Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marijaus Šalčiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausme.

V. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, bet ne ilgiau kaip iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. rugsėjo 17 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. V., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnis). Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Dėl įrodymų vertinimo

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo nuosprendžio motyvus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus bei pagrįstai V. G. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

9. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

10. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog V. G. 2024 m. gruodžio 27 d., apie 9.40 val., (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje prie Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus kabineto, neteisėtai platino, t. y. perdavė D. V. paketėlį su 0,0393 g nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – karfentanilio miltelių, kuriuose yra 0,00004 g gryno karfentanilio. Tai pastebėjęs (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnas nurodė D. V. atiduoti šias medžiagas, tačiau D. V. nevykdė nurodymo ir laikė šias narkotines medžiagas savo kumštyje, tačiau buvo sulaikytas pareigūno ir 2024 m. gruodžio 27 d., apie 9.41 val., budėtojų tarnybos patalpose, asmens kratos metu, minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnas.

11. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis V. G. nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jo pripažinimu kaltu įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tačiau aukštesnysis teismas susipažinęs su byloje esančiais įrodymais sprendžia, jog yra pakankamai duomenų leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinime nurodytu laiku bei nurodytomis aplinkybėmis V. G. išties perdavė D. V. paketėlį su 0,0393 g nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – karfentanilio miltelių, kuriuose yra 0,00004 g gryno karfentanilio, todėl jo kaltė laikytina pilnai įrodyta.

12. Byloje nekilo ginčo, jog įvykio metu, D. V. savo kumštyje laikė paketėlį su 0,0393 g nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – karfentanilio miltelių, kuriuose yra 0,00004 g gryno karfentanilio, kurias 2024 m. gruodžio 27 d., apie 9.41 val., budėtojų tarnybos patalpose, asmens kratos metu, minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnas. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. sausio 31 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad plastiko ryšulėlyje tirti pateiktuose baltos spalvos milteliuose yra narkotinės medžiagos – karfentanilio. Milteliuose, kurių masė – 0,0393 g, yra 0,00004 g gryno karfentanilio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, nagrinėjamu atveju, minėtos medžiagos laikytinos nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Ginčo byloje dėl narkotinių medžiagų kiekio nekilo, tačiau nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog šias narkotines medžiagas D. V. perdavė V. G..

13. Nors nuteistasis V. G. neigia perdavęs šias narkotines medžiagas kitam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam D. V., tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog byloje surinkti bei ištirti įrodymai, t. y. liudytojo P. R. parodymai, byloje esantis vaizdo įrašas bei kiti byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog nuteistasis V. G. perdavė nuteistajam D. V. kaltinime nurodytas narkotines medžiagas, dėl ko nuteistojo V. G. nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip narkotinių medžiagų platinimas BK 260 straipsnio 1 dalies prasme.

15. Nuteistasis D. V. apklausiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijose teisme taip pat parodė, jog pripažįsta įgijęs narkotines medžiagas savo reikmėms, tačiau medicinos punkto dalyje, iš V. G. narkotinių medžiagų neįgijo. Buvo sutaręs su kitais asmenimis, jog narkotines medžiagas jam paliktų nuteistųjų valgykloje, todėl kai buvo vedamas į medicinos dalį, narkotines medžiagas paėmė iš sutartos vietos valgykloje, kurios buvo pritvirtintos prie vartelių. Pareigūnas jį vedęs į medicinos punktą to nepastebėjo.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiais nuteistųjų parodymais, kadangi juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis D. V. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme davė prieštaringus parodymus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu D. V. apklausiamas įtariamuoju parodė, jog 2024 m. gruodžio 24 d. konkrečiai su V. G. nesitarė dėl narkotinių medžiagų įgijimo, tačiau kažkada anksčiau eidamas į medicinos punktą buvo susišūkavęs su 16-17 būriu, kad jam paduotų fentanilio. Aptariamo įvykio dieną sugalvojęs ligą pasiprašė būti nuvedamas į medicinos punktą. Pareigūnas P. nuvedė pas medikus, nuteistųjų nebuvo, o išvedant atėjo V. G.. Jį pažinojo iš matymo, teko sutikti, todėl suprato, jog jis paduos, taip ir buvo, prasilenkdamas jam padavė paketėlį, o pareigūnas P. tai pamatė (1 t., b. l. 107, 112–113, 119).

18. Be to, nors apklausiamas teisme, nuteistasis D. V. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, jog apkalbėjo V. G., siekiant būti perkeltas į kitą kalėjimą, tačiau šie nuteistojo parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu paneigti byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais ir iš esmės yra nelogiški.

19. Nuteistasis D. V. neneigia to, jog narkotines medžiagas įgijo tuomet, kada pareigūnas P. R. jį vedė į medicinos punktą, tačiau nurodo, jog kaltinime nurodytas narkotines medžiagas, nepastebint pareigūnui, pasiėmė iš sutartos vietos valgyklos patalpoje. Priešingas aplinkybes nurodė liudytojas P. R., kuris patvirtino, jog nuteistąjį D. V. į medicinos punktą vedė pro valgyklą, tačiau visą laiką nuteistąjį D. V. stebėjo, kadangi ėjo jam iš paskos. Iki kontakto medicinos dalyje su V. G., nuteistasis D. V. neturėjo galimybės kur nors kitur įgyti narkotinių medžiagų, kadangi visą laiką jį stebėjo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistasis D. V. jau eidamas į medicinos punktą kumštyje laikė narkotines medžiagas, tačiau šie skundo argumentai paneigti byloje esančiu vaizdo įrašu, iš kurio matyti, jog nuteistajam D. V. priėjus prie medicinos punkte esančio langelio, šis rankose nieko nelaiko. Vaizdo įraše, t. y. 09:37:56 val., 09:39:10 val., 09:39:11 val. matyti nuteistojo už nugaros antrankiais surakintos rankos. Vaizdo įraše nėra užfiksuota, jog nuteistasis laikytų rankose kažkokį daiktą, ar, kad būtų sugniaužęs rankas į kumštį. Šios aplinkybės patvirtina, jog į medicinos punktą nuteistasis D. V. atėjo rankoje nelaikydamas jokių daiktų.

20. Nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, jog liudytojas P. R. nurodė, jog išėjus iš medikų, nuteistasis D. V. prasilenkė su kitu nuteistuoju, kaip vėliau nustatyta V. G. bei matė, kaip šis nuteistasis kažką įdėjo į ranką D. V.. Šias liudytojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir aptartas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog prasilenkiant su nuteistuoju V. G., pareigūnas iš karto sureagavo, atsisukdamas į D. V. ir klausdamas: „kas čia?“, „ką čia tau davė?“. Nors minėtame vaizdo įraše nėra užfiksuotas pats narkotinių medžiagų perdavimas, tačiau akivaizdu, jog šį veiksmą pastebėjo D. V. lydintis pareigūnas. Netikėti šiais liudytojo parodymais, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog liudytojas nuosekliai viso tyrimo metu nurodė, jog matė, kaip išeinant iš medicinos punkto, prasilenkiant su kitu nuteistuoju, D. V. kažką įdėjo į ranką. Šias aplinkybes pareigūnas P. R. nurodė ir 2024 m. gruodžio 27 d. tarnybiniame pranešime, nurodant, kad išeinant iš Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus patalpų, pastebėjo, kad į patalpas įeinantis nenustatytas nuteistasis D. V. įdėjo kažką į ranką. Nuteistajam D. V. buvo duotas nurodymas parodyti ką turi rankoje, tačiau pastarasis tą padaryti atsisakė ir sugniaužęs kumštį stangrino rankas bei nesileido būti patikrintas (1 t., b. l. 12). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti liudytojo P. R. galimą suinteresuotumą, ar motyvaciją nuteistąjį V. G. nekaltai apkaltinti nusikaltimo padarymu, ar kad tarp liudytojo ir nuteistųjų būtų susiklostę konfliktiniai santykiai. Liudytojo P. R. parodymai yra nuoseklūs, tai yra tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, priešingai nei nuteistasis D. V..

21. Nors, vos tik perdavus narkotines medžiagas, nuteistasis V. G. nebuvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnų, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, t. y. 2025 m. vasario 27 d. asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokolo, P. R. parodė, kad po įvykio 2024 m. gruodžio 27 d., kai sulaikė D. V. nespėjo sužiūrėti jam paketėlį perdavusio asmens, tačiau vėliau žiūrint vaizdo registratoriaus vaizdo įrašą atpažino, kad tai (duomenys neskelbtini) būrio nuteistasis V. G., nes tarnybos metu kartais tenka matyti šį nuteistąjį (1 t., b. l. 59–60). Tai, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo prasilenkiantis su pareigūnu ir kitu nuteistuoju D. V. yra V. G., neneigia ir pats apeliantas, kuris pirmosios instancijos teisme parodė, jog tuo metu ėjo į medicinos punktą, kadangi ėjo leistis vaistų.

22. Be to, pažymėtina ir tai, kad nors D. V., kuris pakeitė savo parodymus pirmosios instancijos teisme, patikino, kad su (duomenys neskelbtini) būrio nuteistaisiais esą susitarė, kad šie jam paliks karfentanilio, tačiau tai nelogiška jau vien dėl to, jog (duomenys neskelbtini) kalėjime laikomasi griežto režimo ir bet kokie daiktai negali būti paliekami be priežiūros taip, kad jų nepastebėtų kalėjimo pareigūnai, juo labiau nuteistųjų valgykloje, kuri yra kruopščiai tvarkoma. Kita vertus, kaltinimo aplinkybėmis sutapo ir vieta, ir laikas, kur V. G. perdavė D. V. narkotines medžiagas, kai tuo tarpu praktiškai neįtikima, jog tokie sutapimai galėjo būti atsitiktiniai.

23. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aptarti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog V. G. kaltinimas dėl narkotinių medžiagų platinimo pasitvirtino. Aptartais duomenimis nustatyta, jog 2024 m. gruodžio 27 d. apie 9.40 val. (duomenys neskelbtini) kalėjime, koridoriuje prie Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus kabineto, V. G. perdavė D. V. paketėlį su 0,0393 g nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – karfentanilio miltelių, kuriuose yra 0,00004 g gryno karfentanilio. Šiuos nuteistųjų veiksmus pastebėjo D. V. lydintis pareigūnas.

24. Apibendrindama vis tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas parinkdamas nuteistajam V. G. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, įvertino padaryto nusikaltimo aplinkybes, pavojingumą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y., jog naują nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog buvo išplatintas nedidelis narkotinių medžiagų kiekis, nuteistajam V. G. paskyrė artimą bausmės minimumui dydį – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

25. Kauno apygardos teisme 2025 m. lapkričio 11 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 11 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. G.. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 183,33 eurų dydžio išlaidas.

26. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

27. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Šioje byloje nuteistajam V. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (advokatė Rasa Kalkauskienė) buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėjas nuteistajam V. G. buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių.

28. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį, įrodymų tyrimas neatliktas. V. G. bylos duomenimis nedirba, duomenų, kad turėtų vertingesnio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto byloje nėra, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. G. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo V. G. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.