Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Teisminio proceso kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.9.6; 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.14.2; 2.1.15.2.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8

2025 m. birželio 26 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku-sandėlininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

G. V. 2023 m. rugpjūčio 21 d. apie 10.00 val., būdamas patalpose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su V. B. metu, panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą – suduodamas kairės rankos kumščiu vieną kartą į dešinės pusės žandikaulį, padarė poodinę kraujosruvą dešinėje veido pusėje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam V. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais G. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis G. V., duodamas parodymus teisme, kaltės nepripažino. Paaiškino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, įmonė nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini). Su V. B. santykiai nuo 1999 m. buvo geri, buvo verslo santykiai. Tokie santykiai tęsėsi iki 2023 m. vasaros. Jis (kaltinamasis) ir sutuoktinė buvo persekiojami tiek fiziškai, tiek žodžiais. 2023 m. liepos 2 d. buvo sumuštas V. B., yra byla, kurioje jis (kaltinamasis) yra nukentėjusysis. Buvo persekiojamas visą laiką nuo 2023 m. liepos 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. Buvo užgauliojamas nukentėjusiojo, sulaukdavo priekaištų, nukentėjusysis filmuodavo, vaikščiodavo po patalpas, buvo įteiktas iškeldinimo raštas, kad iki 2023 m. spalio mėnesio turi išsikelti iš nuomojamų patalpų. Konfliktai prasidėjo dėl civilinių teisinių santykių. 2023 m. rugpjūčio 21 d. atvažiavo į darbą su žmona. Per vaizdo stebėjimo kameras pamatė, kad apie 10.00 val. atėjo V. B., pradėjo vaikščioti po patalpas, filmuoti automobilius. Tada pasiėmė savo telefoną ir, kaip manė, įjungė filmavimo kamerą, paklausė V. B., ką jis patalpose veikia, tuo metu stovėjo kampe prie durų. Nukentėjusįjį turbūt suerzino tai, kad jis (kaltinamasis) filmavo. V. B. pradėjo agresyviai eiti link jo (kaltinamojo), priėjo arti, veidas prie veido, ir iš karto trenkė į galvą. Kuria ranka negali pasakyti, bet buvo trenkta į kairę galvos dalį, virš ausies. Filmavo kairėje rankoje laikydamas telefoną, tai pirmą kartą nukentėjusysis trenkė iš dešinės ir pataikė į kairę pusę. Po smūgio buvo šiek tiek nublokštas ir momentaliai atsistūmė abiem rankomis nuo nukentėjusiojo. Kai V. B. trenkė, iš rankų iškrito telefonas. Buvo priverstas atstumti V. B., nes už jo (kaltinamojo) buvo aštrūs daiktai. Nukentėjusysis nustebo dėl to, kad jis (kaltinamasis) atsistūmė, pradėjo pulti rankomis ir kojomis, apglėbė rankomis. Rankomis pataikė ne mažiau 5 kartus, su kojomis buvo gal 2-3 kartai. Po smūgio atšoko toliau į kampą, nukentėjusysis vėl bandė trenkti, tada jį (V. B.) atsistūmė, nes negalėjo leisti, kad būtų užspiestas į kampą. Stūmė nukentėjusįjį į krūtinę. Viskas vyko apie 5-6 m atstumu nuo durų. Bėgo aplink jį (nukentėjusįjį), šis link jo (kaltinamojo) ir vėl į glėbį suėmė. Norėjo apsiginti, atsistūmė nuo nukentėjusiojo, išlindo iš jo (nukentėjusiojo) glėbio ir išbėgo pro duris. Duris užrėmė. Nukentėjusysis duris nustūmė kartu su juo (kaltinamuoju), jis (kaltinamasis) atšoko ir V. B. dar sykį trenkė. Bandė išsisukti, bet turbūt pataikė, nes galva atsilošė į dešinę pusę. Žodis „apsiginti“ jam (kaltinamajam) reiškia „pabėgti“. Išbėgo iš patalpos, užrėmė duris, pradėjo šaukti žmonai, kad kviestų policiją. Iki kol atvyko pareigūnai, V. B. atidarė duris ir tada dar kartą gavo stiprų smūgį į galvą iš kumščio. Tuo metu laiptais nulipo žmona, kuri jau skambino bendruoju pagalbos numeriu, įsiterpė tarp jo (kaltinamojo) ir nukentėjusiojo, ir smurtiniai veiksmai baigėsi. Smūgių nukentėjusiajam specialiai nesudavė. Kai buvo agresyviai užpultas nukentėjusiojo, gindamasis galbūt sudavė vieną kartą, bet nebuvo koncentruoto smūgio norint žmogui pakenkti. Gynėsi, tai buvo ne pirmas kartas. Pirmas smūgis iš nukentėjusiojo pusės buvo iš karto, kai prie jo (kaltinamojo) priėjo, nors nukentėjusysis turėjo galimybę išeiti. Išeiti jam netrukdė, pats buvo kampe, o nukentėjusysis priėjo. Nukentėjusiajam netrenkė, tik bandė atsistumti. Gal ir susitrenkė rankomis, bet tyčinio veiksmo nebuvo. Mosikuojantis gal ir buvo, kad netyčia abu susitrenkė. Po to įvykio ant nukentėjusiojo nieko nesimatė, jokių kraujosruvų. Specialiai smūgio nesudavė, gynybos metu netyčia galėjo taip atsitikti. Tik atsistūmė nuo nukentėjusiojo. Negali paneigti, kad gindamasis galbūt galėjo kažkokiu būdu suduoti. Kaip tas kontaktas pasireiškė, tiksliai atsakyti negali. Mano, kad smūgis yra tada, kai turi konkretų tikslą, o šiuo atveju jis (kaltinamasis) buvo priverstas gintis. Galbūt atgalia ranka kažkaip galėjo suduoti. Buvo šoke, negali pasakyti, kokia kūno dalimi galėjo pataikyti nukentėjusiajam. Negali atsakyti, ar buvo sugniaužęs kumštį. Gal su petimi galėjo stuktelėti. Tai buvo gynyba nuo pat pradžių ir jis (kaltinamasis) norėjo atsitraukti. Nežino, kaip ant nukentėjusiojo veido atsirado kaltinime nurodytas sužalojimas, nes ant jo jokių sužalojimų nematė. Iš jo (kaltinamojo) pusės nebuvo jokių veiksmų, kad atsirastų kraujosruva. Gal besimuistant kažkaip netyčia užkliuvo. Veiksmai buvo tik gynybiniai. Atvykus pareigūnams, ant nukentėjusiojo nieko nebuvo, o jis (kaltinamasis) buvo sumuštas. Tuo metu, kai viskas vyko, žmonos nebuvo, buvo dviese su V. B.. Po įvykio su žmona kalbėjo, sakė jai bendrais bruožais, kad nukentėjusysis užpuolė, kad trenkė. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis V. B., duodamas parodymus teisme, paaiškino, kad su G. V. siejo tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi iš jo (nukentėjusiojo) patalpas. Nebuvo jokių problemų iki tol, kol susirgo V. tėtis ir verslą perėmė jaunimas. Prasidėjo mokestinės nepriemokos, vis buvo žadama, kad skolą atiduos. Skola kaupėsi nuo 2017 m. Informavo, kad jeigu neatsiskaitys, kreipsis į teismą, santykiai pradėjo prastėti. 2023 m. rugpjūčio 21 d. į patalpas, kuriose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, atėjo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad už sutarties sąlygų nesilaikymą, bus atjungtas elektros tiekimas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nebuvo įleistas į patalpas, todėl paprašė jo (nukentėjusiojo). Dėl to, kad ateis, iš anksto su G. V. nesitarė. Į patalpas atėjo norėdamas nusifotografuoti elektros skaitliukus, išeinant atbėgo šaukdamas G. V., pastojo kelią, naudodamas necenzūrinius žodžius pradėjo vyti iš patalpos. Išsitraukė telefoną ir dešine ranka pradėjo filmuoti. Liepė išeiti ir nekelti triukšmo, jis (nukentėjusysis) pasakė, kad triukšmo nekelia ir paprašė nefilmuoti. Kaire ranka paėmė už telefono ir uždengė kamerą, ir sulaukė iš G. V. kairės rankos smūgio į smakrą, į dešinį žandikaulį. Trenkė kumščiu, buvo vienas smūgis. Tuo metu, kai priėjo prie G. V., dešine ranka laikė rankinę, kad nenukristų, o kaire ranka uždengė kaltinamojo telefoną ir tada G. V. kairės rankos kumščiu smogė į dešinį žandikaulį. Po smūgio pasimetė. Buvo trenkta kumščiu, nes nuo kontakto su petimi kraujosruva nebūtų likusi. Kaltinamasis stovėjo ne kampe, o tarp keltuvų, vos ne pastodamas jam (nukentėjusiajam) kelią. Kaltinamasis stovėjo prie pat durų, tiesiai priešais praėjimą. Prieš įjungdamas filmavimo kamerą, kaltinamasis jį (nukentėjusįjį) iškoneveikė. Pasakė kaltinamajam, kad atjungs elektrą nesulaukęs termino, kaltinamasis puolė prie durų ir užrėmė duris, kad jis (nukentėjusysis) nepatektų į patalpą, kur yra priėjimas prie elektros mazgo. Jis (nukentėjusysis) duris nustūmė ir praėjo, tada nulipo kaltinamojo žmona, rėkė, kad iškvies policiją, o jis (nukentėjusysis) nuėjo ir išjungė elektrą. Gali būti, kad G. V. sakė, kad „tu man neaiškinsi kur eiti“. Taip yra sakęs, tik nėra tikras, ar taip sakė 2023 m. rugpjūčio 21 d. G. V. pradėjo filmuoti keli žingsniai nuo išėjimo, trukdė išeiti, stovėjo prieš jį (nukentėjusįjį). Mano, kad nubrozdinimai kaltinamajam galėjo atsirasti nuo metalinių durų. Kaltinamasis tuo metu laikė duris ir šaukė žmonai, kad jį (kaltinamąjį) muša. Tada jis (nukentėjusysis) nuėjo ir atjungė elektrą. Iš pradžių kraujosruvos ant veido nesimatė. Tik jautė tokį niežulį, tvinksėjimą, nuėjo nusiplauti vandeniu ir pamatė atvykusius policijos pareigūnus. Pareigūnams paraudimų nerodė, nes jų dar nebuvo. Kalbėdamas su pareigūnais, veide jautė tvinkčiojimą. Skausmą jautė dešiniame skruoste. Sakė pareigūnams, kad jam (nukentėjusiajam) buvo trenkta į veidą, kad skauda skruostą, tvinksi. Pareigūnė, kuri buvo atvykusi priimti pareiškimą iš G. V., pasakė, kad jam (nukentėjusiajam) rašyti pareiškimo nereikia, kad bus iškviestas ir galės pateikti savo parodymus. Tą pačią dieną pamatė, kad atsiranda kraujosruva, paskambino tai pačiai tyrėjai ir ši sakė arba kviesti policijos pareigūnus, arba važiuoti rašyti pareiškimą. Nuvyko į komisariatą (duomenys neskelbtini), ten buvo darbo pabaiga, sakė važiuoti į (duomenys neskelbtini) esantį komisariatą. Nuvykus ten, keitėsi pamaina, pareigūnas pasiūlė vykti pas šeimos gydytoją ir pasiimti pažymą, kad ją pateikti apklausos metu. Tą patį vakarą nuvyko pas šeimos gydytoją, kraujosruva jau buvo, paskyrė gydymą. Buvo atlikta ekspertizė, apžiūrėjo, nufotografavo. Pats taip pat kiekvieną dieną fotografavo, kaip keičiasi kraujosruva. Byloje pateikta nuotrauka yra daryta priekine vaizdo kamera, tai yra veidrodinis atspindys. Šią nuotrauką pateikė pareigūnams, nuotrauką padarė ir tyrėja. Buvo sužalota dešinė veido pusė, ant dešinės veido pusės prie akies yra apgamas, kuris matomas ir nuotraukoje. Pajautė, kad negali sukąsti dantų. Kelias dienas laukė tyrėjos skambučio, po to susitiko su advokate, kuri atstovauja civilinėje byloje, ir ši patarė rašyti pareiškimą. Skausmą jautė praktiškai 3 savaites. Pirmomis dienomis gėrė vaistus nuo skausmo. Netiesa, kad jis (nukentėjusysis) rankomis ir kojomis smūgiavo kaltinamajam. Kai atvyko pareigūnai, ant G. V. kūno sužalojimų nematė. Civilinį ieškinį palaiko. Neturtinę žalą sudaro tai, kad nurodyta ieškinyje. Iš užsienio atvyko anūkai, klausinėjo, kas jam (nukentėjusiajam) yra. Patyrė fizinį skausmą, negalėjo sukąsti dantų. Patyrė išgyvenimus, labai nemaloniai pasijuto. Jautė gėdos jausmą dėl matomos kraujosruvos, kai reikėjo bendrauti su kitais nuomininkais, buvo gėda prieš artimuosius ir darbuotojus dėl sužalojimo. Buvo sumažėjęs darbingumas, bendravimo galimybės.

Liudytoja A. V. paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. apie 9.00 val. atvažiavo su vyru į darbą. Dirbdamas kompiuteriu vyras (G. V.) pamatė, kad po patalpas (duomenys neskelbtini), vaikšto V. B.. Tai pamatęs G. V. pasakė, kad eina į apačią, nes jis (nukentėjusysis) negali vaikščioti, jeigu jų (kaltinamojo ir liudytojos) nėra. Vyras nulipo V. B. pasakyti, kad nevaikščiotų po jų (kaltinamojo ir liudytojos) patalpas, nes patalpose yra klientų turtas. Ji (liudytoja) liko antrame aukšte, girdėjo triukšmą, tačiau tuo metu nereagavo, nes V. B. visada rėkauja, kad darys, ką norės. Tada išgirdo, kad pasidarė tylu, pasižiūrėjo į kompiuterio ekraną, kur matosi vaizdo stebėjimo kamerų vaizdas. Pamatė, kad jos (liudytojos) vyrą V. B. laikė apsikabinęs, apglėbęs, suspaudęs ir vyko toks stumdymasis, tampymasis. Jie nestovėjo vietoje. Daugiau nieko nematė, nes iš karto bėgo į apačią. Kai lipo į apačią, vyras jau buvo išsinėręs iš V. B., vyras buvo šalia keltuvo, kuris yra pirmas tik įėjus pro duris. Vyras užrėmė duris, V. B. buvo iš kitos durų pusės. Vyras buvo toje pačioje durų pusėje, kaip ir ji (liudytoja). G. V. šaukė, kad reikia iškviesti policiją. Nubėgo pasiimti telefoną, o leisdamasi laiptais antrą kartą pamatė, kad durys jau atidarytos, kaltinamasis ir nukentėjusysis stovėjo prie laiptų, bėgdama laiptais matė, kaip vyro (kaltinamojo) galva sukasi į sienos pusę, dėl to suprato, kad buvo suduotas smūgis. Viskas vyko labai greitai. Kai antrą kartą lipo laiptais žemyn, kaltinamasis ir nukentėjusysis stovėjai vienas priešais kitą, į ją (liudytoją) šonu. Negali atsakyti, ar matė patį smūgį, nes viskas vyko prieš metus, matė tik vyro galvos judesį nuo smūgio. G. V. kairėje pusėje virš ausies buvo nubrozdinimas. Iš vyro pusės nematė jokių veiksmų. Nusileidusi laiptais, atsistojo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Toliau konfliktas tęsėsi žodžiu. G. V. apie įvykį pasakojo. Sakė, kad nukentėjusysis trenkė per telefoną, telefonas atsijungė ir nebegalėjo toliau filmuoti. Minėjo, kad nukentėjusysis buvo suglėbęs, stumdėsi. Vyras pasakojo, kad V. B. trenkė ranka į galvą. Buvo vienas smūgis. Apie smūgius kojomis vyras nesakė. G. V. sakė, kad sukonfliktavo su nukentėjusiuoju. Kiek girdėjo, atvykus policijos pareigūnams V. B. nesiskundė, kad yra sužalotas. Tik girdėjo, kaip nukentėjusysis skambino savo broliui ir sakė, kad jį čia muša.

Liudytoja Ž. G. paaiškino, kad šioje byloje nelabai ką atsimena. Pamena, kad reagavimo ekipažas buvo pranešęs, jog reikia tyrėjų ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ž. G., apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ajame skyriuje, tyrėjos pareigose. 2023 m. rugpjūčio 21 d. ryte, apie 10.30 val. dirbo kartu su tyrėja G. Č.. Iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) automobilių servise susimušė patalpų savininkas ir nuomininkas. Pranešime buvo nurodyta, kad medikų pagalbos nereikia, reikalinga tik policija. Į įvykį pirmi atvyko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patruliai, kurie atvykus pateikė tarnybinį pranešimą. Atvykus į įvykio vietą ir tikslinant aplinkybes, įvykio vietoje pasitiko pareiškėjas G. V., kuris iš karto pasakė, kad rašys pareiškimą. Vyras nurodė, kad ką tik, kilusio žodinio konflikto metu V. B., tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus abiejų rankų kumščiais trenkė jam į veido bei kairės pusės galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Ant vyro matėsi sužalojimai, tačiau kur, dabar jau neprisimena. Įvykio vietoje taip pat buvo bendrauta su pranešėja A. V., kuri nurodė, kad ji buvo savo kabinete, antrame pastato aukšte ir per jame esančias vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad pirmame pastato aukšte jos sutuoktinis G. V. mušasi su patalpų savininku V. B., iš karto nusileido laiptais į apačią. Nusileidusi išgirdo, kad jos sutuoktinis šaukdamas prašo kviesti policiją, todėl ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Moteris aiškino, kad konflikto pradžios nematė. Taip pat prisimena, kas vienoje iš pastato patalpų bendravo su dviem įmonės darbuotojais, kurie prisistatė, duomenys turi būti nurodyti jos rašytame tarnybiniame pranešime, abu vyrai sakė, kad jokio konflikto nematė, nieko negirdėjo, apie konfliktą nieko negali pasakyti. Įvykio vietoje buvo ir patalpų savininkas V. B.. Asmeniškai su juo nebendravo, su juo bendravo kolegė. Kiek matė, ant vyro jokių sužalojimų nesimatė. Vyrui kolegė įteikė šaukimą atvykti į teritorinį policijos komisariatą, o iš G. V. buvo priimtas pareiškimas, užpildyti procesiniai dokumentai (1 t., b. l. 148–151).

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja Ž. G. juos patvirtino, paaiškino, kad apklausiama nurodė visas aplinkybes, kurias prisiminė. Teiginys „susimušė“ gali būti iš darbo, sakinį sugalvojo ne ji, buvo pareiškėjo informacija, kad „susimušė patalpų savininkas ir nuomininkas“. Medicinos pagalba asmenims nebuvo reikalinga. Iškviesti medikus prašymo nebuvo. Pirmasis ekipažas buvo pateikęs tarnybinį pranešimą, kuriuo vadovavosi. Neatsimena nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo. Nelabai juos ir matė.

Liudytoja G. Č. paaiškino, kad atsimena tai, jog buvo gautas pranešimas, kad kilo konfliktas tarp dviejų asmenų ir, kad reikalingi tyrėjai. Pareiškimas buvo priimtas iš pareiškėjo, iš salėje esančio kaltinamojo. Apie įvykį nelabai ką atsimena. Pamena, kad buvo konfliktas tarp dviejų asmenų. Buvo pirmųjų atvykusių pareigūnų tarnybinis pranešimas. Pareiškimą priėmė tik iš pareiškėjo, iš vieno asmens. Ar bendravo su kitu asmeniu, neatsimena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. G. Č., apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ajame skyriuje, tyrėjos pareigose. Atsimena, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. ryte, apie 10.30 val. dirbo kartu su tyrėja Ž. G.. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilių servise susimušė patalpų savininkas ir nuomininkas. Pranešime buvo nurodyta, kad medikų pagalbos nereikia, reikalinga tik policija. Į įvykį pirmi sureagavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patruliai, kurie atvykus pateikė tarnybinį pranešimą. Atvykus į įvykio vietą ir tikslinant aplinkybes, įvykio vietoje pasitiko pareiškėjas G. V., kuris pasakė, kad nori rašyti pareiškimą. Vyras nurodė, kad kilusio žodinio konflikto metu V. B., tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus abiejų rankų kumščiais trenkė G. V. į veido bei kairės pusės galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Atsimena, kad ant jo buvo matyti sužalojimai, bet kur tiksliai, dabar jau pasakyti negali, nes neprisimena. Įvykio vietoje kolegė bendravo su pranešėja A. V., kuri nurodė, kad buvo savo kabinete, antrame pastato aukšte ir per vaizdo stebėjimo kameras pamatė, kaip pirmame pastato aukšte jos sutuoktinis G. V. mušasi su patalpų savininku V. B., todėl nusileido laiptais į apačią. Nusileidus moteris išgirdo, kad jos sutuoktinis šaukdamas prašo iškviesti policiją, todėl ji ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Moteris aiškino, kad konflikto pradžios nematė. Taip pat pamena, kad vienoje pastato patalpoje kolegė bendravo su dviem įmonės darbuotojais, abu tikino, kad nieko nematė, negirdėjo, apie konfliktą nieko negali pasakyti. Įvykio vietoje buvo ir patalpų savininkas V. B., vyras paaiškino, kad tarp jo ir G. V. kilo žodinis konfliktas, G. V. savo mobiliuoju telefonu viską filmavo, jam (V. B.) tai nepatiko, dėl to V. B. ranka uždengus mobiliojo ryšio telefono kamerą, G. V. tyčia, vieną kartą, rankos kumščiu trenkė V. B. į dešinės pusės žandikaulį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Atsimena, kad V. B. kažką minėjo apie žandikaulį, neatsimena ar sakė, kad jam skauda. Jokių sužalojimų ant jo veido nesimatė, neatsimena, kad būtų sakęs, jog jo žandikaulis yra aptirpęs. Kadangi buvo atvykusios dėl G. V. pranešimo, ant jo matėsi sužalojimai, pareiškimą priiminėjo iš jo. V. B. buvo įteiktas šaukimas, kurį ji (liudytoja) įteikė pasirašytinai. V. B. aiškino, kad jis taip pat buvo užpultas, jam paaiškino, kad jis visas aplinkybes nurodys atvykęs į komisariatą pagal šaukimą, kur pareigūnai ir priims sprendimą dėl tolimesnio tyrimo jo atžvilgiu. Atsimena, kad tą pačią dieną, baigiantis darbo laikui, jai paskambino V. B., jis numerį turėjo, nes dar pildydama procesinius dokumentus dėl G. V. pareiškimo, skambino jam, tikslinosi jo asmens kodą. Paskambinęs pasakė, kad jo žandikaulis mėlynuoja, matosi odos pakitimai, jam skauda, klausė ką jam daryti, sakė, kad nori, kad šis įvykis būtų užfiksuotas. Kadangi jos darbo laikas baiginėjosi, pasakė jam, kad vyktų į policijos komisariatą Kaune, Chemijos g. 4b, nes teritorinis policijos komisariatas (Žaliakalnio) jau nedirbo. Ar jis (V. B.) važiavo, ar ne, nežino (1 t., b. l. 142–145).

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja G. Č. juos patvirtino, nurodė, kad nieko papildyti neturi. Buvo gautas pranešimas, kad „susimušė patalpų savininkas ir nuomininkas“, važiavo kaip tyrėja ir priėmė pareiškimą iš pareiškėjo. Neatsimena, ar kitam asmeniui buvo siūlyta rašyti pareiškimą. Priimti apreiškimą užtrunka apie 2 valandas, todėl jeigu iš dviejų asmenų reikia priimti pareiškimą, dirba du ekipažai. Pas vieną asmenį matė sužalojimus, tačiau kokie buvo sužalojimai ir pas kurį asmenį, nepamena. Sužalojimas buvo padarytas konflikto metu. Asmeniui pasiūlė vykti pas medikus, arba jeigu nori rašyti pareiškimą, vykti į policijos komisariatą, arba laukti, kol vyks pagal šaukimą. Nukentėjusiojo asmens šioje byloje neatsimena. Sužalojimus matė pas kaltinamąjį šioje byloje. Neatsimena, ar su V. B. išsiaiškino dėl pareiškimo rašymo. Jeigu asmeniui buvo įteiktas šaukimas, tai turbūt jis tuo metu nenorėjo rašyti pareiškimo. Pranešimas buvo gautas dėl pareiškėjo, ant jo matėsi sužalojimai, pagalbą iškvietė žmona, todėl iš kito asmens pareiškimas nebuvo priimtas.

Liudytoja V. V. paaiškino, kad atsimena tai, jog vyko pagal iškvietimą į autoserviso patalpas. Buvo įvykęs konfliktas tarp patalpų nuomininko ir savininko. Žodinio konflikto metu buvo apsistumdymas, matė sužalojimus ant vyro (ranka parodo į G. V.). Tuo metu dar buvo pareiškėjo žmona ir patalpų savininkas. Nepamena tiksliai, bet konfliktas lyg buvo dėl elektros skaitiklių. Bendraujant su G. V., buvo pastebėtas sužalojimas, buvo nubrozdinimas už ausies, galvos srityje, dešinėje pusėje.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo V. V. paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4-ame skyriuje. Atsimena, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. dirbo kartu su kolega Ž. K.. Apie 10.00 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad automobilių servise susimušė patalpų savininkas ir nuomininkas. Atsimena, kad atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėjai ir patalpų nuomininkai G. V., ir A. V., kurie nurodė, kad neseniai įvyko konfliktas su patalpų savininku V. B., kuris pranešėjui G. V. trenkė. Abu pranešėjai nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kuomet yra kviečiama policija dėl panašių konfliktų, sakė, kad jiems savininkas atjunginėja elektrą, dėl to yra sugedusios vaizdo stebėjimo kameros ir įrašų nebeįrašo. Moteris parodė, kur gyvena patalpų savininkas, todėl su kolega nuėjo iki jo (savininko) namų. Duris atidarė V. B., vyras paaiškino, kad norėjo nusirašyti elektros skaitliukų rodmenis, o G. V. pradėjo jį keikti, varyti iš patalpų, pradėjo filmuoti mobiliuoju telefonu. V. B. pasakojo, kad paprašė nefilmuoti, tačiau jis (G. V.) toliau filmavo, o jam (V. B.) ranka uždengus kamerą, G. V. trenkė į barzdą. V. B. pasiteiravus, ar jis pats netrenkė G. V., šis paaiškino, kad įvyko grumtynės. Bendraujant su V. B., ant jo kūno jokių sužalojimų nepastebėjo. Pats nesakė, kad jam ką skauda, neatsimena, kad būtų sakęs, kad nori rašyti pareiškimą. Vyro buvo paprašyta pateikti savo dokumentą. Vėliau bendraujant su pranešėju G. V., pastebėjo, kad jam virš kairės pusės ausies yra nubrozdinimas, daugiau ant jo kitų sužalojimų nepastebėjo. Buvo iškviesti tyrėjai, kadangi G. V. nurodė, kad rašys pareiškimą. Su kolega pareiškimo patys nepriiminėjo, šaukimo V. B. neįteikinėjo, visus procesinius dokumentus pildė atvykę tyrėjai (1 t., b. l. 103–133).

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja V. V. papildomai paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodydama, jog nubrozdinimas buvo kairėje pusėje, suklydo, nes dabar pamena, kad buvo dešinėje pusėje. Neatsimena, ar buvo apžiūrėti V. B. sužalojimai. Jeigu žmogus skundžiasi, kad skauda, tada aiškinamasi, kur skauda, ar reikia medikų. Nepamena, kodėl buvo nuspręsta, kad medikų nereikia. Nepamena, ar medikai buvo atvažiavę. Įvykio metu nukentėjusysis buvo vienas, pagal pranešimo informaciją – abu galėjo būti nukentėję. Pagal gautą informaciją suprato, kad buvo abipusis konfliktas, kuriame dalyvavo V. B. ir G. V., moteris buvo iš šalies. Nepamena, ar klausė kitos šalies, ar rašys pareiškimą. Parodymuose minima aplinkybė, kad sužalojimas padarytas įvykio metu, yra nurodyta tik iš pareiškėjo žodžių. Neatsimena, kokio dydžio sužalojimas buvo pas pareiškėją. Nepamena, ar šioje byloje nukentėjusiuoju esantis asmuo sakė, kad jam kažką skauda.

Liudytojas Ž. K. paaiškino, kad atsimena tik tai, kad kilo konfliktas tarp asmenų, kažkuris iš kažkurio buvo išsinuomojęs patalpas, apsistumdė, apsidaužė. Daugiau nieko nepamena. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas Ž. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ajame būryje. Atsimena, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d., dirbo kartu su kolege V. V.. Apie10.00 val. ryto, iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad automobilių servise susimušė patalpų savininkas ir nuomininkas. Atsimena, kad su kolege atvykus į įvykio vietą, pasitiko patalpų nuomininkai G. V. ir A. V., kurie paaiškino, kad įvyko konfliktas su serviso patalpų savininku V. B. ir konflikto metu patalpų savininkas G. V. trenkė. Pasitikę asmenys nurodė, kad tai jau ne pirmas kartas, kuomet yra kviečiama policija dėl panašių konfliktų, sakė, kad jiems savininkas atjunginėja elektrą, vyksta konfliktai, prasidėję teisminiai procesai. Pasitikusi moteris parodė, kur gyvena patalpų savininkas, todėl su kolege nuėjo iki jo namų. Nuėjus, duris atidarė V. B.. Vyras paaiškino, kad jis yra patalpų savininkas, norėjo nusirašyti elektros skaitliukų rodmenis, o nuomininkas G. V. pradėjo jį keikti, varyti iš patalpų, filmavo jį mobiliuoju telefonu. Vyrui paprašius nefilmuoti, nesiliovė tai daryti, jam ranka uždengus kamerą, G. V. jam trenkė į barzdą. Ant V. B. kūno jokių sužalojimų nepastebėjo. Kiek pamena, pats nesiskundė, kad jam ką nors skaudėtų, kaip minėjo, jokių sužalojimų nematė. Asmuo nesakė, kad nori rašyti pareiškimą ir turi pretenzijų. Kiek atsimena, vyras kažkur labai skubėjo ir norėjo kuo greičiau išvažiuoti. Pasiteiravus, ar jis pats netrenkė G. V., vyras paaiškino, kad įvyko grumtynės. Vėliau bendraujant su pranešėju G. V., pastebėjo, kad jam virš kairės pusės ausies yra nubrozdinimas, daugiau ant jo kitų sužalojimų nepastebėjo, jis daugiau nusiskundimų neturėjo. Buvo iškviesti tyrėjai, kadangi G. V. nurodė, kad rašys pareiškimą. Su kolege pareiškimo patys nepriiminėjo, šaukimo V. B. neįteikinėjo, jokių procesinių dokumentų nepildė (1 t., b. l. 136–139).

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas Ž. K. patvirtino, kad jie yra teisingi. Daugiau nieko neatsimena, nes seniai buvo. Grumtynės buvo pasireiškusios kažkokiais fiziniais veiksmais, bet kokiais, dabar jau neatsimena. Grumtynės vyko tarp dviejų vyrų. Nepamena, ar abu konflikto dalyviai buvo aktyvūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, aplinkybes atsiminė geriau. Kažkiek atsimena pokalbį su nukentėjusiuoju, bet dabar jau neatsimena, kuris yra kuris. Jie buvo įsiaudrinę. Neatsimena, kas ką pasakė, tokių įvykių daug būna. Tiksliai neatsimena, bet lyg jis (kaltinamasis) su moterimi pasitiko atvykus. Neatsimena, kuriam vyrui virš ausies matė nubrozdinimą. Kaip parašyta apklausoje, taip ir buvo.

Liudytojas R. S. paaiškino, kad G. V. buvo darbdavys, anksčiau pas jį dirbo. V. B. buvo patalpų savininkas. Jokių konfliktų su juo neturėjo. Žino, kad G. V. ir V. B. susimušė, bet pačių muštynių nematė. Tą dieną dirbo, tačiau kur buvo tuo metu, nepamena. Apie muštynes sužinojo tada, kai atvyko policijos pareigūnai. Buvo kambaryje su kitu kolega. Nepamena, ar buvo G. V. sutuoktinė. Tą dieną G. V. matė, nes jis pasakydavo, kokius darbus reikia padaryti, skirstydavo darbus. Ar matė V. B., neatsimena. Neatsimena, ar matė kokius sužalojimus. G. V. po muštynių matė, bet niekas nepasakojo. Tose patalpose dirbo 5 m. Iki 2023 m. jokių kliūčių dirbti tose patalpose nebuvo. Dėl V. B. jokių blogybių nebuvo.

Iš V. B. 2023 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimo dėl sveikatos sutrikdymo matyti, kad V. B. pranešė apie tai, jog 2023 m. rugpjūčio 21 d. apie 11.00 val. įėjo į jam nuosavybės teise priklausančias autoserviso patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) norėdamas užfiksuoti elektros skaitiklių rodmenis. Patalpos priklauso jam nuosavybės teise, šias patalpas yra išnuomojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, pardavimų vadybininkas G. V., jam beišeinant iš patalpos, atbėgo iš 2-o aukšto ir necenzūriniais rusiškais žodžiais pradėjo vyti iš patalpos, vėliau su mobiliuoju telefonu pradėjo jį filmuoti. Paprašė, kad jo nefilmuotų ir pridengė ranka telefono kamerą, tuomet G. V. jį pastūmė ir sudavė kumščiu į veidą. Dėl įvykusio konflikto G. V. iškvietė policiją, parašė paaiškinimą. Po kelių valandų, praėjus pirmam stresui, pradėjo jausti stiptų dešinės pusės žandikaulio skausmą, atsirado mėlynė ir ta vieta ištino, negalėjo sukąsti dantų. Skausmui stiprėjant, apie 18.00 val. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoją A. L., kuri rekomendavo gydymą. Prašo dėl įvykusio konflikto, kurio metu buvo sužalotas ir patyrė skausmą, atlikti tyrimą ir G. V. patraukti atsakomybėn (1 t., b. l. 16).

Iš 2024 m. rugpjūčio 25 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad į Žaliakalnio policijos komisariatą kreipėsi V. B., pranešdamas, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) konflikto metu, G. V. iš rankos kumščio trenkė į žandikaulį. Dėl tokių veiksmų V. B. patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1, 2).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. S. 2023 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl užfiksuoto sužalojimo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 14.00 val. V. B. atvyko apklausai į Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato patalpas, V. B. atvykus į apklausą, ant jo veido, tiksliau dešinės pusės apatiniame žandikaulyje, išoriškai buvo matyti hematoma. Matomas sužalojimas buvo nufotografuotas (1 t., b. l. 41–43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. G1788/2023 (02) nurodyta, jog poodinė kraujosruva dešinėje veido pusėje padaryta kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimo pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugpjūčio 21 d. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 48, 49).

Iš 2023 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame aprašyta G. V. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Atidarius pateikto vaizdo įrašo failą pavadinimu „IMG_4941“ matyti, kad jo trukmė yra 0,09 min. Vaizdo įraše užfiksuotas artėjančio V. B. veidas, girdimas jo ir G. V. pokalbis: G. V. sako „V. B. vėl kelia triukšmą, eina į patalpas, lenda, prašau...“. V. B. sako „ne, nekelia triukšmo“. Pasigirsta duslus garsas ir vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 56–59; 3 t., b. l. 100).

II. Įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Kaltinamasis G. V. kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino. Paaiškino, kad pats buvo užpultas ir sumuštas nukentėjusiojo V. B., kuris taip elgiasi ne pirmą kartą. Taip pat nurodė, kad jeigu nukentėjusiojo puolimo metu ir galėjo kokiu nors būdu kliudyti V. B., tai tik dėl to, kad gynėsi, tačiau jokio smūgio nukentėjusiajam nesudavė, iš kur pas jį atsirado kaltinime nurodytas sužalojimas, nežino. Vis tik kaltinamojo versiją, kad jis smūgio nukentėjusiajam į veido sritį nesudavė ir jo nesužalojo, paneigia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Vertinant kaltinamojo, taip pat ir nukentėjusiojo V. B., parodymus jų patikimumo aspektu, šioje byloje aktualia aplinkybe laikytina tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jau ilgą laiką iki šioje byloje vertinamo įvykio buvo susiklostę konfliktiški santykiai. Apie konfliktišką santykių pobūdį nurodė tiek kaltinamasis G. V. ir kaip liudytoja šioje byloje apklausta jo žmona A. V., tiek pats nukentėjusysis, pateikdami tik skirtingas tokių santykių atsiradimą nulėmusias priežastis. Tokiu atveju yra svarbu, ar kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas gavus nukentėjusiojo V. B. pareiškimą apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. apie 11.00 val. konflikto metu G. V. ir rankos kumščio trenkė į žandikaulį, dėl to V. B. patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusysis V. B. aplinkybę, kad G. V. trenkė jam į smakrą (į barzdą), nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams V. V., Ž. K. bei G. Č.. Apklausiami teisme kaip liudytojai V. V., Ž. K. ir G. Č. nurodė tiksliai nebeatsimenantys įvykio aplinkybių, tačiau perskaičius jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose, be kita ko, užfiksuotos ir bendravimo su V. B. aplinkybės, šiam nurodant, kad G. V. trenkė jam į barzdą, juos patvirtino. Nors atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai, taip pat kaltinamasis bei liudytoja A. V., vizualiai matomų sužalojimų ant nukentėjusiojo V. B. veido nepastebėjo, ši aplinkybė nesudaro pagrindo V. B. parodymų apie jo atžvilgiu panaudotą smurtą nelaikyti objektyviais ir patikimais.

Pats nukentėjusysis neneigė, kad atvykus policijos pareigūnams, vizualiai sužalojimų nebuvo matyti, buvo tik fiziniai pojūčiai, tačiau nurodė, kad praėjus kuriam laikui jis pradėjo jausti tinimą, pradėjo ryškėti kraujosruva, buvo sunku sukąsti dantis. Dėl to jis iš karto tą patį vakarą paskambino vienai iš pareigūnių, kurios buvo atvykusios į įvykio vietą ir informavo ją apie tai. Šios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės atitinka G. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus ir, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, teisminio bylos nagrinėjimo metu perskaitytus parodymus, iš kurių matyti, kad iš tikrųjų tos pačios dienos vakare paskambino V. B. ir informavo, kad jaučia skausmą, mėlynuoja žandikaulis, klausė, ką daryti ir nurodė, kad nori, jog įvykis būtų užfiksuotas. Aplinkybė dėl ant nukentėjusiojo veido, dešinės pusės žandikaulyje matomos hematomos, užfiksuota ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. S. 2023 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl 2023 m. rugpjūčio 25 d. V. B. atvykus į apklausą jo veido srityje užfiksuoto sužalojimo, kuris nufotografuotas. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 1788/2023 (02) aprašytų medicininių dokumentų duomenų, V. B. į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi 2023 m. rugpjūčio 21 d., 18.36 val., skundėsi dešinės pusės žandikaulio skausmu, o dešinės veido pusės apatinio žandikaulio srityje buvo matoma kraujosruva, žandikaulis skausmingas, patinęs. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad dešinio skruosto-smakro riboje yra gelsvai žalsva violetinės spalvos poodinė kraujosruva. Įvertinęs medicininių dokumentų duomenis bei nukentėjusiojo apžiūros rezultatus, ekspertas pateikė išvadą, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugpjūčio 21 d., kadangi sužalojimo pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys tam neprieštarauja, kraujosruva galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, kuriuo galėjo būti ir kumštis, galimai ir vienu trauminiu poveikiu. Pirmiau aptarti įrodymai tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo ir patvirtina nukentėjusiojo V. B. parodymus apie tai, kad kraujosruva dešinėje veido pusėje, apatinio žandikaulio srityje, atsirado dėl kaltinamojo G. V. ranka suduoto smūgio 2023 m. birželio 1 d. įvykusio konflikto metu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojai buvo apklausti kaltinamojo žmona A. V. ir buvęs darbuotojas R. S., tačiau šių liudytojų parodymai nelaikytini įrodymu, patvirtinančiu ar paneigiančiu G. V. kaltę dėl būtent šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Liudytoja A. V. patvirtino, kad į patalpas atėjus V. B., jos vyras (G. V.) nulipo į apačią nukentėjusiajam paaiškinti, kad šis taip negali elgtis, o ji liko antrame aukšte ir konflikto pradžios nematė, girdėjo tik triukšmą, bet iš pradžių nekreipė dėmesio. Kaltinamąjį ir nukentėjusįjį per monitorių pamatė tik tada, kai triukšmas nutilo, tuo metu, kaip nurodė liudytoja, nukentėjusysis ir kaltinamasis buvo susikibę, vyko stumdymasis, tampymasis. Taigi liudytoja patvirtino tik tai, kad nukentėjusiajam atėjus į autoserviso patalpas ir kaltinamajam nulipus į primą aukštą, tarp jų vyko konfliktas, tačiau konflikto pradžios ir to, kokius veiksmus pradžioje konflikto atliko kaltinamasis ir nukentėjusysis, ji nematė. Tai, kad liudytoja nurodė, jog tuo metu, kai per kompiuterio monitoriuje matomą autoserviso patalpos pirmo aukšto vaizdą pastebėjo susikibusius kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, nematė, kad kaltinamasis būtų atlikęs kokius veiksmus prieš V. B., nepaneigia kaltinamojo suduoto smūgio nuketėjusiajam fakto. Kaip minėta, liudytoja neneigė, kad viso konflikto ji nematė, o aplinkybė dėl V. B. suduoto smūgio yra įrodyta pirmiau aptartais ir įvertintais įrodymais. Liudytojas R. S. nurodė, kad paties konflikto nematė, triukšmo negirdėjau, apie muštynes sužinojo tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai. Taigi šis liudytojas netiesiogiai patvirtino tik tai, kad autoserviso patalpose tą dieną vyko konfliktas (muštynės), tačiau įvykio detalės, t. y. kad ir kokius veiksmus atliko, jam nebuvo žinomos.

Taigi, nors kaltinamasis G. V. nepripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam į veidą, dėl kurio veido srityje atsirado mėlynė ir buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo, liudytojų V. V., Ž. K. bei G. Č. parodymai, bei juos atitinkantys rašytiniai įrodymai. Šie duomenys, sujungus juos į vientisą loginę grandinę, paneigia kaltinamojo G. V. pateiktą įvykio versiją, kad jis smūgio nesudavė, nukentėjusįjį tik atsistūmė, o jeigu ir buvo koks kontaktas su nukentėjusiuoju, tai galimai tik kliudymas petimi. Nors kaltinamasis, duodamas parodymus teisme, tvirtino, kad buvo priverstas gintis nuo nukentėjusiojo, dėl to galbūt galėjo kažkaip suduoti atgalia ranka ar kita kūno dalimi, tačiau tai buvo gynyba ir jis nuo pat pradžių norėjo atsitraukti, spręsti apie būtinosios ginties situaciją šioje byloje nėra pagrindo.

Būtinoji gintis, kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 28 straipsnyje. Šio BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad teisė į būtinąją gintį nekyla esant situacijai, kai abi konfliktuojančios pusės dalyvauja muštynėse ir viena kitos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą.

Nors kaltinamasis neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam, jo parodymai dėl šios aplinkybės yra paneigti pirmiau šiame nuosprendyje aptartais ir įvertintais įrodymai, o vien tai, kad pagal kaltinamojo pateiktą vaizdo įrašą būtent nukentėjusysis prieina prie kaltinamojo ir pirmas inicijuoja fizinį kontaktą (įraše fizinis kontaktas nesimato, tačiau nukentėjusiajam priėjus prie kaltinamojo pasigirsta duslus garsas ir nutrūksta filmavimas), tai kaltinamojo veiksmų nepateisina ir jo atsakomybės nešalina. Iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. V., Ž. K., G. Č. bei Ž. G. parodymų matyti, kad į įvykį buvo reaguojama gavus informaciją, kad susimušė nuomotojas ir nuomininkas, abiejų asmenų stumdymąsi, tampymąsi konflikto metu, teisiamajame posėdyje nurodė ir liudytoja A. V., kuri ir iškvietė policijos pareigūnus. Kaip matyti iš įvykio registravimo informacijos, bendruoju pagalbos numeriu paskambinusi pranešėja nurodė, kad serviso patalpoje susimušė patalpų savininkas ir nuomininkas. Abipusių muštinių situaciją patvirtina ir tai, kad po konflikto atvykus policijos pareigūnams, ant kaltinamojo kūno buvo vizualiai matomi sužalojimai, dėl kurių kaltinamasis pareigūnams paaiškino, kad konflikto metu jam trenkė V. B., o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 1741/2023 (02) nustatyta, kad sužalojimai G. V. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., 100, 101). Taigi nekyla abejonių, kad abu konflikto dalyviai buvo aktyvūs ir besiginančiųjų šioje situacijoje nebuvo, todėl G. V. veiksmus vertinti kaip veikimą esant būtinosios ginties situacijai, nėra pagrindo.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

G. V. padarė vieną tyčinę baigtą nusikaltimą veiką, kuri laikoma nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltės nepripažino, atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad G. V. praeityje neteistas (1 t., b. l. 186, 187). Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metu duomenys (tikrinta 2024 m. gegužės 16 d.) patvirtina, kad kaltinamasis administracine tvarka nebaustas. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o jo nusikalstamas elgesys buvo atsitiktinis. G. V. dirba (1 t., b. l. 193), VšĮ „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje“ nesigydė, nesilankė (1 t. b. l. 189), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinį skyrių per 5 metus dėl konsultacijų ir gydymo nesikreipė (1 t., b. l. 192). Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, neigiamai jo elgesį šeimoje ir (ar) visuomenėje charakterizuojančių duomenų byloje nėra.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Įvertinus tyčinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nusikalstamos veikos stadiją – baigtas nusikaltimas, atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad savo kaltės G. V. nepripažino, dėl savo elgesio nesigailėjo, atsižvelgus į aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra saistomas šeiminiais socialiniais ryšiais), atsižvelgus į situacijos, kurioje buvo atlikti neteisėti veiksmai, specifiškumą (kaltinamąjį su nukentėjusiuoju siejo užsitęsę konfliktiški santykiai, o nusikalstama veika padaryta pasirinkus netinkamą būdą situaciją išspręsti), kaltinamajam skirtina antra pagal griežtumą bausmė – laisvės apribojimas terminui, kuris artimams minimaliam, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, konflikto su nukentėjusiuoju metu kaltinamajam pasirinktus netinkamą būdą spręsti susidariusią situaciją, pirmiau nurodytas įpareigojimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 48 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones <...> ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. BK 67 straipsnio 2, 3 dalys numato, kad pilnamečiam asmeniui šiame BK straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), kurios skyrimą riboja tik BK 67 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą negali būti skiriama kartu su baudos bausme. Pagal BK 71 straipsnio nuostatas, teismas pilnamečiam asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), todėl sprendžiant, ar reikalinga paskirti asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ir parenkant konkrečią jos rūšį, turi būti atsižvelgta į konkrečioje byloje nustatytas, su padaryta nusikalstama veika susijusias ir kaltininką charakterizuojančias aplinkybes, kurios vertinamos ir skiriant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę.

Kaip minėta, G. V. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, savo kaltę neigė viso proceso metu, vaidmenį konflikte su nukentėjusiuoju menkino, dėl savo veiksmų nesigailėjo, nukentėjusiojo neatsiprašė. Nusikalstama veika buvo pasikėsinta į vieną labiausiai saugomų ir ginamų vertybių – žmogaus sveikatą, kuriai padaryta žala – nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų šios įmokos dydį – 10 MGL (500 Eur) ir nustatant 3 mėnesių terminą šios įmokos sumokėjimui.

V. Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai bei turėtoms išlaidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti. Ieškinyje prašoma iš G. V. priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 605 Eur turėtas išlaidas advokatui. V. B. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė stresą ir savo garbės bei orumo pažeminimą. Pradėjo jausti baimę, kurią jaučia ir šiandien, kadangi kiekvieną kartą lankydamasis nuosavybės teise priklausančiose patalpose, nėra tikras, kad nebus užpultas ir fiziškai sužalotas. Kadangi kaltinamojo padarytas sveikatos sutrikdymas buvo akivaizdžiai matomas, kurį laiką siekė išvengti bendravimo su savo draugais ir (ar) pažįstamais arba stengėsi jį riboti iki visiško minimumo. Dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Kaltinamasis, būdamas žymiai jaunesnis, smurtinę nusikalstamą veiką padarė senatvės pensininko atžvilgiu, dienos metu, jam (nukentėjusiajam) priklausančiose patalpose, veikdamas tiesiogine tyčia. Su civiliniu ieškiniu taip pat pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad advokatui nukentėjusysis 2024 m. rugpjūčio 28 d. pervedė 605 Eur pagal PVM sąskaitą ADV Nr. 00080 (2 t., b. l. 130–143). Teisiamajame posėdyje V. B. civilinį ieškinį palaikė, prašė tenkinti, tokį prašymą motyvuodamas tuo, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, negalėjo sukąsti dantų. Patyrė išgyvenimus, labai nemaloniai pasijuto. Jautė gėdos jausmą dėl matomos kraujosruvos, kai reikėjo bendrauti su kitais nuomininkais, buvo gėda prieš artimuosius ir darbuotojus dėl sužalojimo. Buvo sumažėjęs darbingumas, bendravimo galimybės.

Teisminio bylos nagrinėjimo pateiktas prašymas dėl papildomų išlaidų advokato paslaugoms priteisimo iš kaltinamojo, prašant priteisti V. B. naudai 1 210 Eur. Prašymui pagrįsti pateikti dokumentai (PVM sąskaita faktūra ADV 00088 ir 2024 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymas), patvirtinantys, kad nukentėjusysis sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą pervedė (3 t., b. l. 62, 63). Taigi bendra prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms atlyginti suma yra 1 815 Eur.

Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Teismas, remdamasis įrodymai dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškinys turi būti pagrįstas ir įrodytas.

Nukentėjusysis V. B., kaip minėta, šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašymas ir kaltinamojo G. V. priteisti 1 000 Eur.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau – CK) 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šiame kontekste pažymėtina, kak kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 1 500 Eur.

Nekyla abejonių, kad įvykio metu, kai kaltinamasis, įvykus konfliktui, tyčia vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veido sritį (į žandikaulį), šis ne tik pajautė fizinį skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus – baimę, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą. Nukentėjusysis buvo sumuštas už save jaunesnio kaltinamojo, nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, dienos metu ir dėl šių aplinkybių, kaip nurodė nukentėjusysis – jis pasijautė pažemintas. Kaltinamasis savo kaltę viso proceso metu neigė, neprisipažino smurtavęs prieš nukentėjusįjį ir tokia kaltinamojo pozicija taip pat kėlė nukentėjusiajam neigiamas emocijas, nusivylimą. Nekyla abejonių ir dėl to, kad neigiamus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus nukentėjusysis jautė ir po įvykio, kadangi dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto teko aiškintis su policijos pareigūnais, kokius veiksmus atlikti siekiant užfiksuoti jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, turėjo vykti pas gydytoją, sužalojimas buvo padarytas veido srityje, t. y. aiškiai matomoje kūno vietoje, dėl to nukentėjusysis jautėsi nemaloniai, jautė gėdą prieš kitus savo nuomininkus bei artimuosius, buvo gėda, kad jį sumušė, dėl to apribojo savo bendravimą.

Vis tik atsižvelgtina ir į tai, kad ilgalaikių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai neteisėti kaltinamojo veiksmai nesukėlė, dėl kraujosruvos veido srityje specialaus medicininio gydymo poreikio nebuvo, nukentėjusysis nurodė, kad vaistus nuo skausmo vartojo tik pirmas dienas. Nukentėjusiajam nenustatyti nepataisomi liekamieji reiškiniai, jis taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl prieš jį panaudoto smurto iki šiol patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, ribojančius (varžančius) jo bendravimo galimybes, darbinę veiklą ar įtakojančius įprastą gyvenimo būdą. Vertintina ir tai, kad sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu, jokie kiti pakenkimai nukentėjusiojo sveikatai, išskyrus fizinį skausmą ir kraujosruvą veide, nebuvo padaryti. Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl smūgio buvo sunku sukąsti dantis, šiai aplinkybei pagrįsti medicininiai dokumentai nepateikti. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nusikalstama veika buvo padaryta kaltinamajam pasirinkus netinkamą būdą spręsti tarpusavio santykius. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, be kita ko, vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti – 1 000 Eur – yra neproporcinga jo patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų pobūdžiui ir trukmei, todėl mažintina, iš kaltinamojo G. V. nukentėjusiajam priteisiant 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kaip minėta, nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje buvo reiškiamas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu papildytas prašymas priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai, kurių bendra suma yra 1 815 Eur.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas).

Šiuo atveju, baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko kiek ilgiau nei vienerius metus (baudžiamoji byla teisme gauta 2024 m. birželio 10 d.), byla išnagrinėta per 5 teisiamuosius posėdžius. Nukentėjusiojo atstovas aktyviai dalyvavo procese, teikė nukentėjusiajam teisines konsultacijas, parengė civilinį ieškinį, teikė papildomus rašytinius duomenis, uždavė nagrinėjimo teisme dalyviams klausimus, teikė prašymus, atstovavo nukentėjusiojo poziciją sakydamas baigiamąją kalbą. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo turėtos 1 815 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 6 dalis).

Šioje byloje prašymą atlyginti proceso išlaidas pateikė ir kaltinamojo gynėjas, prašydamas kaltinamojo G. V. naudai iš valstybės biudžeto priteisti 3 158,46 Eur proceso (atstovavimo) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Su prašymu pateikti ir išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai (3 t., b. l. 73–91).

BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kaltinamąjį išteisinus, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi kaltinamasis G. V. šioje byloje nėra išteisinamas, jo atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis, tenkinti prašymą ir priteisti iš valstybės biudžeto kaltinamojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms nėra pagrindo.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. V. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esantis voke (1 t., b. l. 59) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302–308 straipsniais, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigoti G. V. per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, G. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam iš G. V. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti nukentėjusiojo V. B. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš G. V. nukentėjusiajam 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį voke (1 t., b. l. 59) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.