Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. J.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovui A. K., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo K. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2023 m. liepos 31 d. gautas Palangos miesto socialinių paslaugų centro raštas, kuriame nurodoma, 2023 m. liepos 28 d., mirė globėjas (rūpintojas) K. L.. Nepilnamečiu M. K. iki šiol rūpinosi globėjo sesuo V. P., bet šiuo metu dėl asmeninių priežasčių atsisako rūpintis vaiku. M. K. sutinka ir gali prižiūrėti giminystės ryšiais susijęs globėjo sūnus K. L., M. K. laikinai apgyvendintas pas K. L..

4. 2023 m. rugpjūčio 2 d., buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas nustatyta vaiko teisių pažeidimai į tinkamas gyvenimo sąlygas ir priežiūra, mirus rūpintojui vaikas liko be įstatyminių atstovo. M. K. sutiko prižiūrėti giminystės ryšiais susijęs K. L.. 2023 m. rugpjūčio 4 d. buvo išklausytas M. K., kuris nurodė, kad po senelio mirties juo rūpinasi K. L., kuris yra jo dėdė ir krikštatėvis. M. gerai jaučiasi dėdės šeimoje ir anksčiau palaikė su juo artimą ryšį. M. nuomone, K. L. galėtų būti jo rūpintoju, jis norėtų, kad dėdė taptų jo rūpintoju.

5. Su tėvu A. K. susisiekti Skyriaus specialistams taip ir nepavyko. Atsakovas nei su vaiku M., nei su jo motina L. L. taip pat nesusisiekė. A. K. su sūnumi ryšio nepalaiko, nebendrauja, visiškai nesidomi vaiku. Apie tėvą A. K., Matas paaiškino, kad jo beveik nepamena, taip pat nepamena kada paskutinį kartą buvo jį sutikęs. Su juo nėra jokio ryšio, gyventi su tėčiu nenorėtų, nes jo beveik neprisimena, jis yra svetimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. K. teistas tiek Lietuvoje, tiek Airijoje. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. K. turi būti taikomas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas mažamečio vaiko M. K. atžvilgiu.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. J. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

8. Atsakovui A. K. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdų, kadangi jis yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę – Airiją, duomenų apie atsakovo darbovietę nėra. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

9. Ieškovo atstovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas A. K. su L. L. 2006 m. gruodžio 12 d. susilaukė sūnaus M. K.. Atsakovas su L. L. susituokę nebuvo, kartu nebegyvena nuo 2009 metų.

10. Nepilnamečiui M. K. gyvenat su mama L. L. nuo 2020 m. iki 2022 m. 6 kartus šeimoje buvo registruoti pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus, iš kurių tris kartus L. L. buvo nustatytas girtumas. Nagrinėjant pranešimus apie galimus vaiko M. K. teisių pažeidimus, tėvo A. K. nuomonė nė karto nebuvo išklausyta, kadangi nežinoma tėvo gyvenamoji vieta, jo kontaktiniai duomenys, todėl su vaiko tėvu susisiekti nepavyko.

11. M. K. nustatyta laikinoji rūpyba. Laikinuoju vaiko rūpintoju paskirtas jo senelis iš motinos pusės K. L., kuris 2023 m. liepos 28 d., mirė. M. K. sutinka ir gali prižiūrėti giminystės ryšiais susijęs globėjo sūnus K. L..

12. 2023 m. rugpjūčio 10 d., Palangos miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. Ml-266 pakeistas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-11-15 įsakymas Nr. Al-1770, paskirtas M. K. laikinasis rūpintojas K. L. ir nustatyta vaiko laikinosios rūpybos vieta K. L. gyvenamojoje vietoje.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. nuo 2021 m. spalio 4 d., yra deklaravęs išvykimą į Airiją, adresas nežinomas. Su atsakovu bandyta susisiekti per Facebook paskyrą, tačiau nepavyko. Sodros bei užimtumo tarnybos registruose apie atsakovą nėra jokios informacijos. Atsakovas nei su vaiku M., nei su jo motina L. L. taip pat nesusisiekė. Ryšio su sūnumi nepalaiko, nebendrauja, visiškai nesidomi vaiku. Apie tėvą A. K., M. paaiškino, kad jo beveik nepamena, taip pat nepamena, kada paskutinį kartą buvo jį sutikęs. Su juo nėra jokio ryšio, gyventi su tėčiu nenorėtų, nes jo beveik neprisimena, jis yra svetimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas A. K. teistas tiek Lietuvoje, tiek Airijoje.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.182 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas). Teismas aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias tam tikrus visuomeninius santykius, visų pirma turi atsižvelgti į tos teisės šakos teisinio reglamentavimo principus. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas.

15. Iš teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nepilnamečio vaiko M. K. teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

16. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog M. K. jokio ryšio su tėvu nepalaiko, nebendrauja, jo beveik nepamena, taip pat nepamena, kada paskutinį kartą buvo jį sutikęs. Su juo nėra jokio ryšio, gyventi su tėčiu nenorėtų, nes jo beveik neprisimena, jis yra svetimas.

17. Pagal CK 3.165 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tai, kad atsakovas nevykdė įstatyminės pareigos rūpintis savo vaiku patvirtina tai, kad A. K. nedalyvauja vaiko auklėjime, ugdyme, nesidomi savo vaiko pasiekimais, nesprendžia su vaiku susijusių klausimų, nededa pastangų kad surastų ryši su vaiku.

18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovas nesidomi savo vaiko sveikata, priežiūra, ugdymu, auklėjimu. Atsakovas yra faktiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, tėvo valdžios neįgyvendina. Atsakovas dėl savo abejingumo nedalyvauja vaiko priežiūroje, piktybiškai vengia atlikti tėvo pareigas, taip darydamas ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas netinkamu elgesiu kenkia nepilnamečio vaiko doroviniam, psichologiniam, fiziniam vystymuisi. Atsakovas nusišalino nuo vaiko priežiūros, nesuvokia tėvo valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas).

19. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju nepilnamečio M. K. interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ateityje tėvo elgesys gali pasikeisti. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią, nepilnamečio vaiko M. K. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai).

20. Teismas pažymi, kad tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesį su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

21. Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo

22. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 str. 4 d., CPK 407 str.).

23. Atsakovo vaikui M. K. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintuoju paskirtas K. L.. Laikinoji rūpyba rūpintojo šeimoje vyksta sklandžiai, vaikui yra sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos. Esant tokioms aplinkybėms, iki bus priimtas sprendimas dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta (laikinai) nustatytina su laikinuoju rūpintoju.

24. Teismas taip pat privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (CPK 496¹ str. 1 d.).

25. CK 3.257 straipsnyje numatyti vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindai: 1) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs; 2) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais; 3) vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų; 4) tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius; 5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais šioje srityje; 6) abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia.

26. Iš Liteko duomenų matyti, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3524-1086/2023 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus ieškinį atsakovei L. L., kuri yra nepilnamečio M. K. motina, dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir kitų susijusių reikalavimų, kurių vienas yra prašymas laikinai apriboti motinos valdžią sūnaus M. K. atžvilgiu.

27. Atsižvelgiant į tai, kad minėtoje civilinėje byloje sprendimas nėra priimtas, o pagal CK 3.257 straipsnio 6 dalį nuolatinė globa nustatoma, kai abiem tėvams neterminuotai apribojama tėvų valdžia, todėl teismas šioje byloje neinicijuoja bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos bylose dėl tėvų valdžios apribojimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 406 straipsniu, 496 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), sūnaus M. K., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki bus priimtas sprendimas dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, nustatyti nepilnamečio vaiko M. K. laikiną gyvenamąją vietą su laikinu rūpintoju K. L..

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.