Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose (toliau – Kauno apylinkės teismas) nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. G. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. sausio 23 d. apie 18.45 val., kieme, prie (duomenys neskelbtini), sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam V. K. į įvairias kūno vietas, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį ekchimozėmis (poodinėmis kraujosruvomis) ir odos nubrozdinimais galvoje, kraujosruva dešiniame akies obuolyje, bei pagrobė jam priklausantį planšetinį kompiuterį „Lenovo Tab M10“ - 200 eurų vertės, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę priešintis pagrobė nukentėjusiajam V. K. priklausantį 200 eurų vertės turtą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

3. Tuo pačiu pagrindu skundžiama 2023 m. birželio 1 d. nutartimi apylinkės teismas pratęsė R. G. suėmimo terminą trims mėnesiams.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

6. Kaltinamasis R. G., jo gynėja advokatė R. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuoti tinkamai, todėl skundas išnagrinėtas jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. G. skundas atmestinas.

7. Kaltinamasis R. G. skunde apygardos teismui pareiškė norą dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant šį skundą. BPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundui dėl suėmimo paskyrimo, dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo ir dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo nagrinėti rengiamas posėdis, į jį šaukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad suimtojo dalyvavimo skundo nagrinėjime klausimo sprendimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, aukštesniajam teismui yra pateikti visi skundo išnagrinėjimui reikšmingi duomenys, R. G. dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, pateikė paaiškinimus. Suimtasis skunde nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nagrinėti skundą jam dalyvaujant teismo posėdyje, skundo argumentai yra pakankamai aiškūs. Esant šioms aplinkybėms, suimtojo prašymas dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant skundą netenkinamas.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, kaltinamojo skundo argumentais dėl suėmimo termino pratęsimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas pratęsti R. G. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą neišnyko ir nepasikeitė.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. paties R. G. duoti parodymai, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, vaizdo įrašų, kitų objektų apžiūros protokolai, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Taigi pagrindas taikyti kaltinamajam kardomąją priemonę yra nustatytas.

10. Kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

11. Vertinamu atveju kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam R. G. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors su šio pagrindo egzistavimu skunde apygardos teismui nesutinkama, tačiau, įvertinus skundo argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų visumą, abejoti šio suėmimo pratęsimo pagrindo egzistavimu pagrindo nėra.

12. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, kaip jau konstatuota apylinkės teismo, R. G. kaltinamas vienos tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų kategorijai, padarymu. Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką numato ir su laisvės atėmimu susijusią bausmę iki šešerių metų, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga šiuo atveju egzistuoja.

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis R. G. teistas devynis kartus (daugiausia už nusikaltimus žmogaus sveikatai, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje), jam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jos teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, pavyzdingo elgesio išlaikyti ilgesnį laiką kaltinamasis nesugebėjo, kadangi nusikalstamą veiką, kurios įvykdymu yra kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, padarė neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kuri Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę. Be to, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautas pranešimas apie tai, kad Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK VS R. G. atžvilgiu yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Pažymėtina ir tai, kad R. G. eilę kartų baustas administracine tvarka (už važiavimą be bilieto, viešosios tvarkos pažeidimus, smulkias vagystes iš parduotuvių), už padarytus nusižengimus paskirtų baudų sumokėjęs nėra. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju suėmimas R. G. paskirtas, kadangi jis pažeidė paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas, šaukiamas neatvyko į teismo posėdį, nors teismo šaukimas pasirašytinai įteiktas sugyventinei. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. G. yra nevedęs, kaip pats nurodo turi sugyventinę, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi alkoholio vartojimo problemų, taip pat neturi pastovios darbinės patirties. Ir nors apeliantas skunde nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kartu su buvusia drauge dalinasi sūnaus priežiūra, o dabartinė sugyventinė laukiasi, kad ieško darbo, tačiau teisėjų kolegija šiuos kaltinamojo teiginius laiko deklaratyviais ir nepaneigiančiais taikytos kardomosios priemonės pagrįstumo. Akivaizdu, jog būdamas jau ne kartą teistas, taigi puikiai suvokdamas tiek nusikaltimų darymo teisines pasekmes, tiek pareigą laikytis ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismo paskirtų kardomųjų priemonių, jų nesilaikydamas R. G. prisiėmė ir įstatymuose numatytų sankcijų riziką. Būtinybė išlaikyti nepilnametį vaiką ir faktinę šeimą nesustabdė jo nuo pakartotinio neteisėto elgesio, todėl abejotina, kad šios aplinkybės gali eliminuoti galimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

14. Taigi, šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir ankstesnių teistumų kontekste pasitikėti kaltinamojo pasižadėjimu nebėgti (nesislėpti), kolegijos vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip nurodyta aukščiau, kaltinamasis jau ilgą laiką nesugeba savo elgesio keisti teigiama linkme, nors yra jauno ir darbingo amžiaus bei turi išlaikytinių, niekur oficialiai nedirba, nesistengia pragyvenimui ir paskirtų baudų mokėjimui užsidirbti legaliais būdais, tačiau daro naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, tokiu būdu, visiškai ignoruodamas Lietuvos Respublikos įstatymus bei visuomenėje pripažintas geros moralės nuostatas. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kurios niekaip nepaneigia kaltinamojo skunde nurodyti argumentai, jog būdamas laisvėje jis gali bandyti išvengti jam gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės bėgdamas (slėpdamasis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo aspektu nėra svarbu ar kaltinamasis anksčiau bandė slėptis ar bėgti. Šioje proceso stadijoje baudžiamosios bylos duomenis teismas analizuoja tik tiek, kiek tai susiję su suimtajam taikomos kardomosios priemonės teisėtumu ir pagrįstumu. Klausimai dėl asmens kaltumo, veikos teisinio įvertinimo, o tuo pačiu bausmės, sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir atitinkamai įvertinami atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) klausimą svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Šiuo atveju padaryta pagrįsta išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti, kadangi akivaizdu, jog skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės (suėmimo paskyrimo priežastys bei kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys), leidžia pagrįstai manyti, jog R. G. būdamas nesuimtas gali vengti proceso ir taip vilkinti bylos nagrinėjimą teisme, todėl analizuojamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Kaltinamajam šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas, atsižvelgiant į tai, kad byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, parinktas teisingai ir pagrįstai. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo suimtojo teises, tačiau šiuo atveju be šių teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju suėmimo paskyrimas yra pateisinamas poreikiu užkirsti kelią kaltinamajam bėgti (slėptis) ir tik griežčiausia kardomoji priemonė gali visiškai eliminuoti galimybę kaltinamajam pasislėpti nuo teismo.

16. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju egzistuoja suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindas ir sąlygos, o kardomųjų priemonių tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, be to kardomoji priemonė nei savo rūšimi, nei trukme (pirmą kartą suėmimas skirtas keturiolikai dienų, skundžiama nutartimi pratęstas trims mėnesiams) nėra akivaizdžiai neproporcinga siekiamiems tikslams ir kaltinamojo teisės suvaržomos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priežasčių tenkinti kaltinamojo R. G. skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiama apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, teismas

nutaria:

kaltinamojo R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.