- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- 1-981-917/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-54236-16
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- T. A.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.2.54.5pavadinimo nepavyko patikrinti
galimam laiduotojui A. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. A. (ankstesnė pavardė M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, Lietuvos kariuomenės mechanizuotos pėstininkų brigados (duomenys neskelbtini), tarnybos vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno m. sav., Lietuva, anksčiau teismo teistas vieną kartą - 2014-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 mėn. laisvės apribojimas, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. A. 2016 m. lapkričio 19 d., apie 00.40 val., prie Pakalnės g. 15A namo, Kaune, konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus spyrė A. P. į dešinę koją, nuo ko A. P. nugriuvo ant žemės, taip, ne mažiau kaip vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, padarydamas odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje, kariame rieše, dešinėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko krašto nuskilimą, dešinės čiurnos išorinio kulkšnies lūžį, dėl kurio A. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, kas sukėlė A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis T. A. apklausiamas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, neginčija kaltinamojo akto ir parodė, kad viskas buvo taip, kad buvo savaitgalį gimtadienis, nusprendė susitikti su draugais ir atšvęsti. Šventė, buvo nuėjęs į tualetą, kai išgirdo, kad jį kviečia į kiemą. Girdi, kad ten sąmyšis, visi išėję į gatvę. Taip pat išėjęs į gatvę pamatė draugą Mantą su suplėšyta striuke, ir kad Mantas kažką aiškinasi su nukentėjusiuoju dėl suplėšytos striukės. Tada kaltinamasis nusprendė juos išskirti, nes nenorėjo problemų. Paklausė, iš kur A. P. yra, sakė jam, kad grįžtų jis namo, bet šis įsižeidė ir pradėjo garsiai kalbėti, rėkti. Kaltinamasis prašė, kad A. P. nurimtų ir kalbėtų ramiu tembru. Tada A. P. grasino kaltinamajam ir jo draugams. Kaltinamasis suprato, kad riekia atsikratyti viso to reikalo. Paprašė nukentėjusiojo, kad jis grįžtų atgal, iš kur atėjęs. Šis pasiūlė persimesti dar kartą, kitaip tariant pasimušti. Nukentėjusysis pasiūlė aiškintis santykius, kaltinamasis sutiko ir nukentėjęs jam trenkė, T. A. pasitraukė, o nukentėjęs spyrė. Kaltinamasis patapšnojo nukentėjusiajam per petį ir palinkėjo geros dienos. Pripažįsta, kad pora kartų sudavė nukentėjusiajam į kairę kojos šlaunį. Nuo jo padarytų smūgių nukentėjusiajam galėjo atsirasti lūžiai ir sužalojimai, dar krisdamas gal galėjo kažką pasidaryti. Tuos du smūgius sudavė į nukentėjusiojo koją. Nukentėjęs nukrito dėl kaltinamojo smūgio. Jeigu nebūtų trenkęs, tai tas ir nebūtų kritęs, jeigu nebūtų kritęs - nebūtų lūžio. Jeigu būtų buvęs blaivus, tai tokio konflikto nebūtų buvę. Nukentėjusysis buvo taip pat neblaivus. Įvykio metu dar buvo du Mantai ir Imbrasas, ir nukentėjusysis su savo panele. Konflikto pradžios, kai Mantui buvo suplėšyta striukė, nematė, jam tik pasakojo. Tas konfliktas iš kur kilo, tai kiek kiti pasakojo, tai draugas išėjo parūkyti ir išgirdo, kaip agresyviai vyrukas šaukia ant panelės, ir draugui tas nepatiko, nes sakė, kad vyras taip negali šnekėti su moterimi, jis prašė, kad nurimtų ir dėl to vyrai susistumdė, ir taip suplėšė Manto striukę. Kai akis į akį bendravo su nukentėjusiuoju, tai nedemonstravo jokių savigynos veiksmų. Nekentėjusiajam grasinimų, gąsdinimų, nieko tokio nesakė. Ne viską atsimena. Draugas kvietė, kad atidaryti vartus, kad išvažiuotų mašiną. Kitas Mantas draugas, jo pavardė M. P.. Grėsmės iš merginos nejuto, o iš Palionio, tai jis rodė agresiją, todėl ir kaltinamasis manė, kad kitaip nebus, kad jis kitaip nesielgs. Mano, kad tinkamai elgėsi, tiesiog mėgino iš pradžių gražiai, o po to teko fiziškai. Pirmas smūgius sudavė nukentėjęs. Jis nepataikė, nes kaltinamasis pasitraukė. Kaltinamojo draugai kaip ir jis pats nesivelia į muštines, nes žino, kad tai yra neprotinga. Jis su A. P. šnekėjo, aiškinosi, nukentėjęs jį įvykio momentu pirštais baksnojo ir pasiūlė išsiaiškinti. Nukentėjusiajm pataikė į kairią šlaunį. Jis stovėjo šonu į kaltinamąjį. Mergina reagavo taip, kad ji atsitraukė ir nieko nedarė. Ji dar rėkė: „Gana, stop, atsitrauk“. Medikų nekvietė, nes nematė grėsmės. Matė, kaip nukentėjęs stojosi ir mergina jį laikė, atsisuko dar, pažiūrėjo ir nuėjo. Gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Turtinę nukentėjusiojo patirtą žalą pripažįsta, o dėl neturtinės žalos dydžio nepripažįsta.
Kaltinamajam T. A. pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo T. A. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
nukentėjusiojo A. P. parodymais nustatyta, kad 2016-11-19, apie 00.30 val. su savo sužadėtine R. S. ėjo link namų Pakalnės gatve, Kaune. Eidami garsiai kalbėjosi, diskutavo. Matė, kad prie Pakalnės g. 15A namo stovi vaikinai, šnekučiuojasi. Jau juos praėjus išgirdo, kad kažkas iš už nugaros kažką šaukia, tada atsisuko. Pribėgo nepažįstamas vaikinas, kuris paklausė: „Ką tu čia muši“. Pastarajam atsakė, kad viskas tvarkoje, niekas nieko nemuša, tik kalbasi ir tiek. Tada tas pats vaikinas nenurimo, pareiškė, kad jam neaiškinti, griebė už striukės dešinės striukės rankovės, stipriai truktelėjo už rankovės, ko pasekoje nugriuvo ir jis patempė grindiniu. Tuo metu suplyšo striukės dešinė rankovė. Kai nugriuvo, tai jokio skausmo nejuto, tuo metu tikrai nebuvo sužalotas ir nebuvo sužalota koja. Tiesiog neatlaikęs lygsvaros, kai jisai stipriai patempė kelis kartus už rankovės, nugriuvo. Vaikiną atitraukė kiti to vaikino draugai. Jisai buvo apie 170 cm. ūgio, trumpais tamsiais plaukais, apie 20-23 metų amžiaus, apsirengęs mėlynu megztiniu, tamsiomis kelnėmis, matėsi, kad jis iš sudėjimo galimai sportuojantis. Jo veido neįsidėmėjo, tačiau jį geriau įsidėmėjo Rūta. Kadangi užsipuolusį vaikiną, draugai atitraukė (tuo metu jau buvo priėję 3 ar 4 vaikinai), tai jiems pasakė, kad užpuolikas atlygintų už suplėšytą striukę 50 eurų (suplėšytos striukės vertė 80 eurų, ji buvo neseniai nupirkta). Suplėšiusį striukę vaikiną jo draugai nusivedė šalin ir jis pats su drauge kalbėjosi su vaikinais dėl striukės atlyginimo. Vaikinai aiškino, kad jis pats kaltas, nors jo kaltės jokios nebuvo. Besikalbant, norėdamas juos nuraminti, palietė ranka vaikino, kurį atpažino, ranką. Tuomet tas vaikinas pareiškė, kad yra eilinio būrio karys ir kad jo neliesti. Visi konfliktavo žodžiais. Ir minėtas atpažintas vaikinas - T. A., tyčia bandė įspirti, darydamas suktukus, į galvos sritį, pavyko jo smūgių išvengti, nes atsitraukė. Jis nenurimo ir dar kartą ne mažiau dviejų kartų spyrė jau pataikydamas į kojas. Tada nuo jo spyrių stipriai suskaudo dešinę koją, griuvo. Po šių smūgių, bandė stotis, labai skaudėjo dešinę koją. Tuo metu vaikinai nuėjo. Atsistojus suprato, kad negali paeiti. Tada Rūta paskambino pagalbos numeriu „112“. Atpažintasis vaikinas - T. A., tyčia spirdamas koja ne mažiau dviejų kartų, sužalojo - jam (A. P.) konstatuotas dešinės kojos kulkšnies lūžis. O vaikinas, kuris pradėjo konfliktą, tyčia tampydamas už striukės, ją suplėšė, padarydamas 80 eurų turtinę žalą. Šio vaikino neįsidėmėjo ir atpažinti negali. Su smurtavusiais vaikinais buvusių jų draugų neįsidėmėjo, nes buvo tamsus paros metas, ir visas šis įvykis buvo visiškai netikėtas. Draugei šis įvykis sukėlė šoką, nes buvo užpultas be jokios priežasties, viešoje vietoje, ji iki dabar bijo vakarais vaikščioti. Prieš patį buvo panaudotas fizinis smurtas taip pat be jokios priežasties, dabar tęsia gydymą po operacijos (b.l. 16, 18-19).
Papildomos apklausos metu nukentėjusiojo A. P. parodymais nustatyta, kad 2016-11-19, apie 00.40 val. prie Pakalnės g. 15A namo, Kaune, konflikto metu buvo sužalotas. Jam buvo spirta kelis kartus į dešinę koją, dėl ko nugriuvo ir patyrė dešinės čiurnos kulkšnies lūžį. Griuvimo metu patyrė nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, rankose, vėliau pastebėjo, kad griuvimo metu nuskilo dešinės pusės pirmo danties vainiko kraštas. Patyręs dešinės kojos kulkšnies lūžį, gydėsi apie du mėnesius, su langete buvau priverstas vaikščioti apie du mėnesius. Dėl neteisėtų kaltininko veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą patyrė, nes savo lėšomis teko įsigyti įvairius vaistus, ortopedinę techniką, prarado bilietus kelionei, nes jau buvau iš anksto susiplanavęs atostogas. Be to, savo lėšomis turės pas stomotologą susitvarkyti nuskeltą dantį. Buvo priverstas atsisakyti kelionės į Frankfurtą Vokietijoje, dėl to prarado lėšas už pirktus iš anksto lėktuvo bilietus. Savo patirtą turtinę žalą išdėstė smulkiai civiliniame ieškinyje, kurį pateikia prie baudžiamosios bylos. Pateikia ir turimus dokumentus šiam ieškiniui pagrįsti. Neteisėtais kaltininko veiksmais padaryta 348,21 eurų turtinė žala. Taip pat patyrė ir neturtinę žalą, nes sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, ilgą laiką gydėsi, patyrė skausmą ir įvairius nepatogumus. Padarytą neturtinę žalą vertina 3000 eurų sumai, ją pagrindžia savo pateiktame ieškinyje (b.l. 22).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog nukentėjusysis A. P. atpažino T. A. kaip jį sužalojusį asmenį (b.l. 20-21).
Liudytojos R. S. parodymais nustatyta, kad 2016-11-19, apie 00.30 ar 00.40 val. einant namo, kartu su A. P., ties Pakalnės g. 15A namu, Kaune, abu su Andriumi garsiai eidami diskutavo ir praėjus Pakalnės g. 15A, namą, matė, kad kieme, prie durų stovėjo 2-3 asmenys. Paėjus nuo to namo apie 5 ar 10 metrų, pamatė jai iš už nugaros ateinanačius iš to kiemo tris jaunuolius. Vienas iš jų buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo klausti "kas čia jums negerai?". Tada vienas iš jų pasakė, kuris nežino, kad ją neva Andrius skriaudžia ir jie nori ją užstoti. Tada ji tarp dviejų tų vaikinų atsistojo ir pasakė, kad viskas gerai, nesusipykę ir tarp jos ir Andriaus jokio konflikto nėra. Kitas iš tų vaikinų buvo arčiau Andriaus ir staiga atsisukusi pamatė, kad jos sužadėtinio suplėšyta striukės rankovė ir jis guli ant žemės. Vaikinas, kuris užpuolė Andrių, buvo apie 170-175 cm., ūgio, trumpai kirptais plaukais, apie 20-23 metų amžiaus, buvo apsivilkęs mėlynos spalvos megztiniu ir tamsiomis kelnėmis, plačių pečių, sportuojantis. Vieną iš jų gerai įsiminė, kuris bandė taikiai viską išspręsti. Visi vaikinai buvo apsvaigę nuo alkoholio. Po to, tas, kuris užpuolė sužadėtinį Andrių, po įvykio greitai nuėjo į Pakalnės g. 15 A, kiemą. Po to atėjo iš to pačio kiemo dar vienas vaikinas, kuris atrodė sekančiai: tamsiais rudais marškinėliais, priekyje su baltos spalvos užrašu, buvo apie 20-25 metų amžiaus, apie 187-190 ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesiais trumpai kirptais plaukais, jo balsas žemas, duslus. Su šiuo vaikinu Andrius aiškinosi, sakydamas jam pažiūrėk, tavo draugai suplėšė striukę. Dar Andriui šis jaunuolis aiškino, kad jis tarnauja vienoje iš geriausių Lietuvoje karinių pajėgų, todėl su juo geriau į konfliktą nesivelt. Dar Andrius paparašė, kad už suplėšytą striukę būtų atlyginta. Tuo metu, būdama per 2-3 metrus nuo jų, tai Andriaus ir apibūdinto vaikino, kalbėjosi su kitais dviem vaikinais taip pat aiškinosi dėl suplėšytos striukės žalos atlyginimo, rodydama jiems suplėšytą striukę. Iš kiemo priėjo tas vaikinas, kuris suplėšė Andriui striukę, jis buvo užsirišęs ant kaklo languotą ilgą skarą. Jis pasakė "skirstomės ir taikiai išspręskim konfliktą". Jam pasakė "atlyginkit žalą, tada mes išeinam". Tada vienas iš vaikinų, sako: "žiūrėk, žiūrėk tavo draugą sumuš". Atsisuko ir pradėjo rėkti "stop stop" ir pamatė, kad vaikinas, apsirengęs su tamsiais rudos spalvos marškinėliais ir baltu užrašu, padarė du suktukus su koja taikydamasis Andriui į galvos sritį, bet nepataikė, nes Andrius yra lankęs boksą ir sugebėjo besilankstydams smūgių išvengti. Viskas vyko labai greitai ir pamatė, kad Andrius parkritęs ant važiuojamosios kelio dalies, o tas pats vaikinas, kuris darė suktukus, bando kumščiu smūgiuoti Andriui į galvos sritį. Ar jis Andriui sudavė kokį nors smūgį į kurią nors kūno vietą ar ne, nematė. Andrius po to jokiais skausmais, išskyrus kojos, nesiskundė. Pati pribėgo prie Andriaus ir to vaikino ir nustūmė tą vaikiną rankomis, kad jis nelįstų prie Andriaus. Už pažastų paėmusi Andrių padėjo jam atsistoti ir jis pasakė, kad skaudą koją, negali paeiti ir prašė kviesti greitąją pagalbą. Visi vaikinai labai greitai išsiskirstė. Visus tuos vaikinus matė pirmą kartą. Andrius kada atsistojo nuo žemės, kai jam suplėšė striukę, koja sužalota jam nebuvo. Tai įvyko antro konflikto metu, konflikto metu su vaikinu, apsirengusiu rudais marškiniais ir priekyje baltu užrašu (b.l. 85-86).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog R. S. atpažino D. I. kaip asmenį, buvusį kartu su kitais vaikinais, tačiau šis vaikinas fizinio smurto nenaudojo (b.l. 88-89).
Liudytojo D. I. parodymais nustatyta, kad 2016-11-18, apie 21.00 val. pas jį į svečius atėjo draugai T. A., M. B., D. N. ir Mantas, kurio pavardės nežino. Namuose nebuvo tėvų, todėl visi vakarojo, vaišinosi viskiu. 2016-11-19, galimai apie 00.30 val., draugai išėjo parūkyti, pats liko namie. Namie buvo dar likęs Mantas, kuris ruošėsi vykti namo, jis vairavo automobilį, taigi nevartojo alkoholio. Išėjo jį palydėti ir išgirdo, kad už namo tvoros triukšmas, vyksta kažkoks konfliktas. Pamatė, kad M. B., D. N. ir galimai T. A. konfliktuoja su nepažįstamu vaikinu, šalia kurio buvo nepažįstama mergina. Matė, kad nepažįstamam vaikinui yra suplėšyta striukė, jis dėl to pyko. Vaikinas sakė, kad jam turi būti atlyginta žala už suplėšytą striukę. Jisai tai sakė M. B., todėl suprato, kad būtent Mantas jam ir suplėšė striukę. Pats asmeniškai nematė, kokiom aplinkybėm buvo suplėšyta vaikino striukė. M. B. buvo apsirengęs violetinės spalvos megztiniu, kuris tamsoje galėjo atrodyti mėlynu, jis yra plačių pečių, sportavęs. Pats bandė šnekėti su nepažįstamais vyru ir mergina, kad visi nurimtų, bet jie buvo piktai nusiteikę, vis kartojo, kad jiems turi būti atlyginta už striukę 50 eurų. D. N., kuris buvo įsispyręs į rytietiško stiliaus tapkes, bandė nuraminti konfliktą, bet jam nepavyko. Po to matė, kad M. B. buvo nubėgęs į namus ir neužilgo grįžo užsirišęs ant kaklo skarą, nes buvo šalta. Gali būti, kad T. A. priėjo prie visų truputį vėliau, jau kai barnis vyko, tačiau to tiksliai nematė. T. A. buvo apsirengęs tamsiais rudais marškiniais su baltu užrašu. Jis yra smulkaus kūno sudėjimo. Tomas sakė vaikinui ir merginai, kad jis tarnauja vienoje iš geriausių Lietuvoje karinių pajėgų, todėl su juo geriau į konfliktą nesivelt. Tada nepažįstamas vyras pareiškė, kad jis boksininkas. Pats kalbėjo su mergina ir pamatė, kad T. A. spyrė vieną kartą nepažįstamam vyrui, pataikydamas lygtai į kairę koją, ties kojos kelio sritim. Vyras suklupo, ar Tomas jam bandė suduoti į galvos sritį, nematė, nes viskas įvyko labai greitai. Po to visi grįžo pas jį į namus. Konflikto metu nepažįstamam vyrui striukę suplėšė, kaip suprato, M. B., o spyrė T. A.. Negalvojo tuo metu, kad nepažįstamas vyras patyrė kokius sužalojimus, tik vėliau sužinojo, kad buvo atvažiavosi greitoji med. pagalba ir policija. (b.l. 91-92).
Liudytojo M. P. parodymais nustatyta, kad 2016-11-19, apie 00.30 val. Mantas ir galimai Dovydas išėjo parūkyti, pats rūkyti nėjo. Išgirdo kieme triukšmą, jau ruošėsi važiuoti namo. Tomas išėjo atidaryti vartus ir tuo metu išgirdę barnius, nuėjo į gatvę, už vartų. Pamatė, kad vyksta konfliktas tarp nepažįstamo vyro su barzda, su juo buvusios moters ir Manto su Dovydu. Jie ginčijosi dėl suplėšytos vyro su barzda striukės. Mantą prilaikė Dovydas, o nepažįstamą vyrą laikė moteris. Jie barėsi dėl suplėšytos vyro striukės. Vyras šaukė, kad jam turi būti atlyginta žala už suplėšytą striukę. Jisai tai sakė Mantui ir suprato, kad Mantas jam ir suplėšė striukę. Pats asmeniškai nematė, kokiom aplinkybėm buvo suplėšyta vaikino striukė. Vyras su moterimi labai stipriai pyko ir rėkė. Girdėjo, kad vyras, kuriam buvo suplėšyta striukė, gyrėsi, kad lankė boksą ir visus gali sumušti. Tomas jam atrėžė, kad jis jo nebijo, nes yra karys. Girdėjo, kad vyras tada siūlė Tomui muštis. Tomas sutiko. Tada Tomas jam spyrė, kiek kartų spyrė, nematė, bet matė, kad jam spirdamas pataikė lygtai į kairę koją, kur tiksliai nematė. Po to nepažįstamas vyras nugriuvo. Tada visi nuo jų nuėjo. Prieš spiriant, Tomas dar norėjo gražiuoju išsiskirti su vyru, buvo jam ištiesęs ranką susitaikymui, bet pastarasis jos nepaspaudė, nenurimo dėl suplėšytos savo striukės. Nematė, kaip prasidėjo konfliktas ir kokiom aplinkybėm buvo suplėšyta vyro striukė, bet suprato, kad ją suplėšė Mantas, o nepažįstamam vyrui įspyrė T. A.. Gal jei būtų Tomas blaivus, jis būtų susitvardęs, be to, pats nukentėjęs vyras siūlė jam muštis. Pats į konfliktą nesivėlė (b.l. 94-95).
LR BPK 82 str. 3 d. numatytais pagrindais kaip specialiojos liudytojo M. B. apklausos protokolu nustatyta, kad jau nakties metu 2016-11-19, galimai apie 00.30 Dovydas buvo išėjęs parūkyti, pats taip pat su juo išėjo į kiemą. Stovint kieme prie atidarytų kiemo vartų, pamatė gatve einančius nepažįstamus vaikiną su mergina, kurie tarpusavyje ginčijosi, girdėjo, kad vyras garsiai keikėsi necenzūriniais keiksmais. Tada vyrui sušuko: „Ko čia rėkauji“. Pastarasis pasiuntė, sakydamas „Eik tu nachui“. Tada supyko, išėjo pro vartelius ir nuėjo link jo. Vyras su mergina sustojo. Pats prie jų priėjo ir abu apsižodžiavo rusiškais keiksmais. Vyras buvo neblaivus, tai matė iš jo judesių. Pats buvo išgėręs viskio, bet apsvaigęs nesijautė. Nepažįstamas vyras bandė apsikabinti, jį pastūmė sakydamas, kad jis atsitrauktų ir laikytųsi atstumo. Kai jį pastūmė, vyras pagriebė jam už dešinės rankos, tada jį pagriebė taip pat už striukės rankovės. Abu stumdėsi ir besistumdant, kadangi pats buvo vyrui paėmęs už rankovės, suplyšo jo striukės rankovė. Vyro nepargriovė, tiesiog stipriai jį patempė už striukės bandydamas pargriauti. Po to Dovydas juos iškyrė. Tada nepažįstamas vyras pradėjo reikalauti, kad jam atlygintų už suplėšytą striukę 50 eurų. Kadangi paties megztinis taip pat suplyšo (jį jau yra susiuvęs ir sutvarkęs), tai nematė reikalo nieko atlyginti. Po to matė, kad atėjo Dainius su Tomu ir Mantas. Nepažįstamas vyras ir su juo buvusi mergina šaukė, kad jiems turi būti atlyginta už suplėšytą striukę, konfliktas tęsėsi, vyras nenurimo. Tuomet pats nuėjo į Dainiaus namus, nenorėdamas daugiau konfliktuoti. Kadangi jo draugai vis negrįžo, vėl grįžo į įvykio vietą. Tada pamatė, kad Tomas spiria koja nepažįstamam vyrui, pasirodė, kad pataikė į galvą, nors to tvirtinti negali, vyras nugriuvo. Jis bandė keltis ir tada pats atitraukė Tomą nuo jo. Kai nepažįstamas vyras nugriuvo, visi nuėjo į Dainiaus namus. Jaučiasi kaltas dėl to, kad suplėšė striukę ir už ją atlygins. Neturėjo tikslo prisikabinti prie nepažįstamo vyro, tiesiog jis labai garsiai ginčijosi su savo mergina, šūkavo gatvėje ir jo paklausus, ko jis šūkauja, jis atšovė keiksmais. Dėl to ir kilo konfliktas (b.l. 100-102).
Specialisto išvada Nr. G3036/2016(02) nustatyta, kad A. P. padaryta odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje, kairiame rieše, dešinėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko krašto nuskilimas, dešinės čiurnos išorinio kulkšnies lūžis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės čiurnos išorinio kulkšnies lūžio A. P. sveikata buvo sutrikusi ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu ir visumoje galėjo būti padaryti nugriuvus kniūbsčiam ir atsitrenkus į aplinkoje esančius kietus bukus daiktus ar paviršius, vieno ar daugiau griuvimų pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2016-11-19. (b.l. 35-36).
2016-11-19 apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėta įvykio vieta - teritorija, esanti Pakalnės g. prie namo Nr. 15A, Kaunas. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta, sudaryta fotolentelė (b.l. 10-12).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto (sunkaus, nesunkaus ar nežymaus) sveikatos sutrikdymui ) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. (LAT 2014-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai T. A. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu metu ir vietoje, menkaverčio tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus T. A. spyrė A. P. į dešinę koją, nuo ko A. P. nugriuvo ant žemės, taip, ne mažiau kaip vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, padarydamas odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje, kariame rieše, dešinėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko krašto nuskilimą, dešinės čiurnos išorinio kulkšnies lūžį, dėl kurio A. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, kas sukėlė A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog suduodamas smūgius nukentėjusiajam daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš ištirtais įrodymais.
BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 390,09 Eur priteisimo iš kalto asmens (b.l. 57-65). Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį 1183,37 Eur turtinei žalai atlyginti (b.l. 73-74). Civilinis ieškovas raštu palaikė ieškinį ir prašė nagrinėti jam nedalyvaujant. Abiejų šių civilinių ieškinių dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinių dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. T. A. pripažinus kaltu dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala ir teisme palaikyti šie abu civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir tenkintini pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).
Nukentėjęs A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 eur neturtinės žalos bei 348,21 eur turtinės žalos atlyginimo (b.l. 25-31, 171). Dėl turtinės žalos nurodo, kad patyrė išlaidas dėl traumos pirkdamas kompresinę kojinę ir padukus ( 68 eur), traumatologo-knizeterapiauto konsultacijai (30 eur), dušo kėdei, kad galėtų sėdėdamas praustis duše (23,09 eur), vaistai“Lioton 1000“(14.16 eur), nuskilusio danties atstatymas (42 eur), dėl nedarbingumo prarastos lėšos (95 eur), prarasti iš anksto pirkti lėktuvo bilietai atostogoms(67,96 eur), viso bendroje sumoje 340,21 eur. Šios nukentėjusiojo išlaidos pagrindžiamos prie civilinio ieškinio pridedamais dokumentais, todėl dalyje dėl turinės žalos atlyginimo dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti, ši suma yra priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.
Dėl neturtinės žalos nukentėjęs A. P. nurodo, kad ją sudaro patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas įvykio metu, turėjo daug nepatogumų dėl sveikatos sutrikdymo. Dėl patirtų sužalojimų pablogėjo reputacija, galimybės bendrauti. Buvo sunku tiek fiziškai, tiek psichologiškai judėti iš namų. Sustojo visi suplanuoti darbai naujame bute, atostogų planai taip pat dėl įvykio pasikeitė.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad T. A. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta A. P. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvada Nr. G3036/2016(02) nustatyta, kad A. P. padaryta odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje, kairiame rieše, dešinėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko krašto nuskilimas, dešinės čiurnos išorinio kulkšnies lūžis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės čiurnos išorinio kulkšnies lūžio A. P. sveikata buvo sutrikusi ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu ir visumoje galėjo būti padaryti nugriuvus kniūbsčiam ir atsitrenkus į aplinkoje esančius kietus bukus daiktus ar paviršius, vieno ar daugiau griuvimų pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2016-11-19. (b.l. 35-36). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl T. A. kaltų veiksmų A. P. patyrė didelius teik dvasinius išgyvenimus, tiek fizinį skausmą ir nepatogumus.
Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.
Bylos duomenimis, kaltinamasis yra darbingas, jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, šiuo metu atlieka karo prievolę, niekur nedirba. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo neturėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012), ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 800 eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. A., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta viena tyčinė nesunki nusikalstama veika), kaltės formą (nusikaltimas padaryti veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. T. A. baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudų galiojimo laikas pasibaigęs, teistas (b.l. 124-125, 120-121), į psichiatrinę įskaitą neįrašytas (b.l. 116), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 119). Jis yra pakankamai jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, atlieka karo prievolę.
Kaltinamojo T. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo T. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (nėra jokių protokolų ar specialisto išvados, kitų faktinių dokumentų, užfiksavusių kaltinamojo neblaivumą įvykio metu).
Teismas, įvertinęs visą baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bausmės tikslus bei paskirtį, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į jau anksčiau paminėtas aplinkybes bei duomenis, artimas minimaliam.
Vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d., baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė jo atžvilgiu taikyti laidavimą (BK 40 str.).
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms būtinoms sąlygoms, apibūdinančioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: a) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; b) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir c) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir d) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Pirmoji iš sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Iš šioje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų matyti, kad T. A. 2014-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 mėn. laisvės apribojimas, bausmę atlikęs (b.l. 120-121). Taigi, šio nuosprendžio priėmimo momentui T. A. negali būti laikomu asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, todėl T. A. neatitinka BK 40 str. 2 d. 1 p. numatytų sąlygų. Be to, iki nuosprendžio priėmimo momento kaltinamasis nebuvo atlyginęs nei dalies padarytos žalos, jokio susitarimo dėl žalos atlyginimo teismui taip pat nepateikė, dėl šios priežasties nėra ir BK 40 str. 2 d. 4 p. numatytų pagrindų. Įvertinus tai, jog turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma, ko šiuo konkrečiu atveju dėl aukščiau aptartų aplinkybių nėra, teismas pagrįstai konstatuoja, jog kaltinamojo T. A. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šioje baudžiamojoje byloje negalimas.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 115 str., 272 str., 276 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,
nusprendžia:
T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. A. skirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš T. A. priteisti 800 eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos ir 340,21 eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų 21 cnt.) turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš A. A. priteisti civilinio ieškovo naudai 1183,37 eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 37 cnt) turtinės žalos atlyginimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš A. A. priteisti civilinio ieškovo naudai 390,09 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 9 cnt) turtinės žalos atlyginimo.
T. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemonės nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.