Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Aksa“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-91-844/2015 pagal ieškovės AB „Aksa“ ieškinį atsakovei UAB „Vespila“ dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-248/2016 panaikino Panevėžio apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį, kuria Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimas paliktas nepakeistas ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Ieškovė AB „Aksa“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vespila“ 11 460 Eur nuostolių atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nuo 2014 m. liepos mėnesio elektros energiją pirko iš atsakovės. 2014 m. spalio 2 d. pateikė atsakovei pasiūlymą sudaryti rašytinę elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė derybų su ieškove metu žodžiu nurodė, jog nuo 2014 m. spalio 7 d. ketina nutraukti elektros energijos tiekimą. Ieškovė 2014 m. spalio 13 d. kreipėsi į atsakovę ir pareikalavo užtikrinti elektros energijos tiekimą, taip pat informavo atsakovę apie tai, kad nutraukus elektros energijos tiekimą ieškovei bus padaryta žala. Atsakovė UAB „Vespila“ nuo 2014 m. spalio 14 d. elektros energijos tiekimą ieškovei nutraukė. Ieškovė 2014 m. spalio 20 d. pateikė pretenziją atsakovei, kuria pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus ir įspėjo, jog kreipsis į teismą.Neturėdama elektros energijos ieškovė AB „Aksa“ negalėjo vykdyti veiklos ir dėl to patyrė nuostolius. Nuostoliai susidarė per laikotarpį nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 21 d., t. y. 5 darbo dienas. Atjungus elektros energiją darbuotojai nevykdė savo darbo funkcijų, nepaisant to ieškovė turėjo darbuotojams mokėti darbo užmokestį. Už 5 dienas ieškovės patirti nuostoliai yra 6 544,71 Eur. Taip pat teritorijos apsaugos sąnaudos, už 5 dienas ieškovės patirti nuostoliai yra 417,05 Eur. Banko palūkanos, nes ieškovė yra paėmusi kreditą iš banko veiklos vystymui ir plėtimui. Už 5 dienas ieškovės patirtos išlaidos yra 398,41 Eur. Be to, ieškovės 2014 metų spalio mėnesio apskaitos duomenimis vidutiniškai per dieną Visagino padalinyje pagamina 33 kubiniai metrai gelžbetonio produkcijos už 7 124,65 Eur be PVM. Pagal 2014 metų AB „Aksa“ pelno nuostolių ataskaitą, bendrovės bendrojo pelno marža už devynis mėnesius sudarė 30,04 proc., o pelno prieš mokesčius marža – 13,54 proc. Vertinant nuo 7 124,65 Eur be PVM negaunamų pajamų į dieną sumos, pelnas prieš mokesčius sudarytų 964,67 Eur per dieną, o įvertinus 15 proc. pelno mokestį – negautas vienos dienos grynasis pelnas sudarytų 819,97 Eur. Už penkias dienas ieškovė patyrė 4 099,87 Eur nuostolį. Bendra patirtų nuostolių suma už penkias darbo dienas yra lygi 11 460 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo, ir net žodžiu, nebuvo aptartos atsakomybės sąlygos. Nesant sudarytos rašytinės sutarties, UAB „Vespila“ neprivalėjo pranešti AB „Aksa“, jog nebetieks jai elektros energijos nuo konkrečios datos. Teismas konstatavo, kad ieškovė, žinodama, kad UAB „Vespila“ ketina nutraukti elektros energijos tiekimą, nepasirūpino, kad elektros energijos tiekimas būtų gaunamas iš kito elektros energijos tiekėjo, nors turėjo pakankamai laiko tai padaryti (atsakovei nutraukus elektros energijos tiekimą, ieškovė kitą tiekėją susirado per šešias dienas ir su juo sudarė rašytinę sutartį dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo bei toliau vykdė savo veiklą). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė UAB „Vespila“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovės nuostolių atsiradimu, teismas sprendė, jog atsakovė neprivalo atlyginti ieškovei AB „Aksa“ jos prašomų atlyginti nuotolių, susijusių su elektros energijos tiekimo nutraukimu, nesant civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Aksa“ prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo išvados, jog sutartis turėjo būti rašytinė, o jos nesudarius vertintina, jog šalys apskritai nesudarė sutarties, yra nepagrįstos.Atsakovė UAB „Vespila“ neturėjo faktinio pagrindo nutraukti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, apie šios sutarties nutraukimą ieškovė net nebuvo informuota, nebuvo nurodyta, dėl kokių priežasčių nutraukiamas elektros energijos tiekimas, neįspėta apie tikslų elektros energijos nutraukimo laiką ir terminą. Atsakovė žinojo, jog elektros energija yra tiekiama gamyklai, kurioje yra vykdoma komercinė veikla. Toks atsakovės elgesys, kai jai yra žinomos aplinkybės apie ieškovės elektros poreikį, ne tik neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bet ir pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Nutraukdama elektros energijos tiekimą, atsakovė nesilaikė CK 6.200 str., 6.217 str., 6.218 str., 6.390 str. nustatytos sutarčių nutraukimo tvarkos ir terminų, todėl jos veiksmai yra neteisėti. CK 6.263 str. yra įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kadangi atsakovė nesielgė kaip atidus ir rūpestingas asmuo, pažeidė CK 6.263 str. nurodytas pareigas (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 58.3 p., 58.4 p.), jis privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą. Ieškovė veiklos negalėjo vykdyti 5 darbo dienas, per kurias susidarė bendra 11 460 Eur dydžio nuostolių suma. Įvertinus tai, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos įrodė ir pagrindė rašytiniais dokumentais, laikytina, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, todėl teismas nepagrįstai pareikštą ieškinį atsisakė tenkinti.Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vespila“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsakovės atsakomybei taikyti (priteisti 11 460 Eur nuostolių) nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra įrodyta žala, o jų nesant, neegzistuoja ir kitos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 4 p.).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi konstatavo, kad tarp šalių AB „Aksa“ ir UAB „Vespila“ buvo sudaryta elektros perpardavimo (subtiekimo) sutartis neapibrėžtam laikui bei nurodė, kad tokią sutartį galima nutraukti remiantis CK 6.199 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismas pasisako, tik dėl pranešimo (įspėjimo) apie elektros energijos perpardavimo (subtiekimo) sutarties nutraukimo termino ir dėl civilinės atsakomybės taikymo.

Dėl įspėjimo apie sutarties nutraukimą

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.199 straipsnyje nurodyta, kad neapibrėžtam terminui sudarytą sutartį bet kuri šalis gali nutraukti apie tai per protingą terminą iš anksto įspėjusi kitą šalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.Protingu įspėjimo terminu laikytinas toks terminas, per kurį garantuotai būtų pasirengta gauti elektros energiją iš kito šaltinio. Orientaciniai galėtų būti naudojami Elektros energetikos bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyti terminai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-324-248/2016). Kurie numato nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių įspėjimo terminus.Bylos duomenimis nustatyta, atsakovė UAB „Vespila“ 2014 m. spalio pradžioje informavo ieškovę AB „Aksa“, jog elektros energiją ketina nutraukti nuo 2014 m. spalio 7 d., tačiau nurodytą dieną elektros tiekimo nenutraukė. Ieškovė kreipėsi į atsakovę 2014 m. spalio 13 d. raštu ir pareikalavo užtikrinti elektros tiekimą. Atsakovė į šį ieškovės raštą neatsakė, elektros energijos tiekimą nutraukė nuo 2014 m. spalio 14 d. Ieškovė 2014 m. spalio 20 d. pateikė pretenziją, kuria pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus ir įspėjo, kad kreipsis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. 2014 m. spalio 20 d. ieškovė su UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį.Jeigu atitinkamiems sutartiniams santykiams atitinkamo įspėjimo termino nenustato juos reglamentuojančios teisės normos, protingo termino klausimas sprendžiamas kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, į tai, kiek laiko trunka sutarties šalių bendravimas sutarties pagrindu, jų indėlį į sutartinius santykius, kiek laiko pareikalautų naujų sutartinių santykių suformavimas ir kita. Pažymėtina, kad protingas terminas reiškia laikotarpį į ateitį, per kurį, gavusi įspėjimą, šalis turi atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, atsižvelgiant į prievolės esmę. Termino atitiktį protingumo kriterijui įrodinėja šalis, kuri siunčia įspėjimą kitai šaliai apie sutarties nutraukimą (CPK 178 str.).Šiuo atveju protingas terminas turi būti nustatomas įvertinus tai, kad ginčas kilęs dėl elektros energijos tiekimo sutarties nutraukimo, kad per nustatytą įspėjimo apie sutarties nutraukimą laikotarpį ieškovė turėtų realią galimybę sudaryti naujas paslaugų tiekimo sutartis su jų tiekėjais. Nors byloje nustatyta, kad ieškovė susirado naują elektros tiekėją per septynias dienas, tai nepatvirtina, kad atsakovė įspėjo ieškovę per protingą terminą. Atsakovė ieškovę buvo informavusi, kad elektros tiekimą nutrauks nuo 2014 m. spalio 7 d., tačiau elektros energijos tiekimo nuo nurodytos datos nenutraukė, todėl ieškovė laikė tai ne įspėjimu apie nutraukimą, o grasinimu nutraukti elektros tiekimą. Ieškovei nebuvo aišku, ar atsakovė šį ketinimą tikrai įgyvendins. 2014 m. spalio 13 d. pateikusi raštą atsakovei, ji pareikalavo užtikrinti elektros tiekimą, taigi atsakovei neatjungus elektros energijos nurodytą dieną, tikėjosi, kad į pretenziją bus atsižvelgta ir atsakovė toliau tieks elektrą. Kitą dieną, 2014 m. spalio 14 d., atsakovė, be atskiro įspėjimo, elektros tiekimą ieškovei nutraukė. Teismas daro išvadą, kad būtent nuo tada ieškovei iškilo realus poreikis ieškotis naujo elektros tiekėjo ir nuo tada ji pradėjo paieškas. Nors šiomis aplinkybėmis, atsisakydama susitarti dėl elektros tiekimo sąlygų, būdama atidi ir rūpestinga, galėjo numatyti, kad gali taip nutikti, imtis atitinkamų prevencinių veiksmų.Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodyta sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog jos žodžiu nustatytas kelių dienų įspėjimo terminas ieškovei buvo protingas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė tinkamai neinformavo ieškovės apie sutarties nutraukimą, neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovės veiksmus pripažinus neteisėtais, yra pagrindas atlyginti ieškovei padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 3 d. - 6.249 str.).

Dėl nuostolių atlyginimo

CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CPK 6.249 str. 1 d.).Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės neteisėto elektros energijos atjungimo patyrė žalą, kurią sudaro darbuotojų išlaikymo kaštai – 6544,72 Eur, teritorijos apsaugos sąnaudos – 417,05 Eur, banko palūkanos – 398,42 Eur, negautas grynasis pelnas – 4099,88 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė galėjo gauti pajamas, pagamindama 33 kubinius metrus gelžbetonio produkcijos už 7124,65 Eur be PVM esant įprastiniam elektros tiekimui, t. y. atsakovei neatlikus neteisėtų veiksmų. Taigi tarp ieškovės dalies nurodytų patirtų nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų (sutarties nutraukimo) yra priežastinis ryšys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovės veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti; šias pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos; tai turi būti jo grynasis pelnas; negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos; jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų; atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas; jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tuo, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis; pajamų dydį turi įrodyti ieškovas; šios pajamos turi būti realios, dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama negautų pajamų dydį, pateikė duomenis, kad AB „Aksa“ 2014 metų spalio mėnesį vidutiniškai per dieną Visagino padalinyje pagamina 33 m³ gelžbetonio produkcijos už 24600 Lt (7124,65 Eur) be PVM. Nurodė, kad pagal 2014 metų AB „Aksa“ pelno nuostolių ataskaitą 2014-09-30 dienai, AB „Aksa“ bendrojo pelno marža už 9 mėnesius sudarė 30,04 proc., o pelno prieš mokesčius marža-13,54 proc. Vertinant nuo 24 600 Lt (7124,65 Eur be PVM negautų pajamų į dieną sumos, pelnas prieš mokesčius sudarytų 3330,84 Lt (964,67 Eur) įvertinus 15 proc., pelno mokestį-negautas vienos dienos grynasis pelnas sudarytų 2831,21 Lt (819,97 Eur).Ieškovės pateikti įrodymai tik patvirtina faktą, kokias pajamas ieškovė vidutiniškai gautų, jeigu nebūtų nutraukta įmonės veikla, tačiau teismui nėra visai pateikti konkretūs duomenys apie patiriamas realias sąnaudas nurodomai gelžbetonio produkcijai pagaminti. Ieškovė nepateikė duomenų, pagal kuriuos nustatytas pagamintos produkcijos kiekis, nes pagal pateiktus duomenis apie realizuotą produkciją tokio kiekio negalima nustatyti. Taigi į ieškovės negautų pajamų apskaičiavimą turėjo būti įtrauktos visos turėtos faktinės sąnaudos (mokesčiai, darbuotojų darbo užmokestis, prekių savikaina ir kitos sumos). Iš negautų pajamų išskaičiavus gamybos sąnaudas, būtų nustatyti realiai patirti nuostoliai. Byloje visi duomenys nėra pateikti, o pateikti duomenys yra nepakankamai pagrįsti. Negautas ieškovės pelnas turėtų būti paskaičiuotas tik pagal Visagino gamyklos, kurioje ieškovė veiklą pradėjo vykdyti nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio, gaunamą, o ne visos įmonės AB „Aksa“ gaunamas pelnas, iš kurio negalima spręsti apie faktišką Visagino gamykloje prarastą pelno dalį.Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovė sutartį nutraukė teisėtai, ieškovės patirtų nuostolių nesiaiškino ir nevertino byloje ieškovės pateiktų įrodymų. Nuostolių nustatymas yra fakto klausimas, kurio dydį turėtų nustatyti pirmosios instancijos teismas.Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, papildomai reikalingų ir tirtinų šioje byloje įrodymų apimtį bei pobūdį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, taip pat atsižvelgdama į tai, kad byloje esami įrodymai nėra pakankami, juos atsakovė ginčija, nebuvo visapusiškai pirmosios instancijos teismo išnagrinėti, konstatuoja, jog pagal byloje esančią medžiagą bylos dalyje dėl padarytos žalos dydžio negalima tinkamai ir iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Visagino miesto apylinkės teismui iš naujo.