- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- e2-59-308/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Pareiškėjas
- J. T., K. T.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant pareiškėjams J. T. ir K. T.,jų atstovei adv.padėjėjai Mildai Martinkutei viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal J. T. ir K. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui- VĮ Turto bankui
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie- J. T. po sutuoktinės ,o K. T. po motinos J. T., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjai nurodė,kad (duomenys neskelbtini) mirė J. T. sutuoktinė ir K. T. motina J. T., a.k(duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės ir motinos mirties jos palikimas buvo priimtas pradėjus turtą faktiškai valdyti,kur palikimą abu priėmę per įstatymo nustatytą terminą, pradėję jį faktiškai valdyti.Priėmę mirusiosios palikimą,jie kaip įpėdiniai negali įregistruoti nuosavybės teisių į mirusiajai mirties momentu priklausiusį turtą, todėl kreipęsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.
Iš 2015 m. lapkričio 4 d. Gyventojų registro tarnybos pažymos Nr. 3V-2942 matyti, kad J. T. mirė santuokoje, sutuoktinis J. T., mirties dieną ji turėjo sūnų K. T.. Tad palikimą po J. T. mirties priėmė būtent sutuoktinis J. T. ir sūnus K. T..
1964 m. kovo 1 d. Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta J. T. ir J. T. santuoka, įrašo numeris (duomenys neskelbtini). Įstatymų nustatyta tvarka sudarytoje santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė K. T., gimimo įrašo numeris 21.
J. T. ir J. T. santuokos metu (nuo 1964 m. kovo 1 d. iki J. T. mirties (duomenys neskelbtini)) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgytas šis turtas:
Pastatas – ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties, 190 kub. m. tūrio, 82,68 kv. m. užstatyto ploto, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas J. T. vardu 1992-08-27 Miesto (rajono) valdybos potvarkio Nr. 540-v pagrindu. Pastatas yra žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 2014-06-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 3S-267 pagrindu priklausančiame J. T.;Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 83,80 kv. m. bendro ploto; Pastatas – ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 64,00 kub. m. tūrio; Pastatas – ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 52,00 kub. m. tūrio; Pastatas – ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 82,00 kub. m. tūrio; kiti inžineriniai statiniai - Šulinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti J. T. vardu 1992-08-27 Miesto (rajono) valdybos potvarkio Nr. 540-v pagrindu. Aukščiau nurodyti statiniai yra žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 2014-06-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 3S-267 pagrindu priklausančiame J. T.. Daugiau joks turtas – nei nekilnojamas, nei kilnojamas – J. T. mirties dieną nepriklausė.
Pareiškėjai J. T. ir K. T. pažymi, kad mirus J. T., jie tuokart nemanė, jog turi imtis atitinkamų teisinių veiksmų dėl nuosavybės teisių į palikimą įregistravimo, kadangi pareiškėjų manymu, jie buvo vieninteliai galimi įpėdiniai, be to, jie abu nuo pat J. T. mirties turtu rūpinosi kaip savu. Tokiu būdu mirus J. T. jos palikimą, nepraleisdami 3 mėnesių termino nuo mirties, priėmė būtent sutuoktinis J. T. ir sūnus K. T., faktiškai turtą pradėdami valdyti. O būtent: po J. T. mirties J. T. ir K. T. suvokė, jog turtą paveldi būtent jie ir tokiu būdu ėmė mokėti mokesčius už elektrą (pareiškėjai kiekvieną mėnesį mokėjo ir moka mokesčius už elektrą), turto draudimo įmokas (patvirtina AB Lietuvos draudimas būsto liudijimai už 2010 m., 2011 m. ir 2012 m.), darė einamąjį remontą (rekonstruota pirkia (gyvenamasis namas), buvo atliekami kamino remonto darbai, tvarkyta krosnis, remontuotas pirties pastatas, perdažytas stogas). Pareiškėjai pakeitė namų valdą apjuosiančią tvorą, atnaujino šulinį, atstatė vasaros dušą, kuris buvo sudūlėjęs. Taip pat buvo pakeisti pirkios baldai – K. T. sutuoktinei pardavus butą, ji padovanojo sutuoktiniui ir jo tėvui baldus, tokiu būdu dar J. T. esant gyvai pirkti baldai buvo pakeisti nauja sekcija, staliuku, foteliais, lova ir pan.Šalia statybų-remonto darbų pareiškėjai dirbo ir dirba žemę (kurioje yra statiniai, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausę J. T. ir J. T.), sodina vaisius, daržoves, gėles, vaiskrūmius ir pan.
K. T. praėjus vos mėnesiui po motinos mirties pirko nemažą kiekį malkų, kad tėvas būtų apsirūpinęs žiemai, būtų tinkamai šildomi pastatai. J. T. rūpinosi ir toliau kasdien rūpinasi po sutuoktinės mirties paveldėtu turtu, kadangi minėtoje sodyboje gyvena. Tuo tarpu sūnus K. T. sodyboje leidžia praktiškai kiekvieną savaitgalį, visas atostogas. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjai turtu, likusiu po J. T. mirties, rūpinosi ir toliau rūpinasi kaip savu ir tinkamai. Dėl to laikytina, kad šalys priėmė J. T. turtą aktyviais veiksmais per 3 mėnesius nuo jos mirties, be to, turtą saugo ir juo rūpinasi kaip savu, yra investavę daug jėgų, darbo, lėšų ir širdies.
Akivaizdu, kad J. T. mirus, jokių diskusijų dėl turto, likusio po jos mirties, nekilo, kadangi ji mirė santuokoje ir sutuoktinis bei sūnus aktyviais veiksmai priėmė J. T. palikimą, rūpinosi po jos mirties likusiu turtu ir de facto elgėsi taip, tarsi mirusiajai mirties dieną priklausiusį turtą turėjo ir turi teisę valdyti būtent sutuoktinis ir sūnus. Kadangi testamento J. T. nepaliko (tą patvirtina testamentų registro išrašas), po jos mirties palikimą priėmė ir faktiškai valdyti pradėjo būtent pareiškėjai, kurie yra įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai.
Po J. T. mirties per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreiptąsi nebuvo, paveldėjimo byla po J. T. mirties užvesta nebuvo (tą vėlgi patvirtina testamentų registro išrašas) ir iki šios dienos nėra užvesta. Pareiškėjai po J. T. mirties jos palikimą priėmė faktiniais aktyviais veiksmais – prižiūrėjo mirusiąjai priklausiusią turto dalį, ja tinkamai rūpinosi, mokėjo mokesčius, darė remontą, keitė baldus, t.y. su turtu elgėsi ir toliau elgiasi kaip teisėti savininkai.
Paveldėjimo teisės normos reglamentuoja fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams (LR CK 5.1 str.). Palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 str. įpėdinis yra laikomas priėmęs palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savu. Kaip ir buvo minėta aukščiau, J. T. ir K. T. po sutuoktinės ir motinos J. T. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami valdyti turtą, juo rūpindamiesi kaip teisėti savininkai.Jų-pareiškėjų elgesys įrodo, kad mirusiajai priklausančio turto valdymas ir naudojimasis juo buvo nukreiptas į nuosavybės teisių į šį turtą įgijimą ir teisių įgyvendinimą. Taigi teismine tvarka reikalinga pripažinti, jog jie-J. T. ir K. T. palikimą po J. T. mirties priėmė faktinio turto valdymo pagrindu. Siekiant ir toliau tinkamai rūpintis J. T. turtu, reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas buvo priimtas, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, t. y. kad pareiškėjai priėmė palikimą po J. T. mirties, faktiškai jį valdydami.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pateiktu mirties liudijimu (b.l.8)patvirtinama,kad J. T. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).
Pateiktais santuokos ir gimimo liudijimais (b.l.7) patvirtinama, kad pareiškėjas J. T. buvo J. T. sutuoktinis,o K. T. buvo jos sūnus.
2015-11-04 Gyventojų registro tarnybos pažyma(b.l.38) patvirtinama,kad J. T. mirties (duomenys neskelbtini) dienai ji buvo santuokoje su J. T. ir turėjo du sūnus: K. T. ir A. T. mirusį (duomenys neskelbtini).
2015-11-10 Centrinės hipotekos testamentų registro išrašu(b.l.39)patvirtinama,kad po J. T. mirties testamentų registre nėra įregistruota jos sudarytų testamentų,jos palikimo priėmimo faktų ar palikimo atsisakymo faktų.
Iš 2015-11-03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo(b.l.32-37)matyti,kad J. T. vardu nuo 1992-07-21 yra įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus,bei nuo 2031-10-18 į 0,2609 ha dydžio namų valdos žemės sklypą, ,esančius (duomenys neskelbtini), bei 1992-07-21 yra įregistruotos nuosavybės teisės į ūkinį pastatą ir nuo 2031-10-18 į 0,1757 ha dydžio namų valdos žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).
Iš pateiktų rašytinių įrodymų (b.l.42-57)matyti,kad po J. T. mirties pareiškėjai mokėjo žemės nuomos mokesčius,pastatų draudimo mokesčius ir sunaudotą elektrą.
Apklausti liudytojai O. T. ,G. L. ir J. C. pilnai patvirtino pareiškėjų pareiškime nurodomas aplinkybes dėl palikimo priėmimo.
LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai, 5.12 str.nustato,kad sutuoktinis paveldi kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų - faktinis paveldimo turto valdymas. LR CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, LR CK 5.51 str.1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
Byloje nėra jokių įrodymų,kad šį palikimą būtų priėmęs koks nors kitas asmuo, pradėdamas jį faktiškai valdyti ar gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti, kad pareiškėjai J. T. po sutuoktinės ,o K. T. po motinos J. T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusiosios palikimą iš karto po jos mirties, pradėdami jį faktiškai valdyti. Faktinis mirusios palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjų pareiškime nurodytomis aplinkybėmis,pateiktais rašytiniais įrodymai ir apklaustų liudytojų parodymais .
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgyvendinimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,kad J. T. a.k(duomenys neskelbtini) po sutuoktinės,o K. T. a.k(duomenys neskelbtini) po motinos J. T. a.k(duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui
per Varėnos rajono apylinkės teismą.