Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau Komisariatas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimu A. D. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 174 straipsnį nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016 m. liepos 20 d., 08.00 val., (duomenys neskelbtini), A. D. priėjęs prie M. K. automobilio, spyrė į automobilio ratus ir jai pasakė įžeidžiančius žodžius, bei grasino smurtu.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad įvertinus visus surinktus ir ištirtus įrodymus, daroma išvada, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, jog A. D. konkrečioje situacijoje padarė tyčinius veiksmus, nukreiptus į viešosios tvarkos pažeidimą.Apeliaciniame skunde Komisariatas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, arba priimti naują nutarimą.

3.1. Skunde teigiama, kad teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurį galimai padarė M. K. ir tolimesnių A. D. chuliganiškų veiksmų viešoje vietoje jos atžvilgiu. Automobilių parkavimas prie namo vyksta bendru sutarimu, išvažiuoti iš kiemo A. D. galėjo pro kitą pusę, taip pat turėjo galimybę skambinti telefonu 112 ir pranešti apie galbūt padarytą KET pažeidimą policijai, o ne pačiam imtis aktyvių veiksmų tvarkai įvesti, juo labiau keikti ir grasinti smurtu moteriai. Pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje – tarp daugiabučių namų, o chuliganiškus veiksmus matė ir girdėjo pašaliniai asmenys, išsigando ir buvo įžeista pati pareiškėja. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog A. D. praeityje du kartus baustas pagal ATPK 174 straipsnį, t. y. už analogišką pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komisariato apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.

Dėl A. D. kaltės pagal ATPK 174 straipsnį

6. A. D. šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas 2016 m. rugsėjo 21 d. surašytas už tai, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje, jis priėjęs prie M. K. automobilio, spyrė į ratus ir jai pasakė, kad „čmo“ ir, kad ji gaus į galvą, kas atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėtį. Tačiau norint inkriminuoti A. D. pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. straipsnį, būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių vartojimą ar gestų viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kadangi viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį, bei norėtų taip veikti.

6.1. Pats A. D. teisme paaiškino, kad stuktelėjo batu į automobilio ratą, kad pradėtų veikti automobilio signalizacija ir savininkas patrauktų automobilį nuo gatvės, nes jis trukdė eismui. Automobilio savininkei nieko įžeidžiančio ar nepadoraus nesakė. Liudytoja A. D. teisme parodė, kad pajudėjus link išvažiavimo ir privažiavus prie 116 namo pirmos laiptinės sustojo, nes buvo užblokuotas kelias, automobilis buvo pastatytas prie pat laiptinės. Tada sūnus išlipęs pajudino stovėjusios mašinos ratą, kad įsijungtų signalizacija, kad kažkas išeitų ir leistų pravažiuoti. Po kurio laiko išėjo moteris, mašiną patraukė, paskui ėjo link laiptinės, po to sugrįžo ir pasakė: „ar žinote kas aš esu tokia, jūs pamatysite kas jums dabar bus“. Moters jie nekoneveikė ir jai negrasino. Sūnus atbuline eiga niekaip negalėjo pravažiuoti, nes buvo pristatyta mašinų. L. V. K. parodymai teisme patvirtino, kad A. D. važiavo pro tą vietą, kur stovi M. K. automobilis, tuo metu kitas automobilis pravažiuoti negalėjo, be to, ten mašinoms iš vis negalima stovėti. Paminėti paties A. D. ir liudytojų A. D. bei V. K. parodymai patvirtina, kad A. D. negalėjo pravažiuoti daugiabučių rajone įrengtu pravažiavimu dėl netinkamai palikto stovėti M. K. automobilio. Norėdamas nustatyti automobilio savininką, kuris galėtų ateiti ir patraukti eismui trukdantį automobilį, A. D., siekdamas atkreipti automobilio savininko dėmesį, koja sudavė į automobilio ratus tam, kad įsijungtų jo signalizacija. Tokiu būdu ir buvo atkreiptas M. K. dėmesys, nes ji atėjo patraukti automobilio, taip atlaisvindama pravažiavimą, kuriuo naudojasi ir kitos transporto priemonės. Todėl A. D. galimai išsakyti nepagarbūs žodžiai M. K. atžvilgiu (šį faktą patvirtino pati M. K. ir liudytojas K. S.), buvo ne siekis padaryti nedidelį chuliganizmą, bet tik išreikšti nepasitenkinimą dėl M. K. netinkamoje vietoje palikti automobilio, kuris trukdė eismą kitiems automobiliams. Todėl skundžiamu nutarimu padaryta teisinga išvada, jog byloje esančiais įrodymais neįrodyta, kad A. D. konkrečioje situacijoje padarė tyčinius veiksmus, nukreiptus į viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimą. Ko pagrindu skundžiamu nutarimu A. D. atžvilgiu ši administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 174 straipsnį nutraukta pagrįstai.

6.2. Įvertinus paminėtas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, dėl A. D. tariamai chuliganiškų veiksmų viešoje vietoje M. K. atžvilgiu, taip pat tai, kad išvažiuoti iš kiemo A. D. galėjo pro kitą pusę, yra atmetami kaip nepagrįsti. Skunde taip pat teigiama, kad A. D. turėjo galimybę skambinti telefonu 112 ir pranešti apie galbūt padarytą KET pažeidimą policijai, o ne pats imtis aktyvių veiksmų tvarkai įvesti. Tačiau pranešimas apie galimai padarytą KET pažeidimą ir pareigūnų atvykimas būtų užtrukęs pakankamai ilgai, todėl bandydamas pats nustatyti trukdančio eismui automobilio savininką, kad kuo operatyviau automobilis būtų patrauktas ir kitos transporto priemonės galėtų netrukdomai pravažiuoti pro tą vietą, A. D. elgėsi racionaliai ir pilietiškai. Skunde taip pat teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog A. D. praeityje du kartus baustas pagal ATPK 174 straipsnį, t. y. už analogišką pažeidimą. Tačiau tai, kad A. D. anksčiau yra baustas už analogišką pažeidimą, dar nepatvirtina jo kaltės šioje situacijoje, nes asmens kaltės klausimas kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į surinktus įrodymus, sprendžiamas individualiai, o šioje byloje A. D. kaltės bylos duomenys nepatvirtino. Todėl daroma išvada, kad skundžiamu nutarimu A. D. atžvilgiu priimtas teisingas sprendimas, naikinti tokį nutarimą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Dėl pažeidimo kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad A. D. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.