Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12095-1051/2016 pagal ieškovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos netiesioginį ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, spręsdamas netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą, įpareigojo ieškovą pašalinti netiesioginio ieškinio trūkumus, pagrįstumo ir teisėtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi, nustatęs, kad ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija netiesioginiu ieškiniu siekia sukurti ir įgyvendinti savo teisę į žalos atlyginimą iš skolininko BUAB „Aisnera“ buvusio vadovo A. P., nes BUAB „Aisnera“ bankroto administratorius nepagrįstai šios teisės neįgyvendina, nereikalauja atlyginti žalą įmonei dėl pasisavinto/dingusio derliaus, ieškovei nustatė terminą iki 2016 m. gruodžio 19 d. pašalinti tokius ieškinio trūkumus: pateikti įrodymus, kad iki netiesioginio ieškinio teismui pateikimo dienos ieškovas kreipėsi į BUAB „Aisnera“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto administratoriaus, neva, neteisėtų veiksmų (neveikimo); įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, BUAB „Aisnera“, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos šios bendrovės teisėms ir pareigoms. Teismas konstatavo, kad įstatymas ieškovei, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorei, nesuteikia teisės kreiptis į teismą netiesioginiu ieškiniu, pareikštu bankrutuojančios įmonės, kaip skolininko vardu, dėl žalos atlyginimo, todėl tuo pagrindu būtų galima ieškinį atsisakyti priimti, kaip suinteresuoto asmens vardu paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Terminas trūkumams pašalinti gali būti skiriamas, tik kai ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, ir jokiais būdais negali būti paskirtas dėl aplinkybių, susijusių su teisės į ieškinio patenkinimą įgyvendinimu.Ieškovas pateiktame ieškinyje neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, o teismo pasiūlymas ieškovui dėl atskirų, konkrečių ieškovo reikalavimų teisinio kvalifikavimo pateikimo yra perteklinis, nes faktiškai tai yra reikalavimas pateikti faktų teisinį vertinimą.Įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nereglamentuoja kreditoriaus ir skolininko procesinės padėties civilinėje byloje, iškeltoje pagal netiesioginį ieškinį, todėl šiam tikslui pasiekti kreditorius gali pasirinkti bet kurią teisminį ginčą inicijuojančio asmens procesinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus netiesioginio ieškinio trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014). Teisėjas, priimdamas ieškinio pareiškimą, nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina. Todėl šiuo atveju apeliacinis teismas nepasisako dėl skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų dėl netiesioginio ieškinio (ne)galimumo, vertindamas išimtinai procesinės teisės kreiptis į teismą egzistavimą pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų kontekste.

Dėl teisės reikšti netiesioginį ieškinį

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankrutuojančios įmonės kreditorius turi teisę kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu CK 6.68 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškiant ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) neįgyvendina tokios teisės. Nei galiojantis Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), nei CPK nenustato išankstinės tokio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. pareigos kreditoriui prieš kreipiantis į teismą su netiesioginiu ieškiniu bankrutuojančios įmonės vardu skųsti bankroto administratoriaus veiksmus ar neveikimą kreditorių susirinkime ĮBĮ nustatyta tvarka. Šiuo atveju BUAB „Aisnera“ kreditorius įgyvendina šios bendrovės teisę pareikšti ieškinį valdymo organo nariui dėl žalos, padarytos juridinio asmens valdymo organo nariui (vykdančiajam vadovui) pažeidus fiduciarines pareigas, atlyginimo priteisimo, kurios neįgyvendino ieškinio pateikimo metu BUAB „Aisnera“ bankroto administratoriumi buvęs G. M.. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog bankrutuojančios įmonės kreditorius neturi teisės kreiptis į teismą netiesioginiu ieškiniu, pareikštu bankrutuojančios įmonės, kaip skolininko vardu, dėl žalos atlyginimo, nepagrįsta.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirajame skunde formuluojamu argumentu, kad CPK nereglamentuoja kreditoriaus ir skolininko procesinės padėties civilinėje byloje, iškeltoje pagal netiesioginį ieškinį. Netiesioginiu ieškiniu siekiama apginti pareiškėjo – kreditoriaus, kitų kreditorių ir net paties skolininko interesus. Šiam tikslui pasiekti kreditorius gali pasirinkti bet kurią teisminį ginčą inicijuojančio asmens procesinę padėtį (ieškovu, skolininką įtraukiant į procesą trečiuoju asmeniu, skolininko, kaip ieškovo, atstovu ar bendraieškiu).

Dėl rašytinių įrodymų trūkumo

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad trūkumai, kurie nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį atsisakant priimti dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 2 d.). Tačiau ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1; Teismų praktika 36).Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė faktinio pobūdžio aplinkybes, su kuriomis jis sieja galimybę patenkinti pareikštus reikalavimus atsakovu patrauktam bendrovės vadovui A. P. (bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pasisavinimas/iššvaistymas/sudarymas sąlygų jam dingti), o ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė atitinkamus įrodymus. Tokioje situacijoje, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantą pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kad iki netiesioginio ieškinio teismui pateikimo dienos ieškovas kreipėsi į BUAB „Aisnera“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto administratoriaus, neva, neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pasitvirtinus apelianto nurodomai aplinkybei, jog tokių įrodymų jis neturi ir pateikti negali, nes tokių įrodymų apskritai nėra, ir apeliantui nustačius terminą pašalinti šį trūkumą, būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą. Be to, kaip minėta, įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantą pateikti nurodytus papildomus įrodymus, o, bet kuriuo atveju, tai nėra esminis trūkumas, kuris sudarytų kliūtis tolesnei proceso eigai.

Dėl trečiojo asmens įtraukimo į nagrinėjamą bylą

Ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas, nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepateikimas ieškinyje jo trūkumu gali būti pripažintas tik išimtiniu atveju, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1; Teismų praktika 36).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantą į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti BUAB „Aisnera“, kurios naudai iš bendrovės vadovo prašoma priteisti žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjančiam teismui įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ir savo iniciatyva, taip pat tai, jog asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis klausimas gali būti sprendžiamas ir pasirengimo stadijoje (CPK 225 str. 5 p.), šiuo atveju, teismo nuomone, įtrauktinas į bylą asmuo ir jo duomenys teismui buvo pateikti ir žinomi, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes asmens įtraukimo į bylą klausimas galėjo būti išspręstas paties teismo, sudarant prielaidas operatyviam bylos nagrinėjimui.Apibendrinant darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ir dėl šios priežasties neužtikrino apelianto teisės į teisminę gynybą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo svarstyti pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.