- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- AN2-80-383/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01194-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkės J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 23 d. nutarties G. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimu G. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. spalio 16 d. 22.52 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, nustatytas – 0,86 promilės girtumas, pažeidimą padarė pakartotinai, pažeidimo padarymo metu, kai administracinio poveikio priemonės terminas už ankstesnį administracinį nusižengimą nebuvo praėjęs. Už šio administracinio nusižengimo padarymą G. S. paskirta 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams ir transporto priemonės ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės – 22 640 Eur konfiskavimu.
2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, G. S. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 23 d. nutartimi G. S. skundas tenkintas iš dalies ir pakeistas Institucijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimas, nurodant, kad iš G. S. konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 23 d. nutartį ir palikti Institucijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimą nepakeistą.
3.1. Skunde nurodo, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda privalo būti skiriama administracinio poveikio priemonė - turto konfiskavimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 427 straipsnio 3 dalis). Kadangi byloje nebuvo ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų taikyti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nutarė iš G. S. išieškoti konfiskuotino turto - automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 22 640 eurų. Institucijos pareigūnas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, rėmėsi VšĮ „E.“ pažyma, kurioje nurodyta, jog 2019 m. pagaminimo lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini) “ vidutinė kaina Lietuvoje 2022 lapkričio mėnesį buvo 22 640 eurų su PVM. Teismo nurodyti motyvai nėra pagrįsti ir pakankami taikyti dalinį konfiskuotino turto vertės išieškojimą iš G. S..
3.2. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas sprendimą taikyti dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimą iš esmės lėmė tik vienas motyvas - IĮ ,,R.“ defektų aktas, kuriame apibūdinta automobilio ,,BMW 230D“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė ir nustatyti trūkumai su apytiksle darbų sąmata. Pažymėtina, kad nusižengimo padarymo metu automobilio techninė būklė nekėlė abejonių, trūkumų ar apgadinimų nustatyta nebuvo, automobilis dalyvavo viešajame eisme, kaip techniškai tvarkingas, turėjo galiojančią techninę apžiūrą, kuri buvo atlikta mažiau, nei prieš pusę metų – 2022 m. gegužės 10 d. Transporto priemonė buvo įsigyta prieš nepilnus 5 mėnesius už 39 451 eurų sumą (duomenys iš VĮ ,,R.“). Byloje G. S. ar transporto priemonės naudotojas R. D. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad transporto priemonė iki nusižengimo padarymo buvo netvarkinga. Automobilis, stovėdamas aikštelėje, nebuvo niekaip pažeistas ar apgadintas, tokių pastabų nepateikė ir nepareiškė R. D., atsiimdamas automobilį. Remiantis tuo, transporto priemonės vertė nustatyta VŠĮ „E.“ pažyma 22 640 eurų sumai, yra tinkamai ir net ženkliai palankesnė G. S.. Akivaizdu, kad pateiktas defektų aktas atliktas individualioje įmonėje ir yra akivaizdžiai palankus pačiai pareiškėjai. Pateiktas komercinis pasiūlymas skirtingose įmonėse gali skirtis. Pažymėtina ir tai, kad defektų aktas nėra specialisto atliktas transporto priemonės vertės nustatymas. Aktas surašytas ne nusižengimo padarymo metu, todėl neatspindi tikrosios būklės. Nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent minėtame VšĮ „E.“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina (be PVM), t. y. verte, buvusia administracinio nusižengimo darymo metu, o ne po jos padarymo. Kadangi nuo momento kai automobilis yra atiduodamas automobilio savininkui, automobilio būklė gali neatitikti jo tikrosios transporto priemonės būklės, kuri buvo nusižengimo padarymo metu. Ji galėjo tyčia būti pabloginta ar pakeista, siekiant fiktyviai sumažinti transporto priemonės vertę. Taip pat transporto priemonių skelbimus viešai prieinamame internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) pigiausia rasta transporto priemonė, atitinkanti nusižengimo metu vairuotą ((duomenys neskelbtini) 2019 m, 1995 cm, 140 kw, dyzelinis, automatas) yra 27 900 eurų. Tai akivaizdu, kad institucijos konfiskuotino turto vidutinė vertė paskaičiuota VŠĮ „ E.“ yra gerokai mažesnė, nei yra rinkoje ir ženkliai mažesnė, nei ta, už kurią ši transporto priemonė buvo pirkta, todėl yra pagrįsta ir proporcinga.
3.3. Institucijos viršininkė pažymi, kad apylinkės teismas, spręsdamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą, nevertino duomenų, apibūdinančių pažeidėją. Pareiškėjos skunde pirmos instancijos teismui pateiktos ją charakterizuojančios ir apibūdinančios aplinkybės buvo siekis suklaidinti teismą. G. S. nurodė, kad yra vieniša mama, nors buvo sulaikyta su dukros E. D. tėvui R. D., kaip naudotojui, priklausančiu automobiliu. Pastarieji su R. D. yra sugyventiniai ir gyvena kartu, yra deklaruoti tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) bute. Kad pastarieji yra sukūrę šeimą ir nors ji neįforminta, tačiau santuoka faktiškai sudaryta, nurodė ir byloje (duomenys neskelbtini) (ANK 422 straipsnio 5 dalis). Akivaizdu, kad ji nėra vienintelė šeimos išlaikytoja ir jos skunde pateiktos aplinkybės tikrosios materialinės padėties neapibūdina. Kad G. S. yra sugyventinė, patvirtino ir prašyme atsiimti transporto priemonę R. D..
3.4. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad G. S. neblaivi vairuoja transporto priemonę pakartotinai. Abu nusižengimus ji padarė 2022 metais. Įvykdytos veikos pavojingumai nekelia abejonių - G. S. būdama neblaivi, valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, neblaivumai abiem atvejais dvigubai viršijo teisės aktų nustatytą leistiną normą. Pirmą kartą Kauno apylinkes teismas 2022 m. kovo 31 d. netenkino G. S. skundo, kuriuo ji prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucijos 2022 m. sausio 28 d. nutarimu jai buvo paskirta 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Tiek ankstesnio baustumo faktas, tiek ta aplinkybė, kad ji šiuo atveju vairavo transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas 0,86 promilės girtumas, apibūdina padaryto nusižengimo pavojingumą ir pažeidėjos asmenybę, todėl privalėjo būti įvertintos. Akivaizdu, kad Institucijai paskyrus baudos minimumą ir poveikio priemonių minimalius terminus, išvadų G. S. nepadarė ir toliau vairuoja transporto priemonę neblaivi, nepasimoko iš savo klaidų ir toliau daro itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nepaisydama aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos.
3.5. Skunde akcentuojama, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. G. S. pirminiame skunde nurodytos jos padėtį apibūdinančios aplinkybės, pateikti dokumentai, kurie klaidino teismą ir teismui leido padaryti išvadas dėl konfiskuotinos sumos sumažinimo nėra kažkuo išskirtinės, nes kiekvienas įstatymus, moralės normas ir visuotinai priimtas elgesio taisykles gerbiantis žmogus nesėda prie vairo būdamas neblaivus, o tuo labiau pakartotinai ir suvokia, kad nedaryti administracinių nusižengimų yra įprastas, natūralus dalykas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos viršininkės apeliacinį skundą, G. S. atstovas advokatas V. A. prašo skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės J. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl G. S. padaryto administracinio nusižengimo byloje nėra, Institucijos viršininkės apeliaciniame skunde keliamas tik konfiskuotino turto vertės nustatymo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
7. ANK 32 straipsnyje numatyta, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Vis dėlto, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui. ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.
8. Institucija, nustačiusi, kad transporto priemonė ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nusižengimo padarymo metu naudodamasi G. S., priklauso trečiajam asmeniui – UAB ,,S. L.“, vadovaudamasis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, nutarė iš G. S. išieškoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 22 640 Eur, kuri nustatyta pagal VšĮ „E.“ nurodytą vidutinę rinkos kainą Lietuvoje. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 23 d. nutartimi nuspręsta pakeisti Institucijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimą, iš G. S. konfiskuojant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur, t. y. sumažinant konfiskuotino turto vertę. Savo sprendimą apylinkės teismas iš esmės grindė tik atsižvelgdamas į G. S. pateiktą IĮ ,,R.“ defektų aktą, kuriame nurodyta pažeidėjos vairuotos transporto priemonės techninė būklė, nustatyti trūkumai su apytiksle darbų sąmata. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai nepagrįsti.
9. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Aukščiausias Teismas formuojamoje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).
10. Minėta, kad Institucija, nutarimo priėmimo metu spręsdama klausimą dėl konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš G. S., rėmėsi VšĮ „E.“ pažyma, kurioje nurodoma, kad lengvojo automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ (pavarų dėžė – automatinė, kuras – dyzelis, variklio darbinis tūris – 1 995 cm3, variklio galia – 140 KW/190 AG, gamybos metai – 2019) vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. lapkričio mėn. buvo 22 640 Eur su PVM (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 19). Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, G. S. atstovas teismui pateikė 2023 m. vasario 2 d. IĮ ,,R.“ Defektų aktą ir komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad, įvertinus automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninę būklę, nustatyti važiuoklės ir greičių dėžės defektai, trūkęs automobilio radiatorius, bendra apytikslė detalių ir darbų kaina yra nuo 13 000 Eur iki 23 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę pažeidimo padarymo metu, nėra pagrindo remtis IĮ ,,R.“ defektų aktu ir komerciniu pasiūlymu, kadangi tai yra tik vienos individualios įmonės pateiktas komercinis pasiūlymas, kuris savaime nepatvirtina konkrečios automobilio vertės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad IĮ ,,R.“ defektų aktas ir komercinis pasiūlymas buvo pateiktas tik 2023 m. vasario 2 d., praėjus daugiau, nei trims mėnesiams nuo administracinio nusižengimo padarymo ir Institucijai priėmus sprendimą išieškoti iš G. S. automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, vertę atitinkančią pinigų sumą – 22 640 Eur. Be to, apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių defektų akte nurodytų duomenų teisingumu, kadangi pagal nurodytų automobilio gedimų pobūdį (trūkęs automobilio radiatorius), automobilis faktiškai net negalėtų dalyvauti eisme. Abejonių kelia ir tai, kad 2019 m. gamybos automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, jį įsigijus 2022 m. gegužės mėnesį, per penkis mėnesius (iki nusižengimo padarymo), galėtų turėti defektų akte nurodomus gedimus. Kaip teisingai akcentuota ir apeliaciniame skunde, nusižengimo padarymo metu automobilio techninė būklė nekėlė abejonių, nebuvo nustatyta jokių trūkumų ar apgadinimų, automobilis dalyvavo eisme kaip techniškai tvarkingas, turėjo galiojančią techninę apžiūrą, kuri buvo atlikta mažiau, nei prieš pusę metų – 2022 m. gegužės 10 d. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad IĮ ,,R.“ defektų aktas buvo pateiktas tik siekiant pažeidėjai suklaidinti teismą ir kuo labiau sušvelninti pasekmes dėl nepalankaus sprendimo išieškoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kadangi G. S. nepateikė jokių kitų objektyvių automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, vertę atspindinčių duomenų (pvz. specialisto atliktas transporto priemonės vertinimas), laikytina, kad vidutinė tokios transporto priemonės kaina pažeidimo padarymo metu buvo tokia, kokia nurodoma VšĮ „E.“ pažymoje – 22 640 Eur su PVM. Jokių kitų įrodymų, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra mažesnė, nei nustatyta VšĮ „E.“ pažymoje, byloje nėra, todėl mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę, atsižvelgiant būtent į IĮ ,,R.“ defektų aktą, nėra pagrindo.
11. Nors ANK tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, tokia galimybė nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, yra ne kartą pasisakyta, kad toks baudžiamojo poveikio priemones taikymo būdas yra galimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimu G. S. paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 22 640 Eur konfiskavimas yra per griežta, o galimybė pažeidėjai sumokėti šią pinigų sumą, yra minimali. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad G. S. augina mažametę dukrą, gim. (duomenys neskelbtini) ir savo sesę, gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašas patvirtina, kad G. S. šiuo metu niekur nedirba. Atsižvelgtina ir į tai, kad G. S. pakartotinai padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę intensyvaus eismo gatvėje, būdama neblaivi, tokiu savo elgesiu sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konfiskuotinos automobilio vertę atitinkančios sumos dydis turėtų būti padidintas iki 10 000 Eur. Apygardos teismo vertinimu, tokia administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus ir kartu su paskirta bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, užkirs kelią pažeidėjai ir toliau daryti panašaus pobūdžio pažeidimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,
nutarė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės J. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 23 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimą - išieškomą valstybės naudai iš G. S. konfiskuotino turto – automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį padidinti iki 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų 00 ct).
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.