Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žėmės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjo J. B. sutuoktinė (žr. santuokos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. lapkričio 21 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos ir J. B. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (žr. santuokos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. lapkričio 21 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)), sutuoktiniai santuokoje susilaukė vaiko – P. B., gim. (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos sutuoktinis J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš bylos duomenų nustatyta, kad palikėjo turtą sudaro šie nekilnojamieji daiktai: 1) 1/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) buto pirkimo – pardavimo sutarį; 2023 m. rugsėjo 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą; (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarį; 2014 m. lapkričio 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą; 2013 m. spalio 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą). Nei pareiškėja, nei sūnus P. B. nesikreipė per įstatymo numatytą terminą į notarą dėl J. B. paveldimo turto dalies priėmimo. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjo J. B. testamentų ar palikimo priėmimo faktų (žr. 2023 m. lapkričio 23 d. Testamentų registro išrašą).

7. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir palikėjo J. B. sūnus P. B. (žr. (duomenys neskelbtini) medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Mirus sūnui P. B., pareiškėja kreipėsi per įstatymo numatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo paveldimo turto (žr. 2023 m. rugsėjo 4 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą). Paveldimą turtą sudarė 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (žr. 2023 m. rugsėjo 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą). Kito turto P. B. neturėjo. Pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuris patvirtina palikėjo P. B. palikimo priėmimą (žr. 2023 m. rugsėjo 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą).

8. Pirmiau minėta, kad pareiškėja po sutuoktinio J. B. mirties (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio J. B. mirties likusį visą turtą. Pareiškėja po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi bendrame jų bute, adresu – (duomenys neskelbtini). Iš 2023 m. spalio 11 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi adresu – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po sutuoktinio J. B. mirties likusiu turtu rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo, juo disponavo, mokėjo visus su turto išlaikymu susijusius mokesčius – už dujas, elektrą, vandenį, šilumą, nuotekų tvarkymą, daugiabučio priežiūrą, nario mokestį, taip pat kitus mokesčius. Pareiškėjos dėstomas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2014 m. lapkričio 18 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vartotoju dėl buto adresu, (duomenys neskelbtini); 2014 m. lapkričio 18 d. šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto adresu, (duomenys neskelbtini); 2018 m. gegužės 24 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini); 2023 m. gegužės 19 d. UAB “Ignitis” raštas dėl sutarties antnaujinimo butui, adresu (duomenys neskelbtini); UAB “Ignitis” raštas dėl paslaugų tiekimo butui, adresu (duomenys neskelbtini); perlas mokėjimo kvitai už komunalines paslaugas, maxima mokėjimo kvitai už komunalines paslaugas, mokėjimo pranešimai už komunalines paslaugas, taip pat Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus mokėjimo pranešimai; 2023 m. rugpjūčio 31 d. pažyma apie įsipareigojimų įvykdymą keičiant liftą pagal sąskaitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) name adresu, (duomenys neskelbtini); 2023 m. rugsėjo 5 d. kasos pajamų orderio kvitas apie sumokėtą sodo bendrijos (toliau – SB) (duomenys neskelbtini) nario mokestį; 2023 m. lapkričio 17 d. (duomenys neskelbtini) išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) narys, jai priklauso sodo sklypas, adresu – (duomenys neskelbtini), įsiskolinimų nėra. Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio J. B. mirties likusį turtą.

9. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

11. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

12. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, kad mirus sutuoktiniui J. B. ji rūpinosi visu likusiu turtu, įgytu santuokos metu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos pirmiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėja po sutuoktinio J. B. mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu likusiu turtu (butais, žemės sklypu ir kt.), t. y. visą turtą prižiūrėjo, valdė jį kaip savo, mokėjo mokesčius, ir pan., leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio J. B. mirties likusį palikimą. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po sutuoktinio J. B. likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

13. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusio sutuoktinio J. B. turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl konstatuotina, kad pareiškėja po palikėjo J. B. mirties faktinio valdymo būdu priėmė J. B. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip įstatiminei įpėdinei po palikėjo J. B. mirties.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos V. B. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjo J. B. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.