- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-16
- Bylos Nr.
- e2-3814-335/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00233-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Simona Vaičiulytė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant nuotoliu ieškovei N. B. ir jos atstovei advokatei Simonai Vaičiulytei- Gavorskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė teismą nutraukti santuoką su V. B., sudarytą (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise santuokos metu įgytas transporto priemones:
VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1995 m.;
VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1995 m.;
VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1996 m., jai nepriteisiant iš atsakovo jokios piniginės kompensacijos.
Be to, prašė nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo jų bendro gyvenimo pabaigos – (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurie yra pilnamečiai (gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Prieš maždaug 1,5 metų (2022 m. antroje pusėje) šalys nusprendė gyventi atskirai ir 2022 m. rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje ieškovė išsikraustė gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), išsinuomojo būstą. Nuo tada su atsakovu bendro ūkio neveda, ryšių iš esmės nepalaiko ir nebendrauja, tad bendras šeimos ūkio vedimas pasibaigė.
Kadangi šalys jau gana ilgą laiką gyvena skyriumi, N. B. nutarė įforminti šią situaciją teisiškai ir santuoką nutraukti, todėl iniciavo privalomosios mediacijos procesą, bet V. B. nepareiškė sutikimo dalyvauti mediacijoje.
Po santuokos nutraukimo prašė šalims palikti tas pačias pavardes, pažymėjo, kad šalys yra darbingo amžiaus, jokių rimtų sveikatos sutrikimų neturi, todėl po santuokos nutraukimo išlaikymas vienas kitam neturėtų būti priteisiamas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo išreiškė sutikimą dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei. Teismo posėdyje dėl santuokos nutraukimo pagrindų plačiau nepasisakė, paaiškino, kad liko gyventi savo tėvų namuose.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas nustatė, kad jog šalių santuokiniai ryšiai iš esmės yra nutrūkę dėl charakterių skirtumų, skirtingų požiūrių į šeimos gyvenimą, nelojalumo vienas kitam. Sutuoktiniai, N. B. apsigyvenus (duomenys neskelbtini), tarpusavyje nebendrauja ir ryšių nepalaiko, abu jie nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, todėl kaltais dėl jos iširimo pripažintini abu sutuoktiniai ir jų santuoka nutrauktina CK 3.61 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Atsakovui priteistinas santuokoje įgytas turtas – trys automobiliai.
CK 3.67 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
Nagrinėjamu atveju įvertinęs šių aplinkybių visumą, nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė tada, kai šalys ėmė faktiškai gyventi skyrium, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Ieškovė 2024-03-07 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-00434 yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Žyminis mokestis, mokėtinas šioje byloje, sudaro 131 Eur –109 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus ir 22 Eur už turtinius reikalavimus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnis). Taipogi bylos nagrinėjimo metu teismas turėjo 15,86 Eur pašto išlaidų. Kadangi ieškinys tenkinamas, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Be to, iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-06-26 pažymos matyti, kad valstybė patyrė 359,30 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo tinkamą procesinį elgesį, į tai, kad jis jau atsiliepime sutiko su ieškinio reikalavimais, nedirba (gauna pareigūno pensiją), sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir iš jo priteisti 200 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 270, 384-385 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Santuokoje įgytą turtą: automobilius VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1995 m., VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1995 m. ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1996 m., priteisti V. B. nuosavybėn.
N. B. palikti santuokinę B. pavardę, V. B. – B.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo jų pradėjimo faktiškai gyventi skyrium – nuo (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 131 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660 (žyminiam mokesčiui), 5662 (pašto išlaidoms), 5630 (valstybės garantuojamos pagalbos išlaidoms).
Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.