Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu esantis reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį;

2) Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

3) Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 parų areštu;

4) Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

5) Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2, 4 dalis ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 40 parų areštu;

15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 28 parų areštu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko, ir tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

Nagrinėjamoje byloje E. T. kaltinamas tuo, kad atvirai pagrobė svetimą turtą. Byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia abejoti tuo, kad E. T. bylai reikšmingu laiku parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), paėmė iš dėžutės ištrauktą butelį konjako „Hennessy“, 1 l talpos, 42,99 Eur vertės, ir išėjo iš parduotuvės patalpų nesumokėjęs už prekę, taip pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą. Tokią aplinkybę patvirtino tiek pats kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, tiek įrodo objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, liudytojų I. P. ir A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas. Be to, kaltinamasis padarė minėtus veiksmus atvirai, nesistengdamas jų paslėpti nuo šalia buvusios pardavėjos I. P.. Liudytoja I. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad kaltinamasis priėjo prie kasos su buteliu konjako, supakuoto dėžutėje, ir šis butelis buvo išpakuotas, kaltinamasis klausinėjo jos apie jį, po to, staiga su minėta preke pasišalino iš parduotuvės. Ji iš karto suprato, kad kaltinamasis padarė vagystę, todėl ėmėsi veiksmų vyrą sulaikyti, sušuko jam sustoti ir palikti prekę bei nuėjo paskui jį į lauką prie išėjimo. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, taip pat neginčijo, kad jį galėjo matyti pardavėja. Šiuo atveju neįtikėtina, kad E. T. negalėjo girdėti, kaip pardavėja šaukė jam sustoti su grobiama preke. Akivaizdu, kad kaltinamasis nesistengė savo veiksmų paslėpti nuo šalia buvusios pardavėjos ar kitų parduotuvėje buvusių asmenų, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis galėjo galvoti, jog veikia slaptai.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad E. T. suprato, jog atvirai pagrobė turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta atvira vagystė, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę E. T., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. T. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Visgi, įvertintina, kad kaltinamojo pagrobto turto vertė sudarė tik 42,99 Eur, t. y. nesiekė net 3 MGL dydžio. Įprastomis aplinkybėmis (pagrobus prekę slaptai) už tokią veiką kiltų tik administracinė atsakomybė.

E. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. T. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) penkiolika kartų, daugiausia už tos pačios rūšies nusikalstamas veikas, t. y. susijusias su nuosavybe (b. l. 102–110). Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nemoka paskirtų baudų (1 t., b. l. 84–100). Pagal byloje esančius duomenis E. T. yra nedirbantis, praeityje yra dirbęs oficialiai, tačiau trumpus laikotarpius, jau daugiau nei 5 metus nedirba (b. l. 82), tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 83). E. T. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis nusikalto, nes buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. T. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, E. T. paskyrus arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis už arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį, bet artimas jam (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, vidurkis – 52,5 parų areštas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. T. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas pažymi, kad E. T. anksčiau daug kartų buvo paskirta arešto bausmė, kurią atliko, tačiau kaltinamasis vėl nusikalsdavo. Taigi E. T. atidėti arešto bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo, nes jis neatitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, t. y. kad būtų pirmą kartą nuteistas arešto bausme.

Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis nurodė, kad jis šiuo metu stengiasi spręsti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų problemą, savanoriškai kreipėsi į reabilitacijos centrą, šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 19 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad E. T. bendruomenėje praeina gydymo kursą su ribotu išėjimu, gydosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 170). Teismas teigiamai vertina tokį kaltinamojo apsisprendimą. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad E. T. ne iš karto po nusikalstamos veikos padarymo ėmėsi gydytis nuo priklausomybės, o tik kai byla buvo perduota į teismą (šiek tiek daugiau kaip prieš savaitę iki paskutinio teisiamojo posėdžio). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių kaltinamasis anksčiau negalėjo imtis priemonių gydytis nuo narkomanijos. Be to, E. T., atlikęs arešto bausmę, turės galimybę toliau tęsti reabilitaciją. Vien E. T. apsisprendimas gydytis reabilitacijoje savaime nesudaro teisinio pagrindo atidėti jam arešto bausmės vykdymą.

V. Kiti klausimai

Civilinė ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 42,99 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 43). Civilinio ieškinio dydis atitinka E. T. pagrobtos prekės vertę.

Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis su juo taip pat sutiko, neginčijo pagrobtos prekės vertės, tarp jo veiksmų ir civilinės ieškovės patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamojo E. T..

E. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašu.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

E. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Iš E. T. priteisti civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 42,99 Eur (keturiasdešimt du eurus ir devyniasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašu.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) E. T. ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių – pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.