius automobilius vykdė Kaliningrado tranzito kontrolę, t.y. iš esmės abi buvo susikoncentravusios būtent į pravažiuojančių automobilių bei jų vairuotojų stebėseną. Apygardos teismo vertinimu yra visai logiška, kad dalį tokių pačių aplinkybių, su pastebėtu nuo Panevėžio pusės atvažiuojančiu automobiliu „ŠKODA OCTAVIA“, automobilio vairuotojo elgesiu, jam prisidengiant veidą, jo aprangos detales, reikalavimų sustoti nevykdymą, po to sekusiais pareigūnių veiksmais bei užfiksuota automobilio pasišalinimo kryptimi, pareigūnės E. P. ir D. T. vienodai nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių teisingumu. Pastebėtina jog pareigūnė E. P., visgi atliko daugiau veiksmų, kuriuos išdėstė tarnybiniame pranešime, kas paneigia skundo argumentą, jog pareigūnių tarnybiniai pranešimai yra identiški. Ji savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad po to kai automobilio vairuotojas nesustojo ir įsuko į šalutinį kelią link (duomenys neskelbtini) km., ji apie tai informavo Panevėžio AVPK budėtoją, nustatė, jog automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei, kurios vadovas yra P. P., įmonė registruota (duomenys neskelbtini), todėl šaukimas išsiųstas ne transporto priemonės savininkui, o automobilio vairuotojui M. P., nes automobilį vairavo jis. Taigi, skundo argumentai, jog pareigūnių tarnybiniai pranešimai yra identiški, bandant sumenkinti jų įrodomąją galią, laikytini nepagrįstais.
12. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad pirmos instancijos teismas ne tik besąlygiškai rėmėsi pareigūnių tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis spręsdamas dėl kaltės, bet jose išdėstytų aplinkybių pagrįstumą patikrino teismo posėdyje apklausiant pareigūnes liudytojomis. Policijos pareigūnė E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba policijos komisariate tyrėja, nurodė, kad M. P. buvo ranka prisidengęs veidą, tačiau iš priekio jo veidas matėsi gerai, oro sąlygos ir matomumas buvo geri, niekas netrukdė matyti automobilį vairavusį asmenį ir nebuvo jokių abejonių dėl vairuotojo asmenybės. Nors liudytoja parodė, kad iki tol nebuvo surašiusi M. P. administracinio nusižengimo protokolų, tačiau teigė, kad jai buvo žinoma, jog kiti kolegos anksčiau yra surašę M. P. KET pažeidimų protokolus. Pareigūnė D. T. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad nors vairuotojas stengėsi kaire ranka prisidengti veidą šonu, tačiau jo veidas iš priekio puikiai matėsi. Vairuotojas dėvėjo gobtuvą, buvo tamsiai, lyg ir juodai apsirengęs, iš veido puikiai pažino vairuotoją, nes ne kartą teko su juo susidurti ir ji aiškiai pažino automobilį vairavusį asmenį – M. P.. Viską matė aiškiai, kadangi vienu momentu stabdant, automobilis buvo tiesiai prieš pat jų automobilį, per garsiakalbį buvo įvardinusios stabdomo automobilio valstybinius numerius. Tokie liudytojų parodymai paneigia apelianto skundo argumentus, kad jo per gobtuvą pareigūnės negalėjo pamatyti ir nustatyti asmenybės, nes M. P. veido šoną dengė, ne gobtuvu, o kaire ranka, todėl iš priekio, esant geram matomumui, M. P. veidas buvo puikiai matomas ir atpažįstamas, nes pažeidėjas važiavo priešais pareigūnių automobilį.
13. Tai, kad M. P. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos pareigūnams, tame tarpe ir pareigūnei D. T., kuriai, kaip ji tvirtino, asmeniškai ne kartą teko su juo susidurti, yra žinomas asmuo, rodo ir asmens administracinių nusižengimų registro išrašas. Apygardos teismui jį išanalizavus matyti, jog už vairavimą neturint teisės vairuoti pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį vien už (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone padarytus KET pažeidimus M. P. administracine tvarka baustas 2024-09-17, 2024-11-27, 2025-07-15, 2025-05-05, o per penkerius metus jis administracine tvarka baustas 58 kartus ir daugiausia už KET pažeidimus. Taigi, tokie duomenys nepalieka jokių abejonių ir patvirtina liudytojų D. T. ir E. P. nurodytas aplinkybes, kad M. P. jos atpažino, kaip sistemingą KET pažeidėją, todėl jos 2025-08-21 9.48 min. esant geram matomumui, priešpriešais važiuojant automobiliui galėjo lengvai įvertinti bei pažinti jį vairavusį asmenį ir iš karto nustatyti, kad automobilį vairavo būtent M. P., net pastarajam pravažiuojat pro pareigūnių automobilį ir kairiąja ranka akivaizdžiai mėginant prisidengti savo veidą. M. P. skundo argumentai dėl pareigūnių asmeniško nusistatymo prieš jį kaip asmenį taip pat laikytini nepagrįstais. Liudytoja E. P., kuri jam surašė administracinių nusižengimų protokolą, teismo posėdžio metu patvirtino, kad M. P. anksčiau protokolų nėra surašiusi, pareiškėjas be deklaratyvaus teiginio, kad liudytojos turi asmeninį suinteresuotumą, jokių įrodymų nepateikė ir nenurodė jokių aplinkybių dėl ko pareigūnės galėtų jį apkalbėti ir sakyti ne tiesą.
14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad nebuvo vertinti automobilio kamerų vaizdo įrašai, tam kad patvirtinti jo pamatymo aplinkybes, tačiau toks argumentas laikytinas nepagrįstu. Kaip jau aptarta, duomenų, kad liudytojos D. T. ir E. P. būtų nurodžiusios neteisingas ar abejonių keliančias aplinkybes, kad jų parodymai būtų prieštaringi tarpusavyje ar neatitiktų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų aplinkybių, nėra. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas ir jų byloje turi būti surinkta tiek, kad užtektų patvirtinti ar paneigti vienas ar kitas aplinkybes, be to, svarbu ne įrodymų kiekis, o aplinkybės, kurios tais įrodymais įrodinėjamos, todėl skundo argumentas ir reikalavimas vertinti ir analizuoti pareigūnų automobilio kamerų įrašus, kelio vaizdo kamerų įrašus, laikytinas pertekliniu.
15. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo kritišku liudytojo O. B. parodymų įvertinimu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, bylos informacinės pažymos bei garso įrašo, liudytojas O. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. rugpjūčio mėn. antroje pusėje, ryte, jis vyko automobiliu „Škoda“ nuo Panevėžio į Pasvalį, pareigūnėms stabdant jo automobilį, išsigandęs bėgo, nes tuo metu baigėsi dokumentų dėl legalaus gyvenimo Lietuvoje galiojimas. Automobilį „Škoda“ nusipirko prieš dvi dienas iki įvykio iš M. P.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais ir kritišku tokių liudytojo O. B. parodymų vertinimu, nes liudytojo parodymai prieštarauja jo pateiktuose automobilio pirkimo dokumentuose užfiksuotai informacijai bei kitiems bylos įrodymams.
16. Liudytojas teismo posėdžio metu iš pradžių teigė, jog automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė, dėl mašinos pirkimo su M. P. susitarė žodžiu, tačiau vėliau duodamas parodymus tvirtino, jog parašas sutartyje yra jo. Iš pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog automobilį „ŠKODA Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), O. B., perka ne iš M. P., o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 800 Eur. Tačiau liudytojas teigė, kad už automobilį M. P. sumokėjo grynais 500 Eur, galimai galėjo būti dar buvo priskaičiuoti pinigai, uždirbti įmonėje. Liudytojas logiškai nepaaiškino, kodėl automobilio pardavėjas, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra P. P., o ne M. P., liudytojo uždirbtą atlyginimą įmonėje turėtų įskaičiuoti į deklaruojamą ( 800 Eur), o ne faktiškai sumokėtą ( 500 Eur) iš įmonės perkamo automobilio kainą, šią sumą perduodant grynais, kitaip nurodant automobilio pirkimo -pardavimo sutartyje, todėl toks sandoris neatrodo logiškas ir realus. Įvertinus ir kitus transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties netikslumus išdėstytus skundžiamoje nutartyje (sutartis pilnai neužpildyta, neįrašytas transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (SDK), neįrašyti duomenys apie atsiskaitymo būdą, valstybinis numeris nurodytas (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu pažeidimo padarymo metu nustatytas automobilis valstybiniu numeriu - (duomenys neskelbtini)), apygardos teismas visiškai pritaria argumentui, kad tokia sutartis negali būti laikoma teisėtu sandorį patvirtinančiu dokumentu. Toks dokumentas negali patvirtinti ir prieštaringų liudytojo O. B. parodymų, kad būtent jis, būdamas automobilio SKODA OCTAVIA valst. Nr.(duomenys neskelbtini) savininku, 2025-08-21 9.48 val. stabdomas policijos pareigūnių, nesustojo ties (duomenys neskelbtini) km. Dėl aptartų argumentų, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad liudytojo O. B. parodymais negalima remtis, nes jis su M. P. yra pažįstami darbiniais reikalais, todėl gali būti suinteresuotas, jog M. P. išvengtų atsakomybės, ko ir siekė duodamas savo galimai neteisingus parodymus.
17. Nustačius, kad M. P. 2025-08-21 vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė atimta, ką patvirtina administracinių nusižengimų registro duomenys, nusižengimą padarė pakartotinai, nepakluso teisėtam policijos reikalavimui sustoti, vairavo transporto priemonę neįregistruotą įstatymo nustatyta tvarka, todėl jam paskirta nuobauda- 1300 Eur bauda, specialios teisės vairuoti transporto priemonę 48 mėn. atėmimas ir transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos- 1860 Eur konfiskavimas yra adekvačios padarytiems KET pažeidimams ir M. P. charakterizuojantiems duomenims. Spręsti, kad apeliantas nubaustas per griežtai nėra pagrindo, nes jam paskirtos nuobaudos yra adekvačios charakterizuojantiems duomenims ir padarytiems administraciniams nusižengimams.
18. Atsižvelgdamas į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai paliko galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 50-ANR_N-7229-202, kuriuo M. P. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį nepakeistą ir M. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.