Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ ieškinį atsakovui A. S. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikus byloje formalų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2014 m. kovo 31 d. „4finance“, UAB, (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis) bei 2014 m. balandžio 14 d. šios sutarties pakeitimą, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti sutartyje nustatyta tvarka bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį, pradinė kreditorė 2014 m. birželio 21 d. sutartį nutraukė.

2017 m. gegužės 4 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovo vardu susidariusius įsiskolinimus ieškovei. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu. Įrodymų, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo prievoles ieškovei ar pradinei kreditorei, civilinėje byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai).

Atsakovas pažeidė savo pareigą sąžiningai vykdyti sutartinę prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą nemokėdamas sutartyse nustatytais terminais ir tvarka mokėtinų įmokų. Atsakovui nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdyti tinkamai, darytina išvada, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 434,43 Eur skolos (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 1661,49 Eur mokėjimo palūkanų, kurias sudaro 2017-05-04 reikalavimo perleidimo dienai paskaičiuotos 14,73 Eur neapmokėtos palūkanos iki sutarties nutraukimo, 571,99 Eur bendros kredito kainos palūkanos, taip pat nuo pagrindinės 434,43 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo 2017-05-04 iki 2020-08-20 (už 1204 d.) po 75 procentus paskaičiuotos 1074,77 Eur palūkanos. Taip pat, ieškovė prašo priteisti 75 procentų metines sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (434,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis ir 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog sutartis pasibaigė 2014 m. birželio 21 d. Iš 2017 m. gegužės 4 d. Priedo prie Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad neapmokėta palūkanų dalis yra 586,72 Eur (14,73 Eur neapmokėtos palūkanos iki sutarties nutraukimo + 571,99 Eur bendros kredito kainos palūkanos). Tačiau ieškovė prašo priteisti ir nuo pagrindinės 434,43 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo 2017-05-04 iki 2020-08-20 (už 1204 d.) po 75 procentus paskaičiuotų 1074,77 Eur palūkanų, kurios apskaičiuotos jau po sutarties pasibaigimo, taip pat priteisti 75 procentų metines sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (434,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis pasibaigė 2014 m. birželio 21 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal Sutartį vykdymas natūra, 2017 m. gegužės 4 d. Priedu prie Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei perduotas reikalavimas į 586,72 Eur palūkanų, todėl ieškovės reikalavimas dėl 586,72 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo tenkintinas.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Be to, tikslindama ieškinį, teismui pateiktame prašyme ieškovė nurodė, kad 1074,77 Eur palūkanos atlieka minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją, todėl teismas pasisako, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai dėl po sutarties nutraukimo paskaičiuotų 1074,77 Eur palūkanų, taip pat dėl 75 procentų metinių sutartinių palūkanų pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (434,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 49 procentais, todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 23 Eur žyminio mokesčio (47 Eur x 49 procentų) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 263–264, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GELVORA“, juridinio asmens kodas 125164834, buveinės adresas Vilnius, Juozapavičiaus g. 7, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 centus) skolą, 586,72 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 72 centus) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminį mokestį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalių, 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.