Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. liepos 31 d. nutarimu V. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį administracine nuobauda – 300 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

2. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2018 m. liepos 21 d. apie 7.47 val., Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4 Avant“ būdamas neblaivus, kaip jam buvo nustatytas 0,51 prom. girtumo laipsnis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą.

4. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas paliko Institucijos 2018 m. liepos 31 d. nutarimą nepakeistą ir V. P. skundo netenkino. Teismas nutartyje nurodė, kad V. P. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, lygus minimaliam įstatyme numatytam jo dydžiui. Tokia V. P. paskirta administracinio poveikio priemonė atitinka administracinio nusižengimo pavojingumą bei jo asmenybę. V. P. skunde dėstomi argumentai, susiję su jo sveikata, šeiminėmis aplinkybėmis bei poreikiais ir pan. nesudaro pagrindo jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

7. Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. kelia jam pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams, sutrumpinimo klausimą. Jis prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir minimos specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti arba visai jo neskirti. Todėl apygardos teismas patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šiose apeliacinio skundo ribose.

9. Aptariant apelianto prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios administracinio poveikio priemonės jam išvis neskirti, atkreiptinas dėmesys, kad jis apeliaciniame skunde iš esmės pateikia analogiškus argumentus, kuriuos jis dėstė ir apylinkės teismui skunde dėl Institucijos nutarimo. Šie jo argumentai iš esmės yra susiję su būtinybe jam turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo, galimybės rūpintis šeima, patiriamų nepatogumų buityje, tai, kad savo veiksmais realaus pavojaus niekam nesukėlė, administracinės atsakomybės nevengė, iš savo teisei priešingo elgesio išvadas padarė ir daugiau taip nebesielgs. Apygardos teismas pritaria motyvams, kurie nurodyti skundžiamoje nutartyje, kad šioje byloje nėra jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos V. P. atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį švelninimui bei sudarančių pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.

10. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcija numato vairuotojams baudą nuo 300 iki 450 Eur. Taip pat to paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Kaip matyti, šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra privaloma skirti administracinio poveikio priemonė.

11. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis.

12. Aiškinant ANK 34 straipsnio 5 dalį (kuri atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusižengimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).

14. Priešingai V. P. įsitikinimui, jo padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Nagrinėjamu atveju V. P. vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 0,51 prom. girtumas, ir tokiais savo veiksmais jis padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Šis jo nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Už šį nusižengimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. V. P., vairuodamas automobilį neblaivus, ignoravo jo daromo teisės pažeidimo galimas pasekmes, kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, o tai rodo nubaustojo neatsakingumą, neatsakingą požiūrį į visuomenę. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymų leidėjas šia teisės norma atsakomybę nustatė ne už pasekmių sukėlimą, o už patį vairavimą esant neblaiviam. Jei vairuodamas neblaivus V. P. būtų sukėlęs eismo įvykį, jis pagal kilusias pasekmes atsakytų dėl kito, sunkesnio nusižengimo ar net nusikaltimo. Pasekmių nebuvimo akcentavimas nemenkina V. P. nusižengimo pavojingumo visuomenei.

15. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. negali būti charakterizuojamas ir išskirtinai teigiamai. Bylos duomenimis, jis KET pažeidimą padarė ne pirmą kartą, anksčiau jis buvo baustas už smulkesnio pobūdžio KET pažeidimus – draudžiamoje vietoje lenkė kitą automobilį, automobilį paliko stovėti ant šaligatvio, vairavo automobilį, kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Klaidingai apeliantas skunde nurodo aplinkybę, kad už transporto priemonės vairavimą neblaiviam jis buvo nubaustas pirmą kartą. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, V. P. Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį (nuosprendis įsiteisėjo 2009 m. liepos 10 d.). Tąkart V. P., vairuodamas automobilį, ne tik sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta to paties automobilio keleivės sveikata, tačiau automobilį vairavo neturėdamas tam teisės bei būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,54 prom. girtumas. Šie duomenys leidžia V. P. kaip asmenį bei kaip vairuotoją charakterizuoti iš esmės neigiamai. Beje, pagal susiklosčiusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, analogiško teisės pažeidimo padarymas praeityje paprastai užkerta galimybę asmeniui taikyti jo teisinę padėtį švelninančią teisės normą – šiuo atveju ANK 34 straipsnio 5 dalį. Kitos skunde minimos aplinkybės – kad V. P. iš karto pripažino kaltę, administracinės atsakomybės nevengė, dėl nusižengimo gailėjosi, daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė – necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai, nes nusižengimų ir nusikaltimų nedarymas yra įprasta piliečio pareiga. Yra nustatytos dvi V. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi bei kad nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės jau buvo įvertintos V. P. skiriant administracinio poveikio priemonę ir turėjo įtakos nustatant minimalų jos terminą, todėl ją papildomai vertinti kaip pagrindą dar labiau švelninti V. P. atsakomybę, nėra pagrindo.

16. Apeliantas skunde plačiai dėsto aplinkybes, kad jam netekus teisės vairuoti transporto priemones, tai gali pakenkti jo šeimos materialinei gerovei, kasdienių buitinių poreikių tenkinimui, jis negalės tinkamai pasirūpinti savo mažamečiais vaikais, kils didelių nepatogumų ir pan. Visų pirma, apygardos teismas pažymi, kad dėl šių skundo argumentų pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Neabejotina, kad specialiosios teisės netekimas turės neigiamos įtakos apelianto bei jo šeimos kasdienei veiklai bei buičiai. Kita vertus, šios aplinkybės negali būti pripažintos tokiomis, dėl kurių turėtų būti švelninama jam paskirta administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl asmeninių bei buitinių priežasčių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą. V. P., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina ar reikalinga tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Teikdamas argumentą dėl negalėjimo pasirūpinti šeima, apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl jo nuobaudos atlikimo laikotarpiu šeima taip pat negalės pasirūpinti ir jo sutuoktinė. Atėmus V. P. teisę vairuoti transporto priemones, dėl to galimai kilsiantys nepatogumai gali būti įveikti kitomis priemonėmis, V. P. gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų: rinktis visuomeninį transportą, taksi, jo sutuoktinė gali įgyti teisę vairuoti transporto priemones ir pan.

17. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels apeliantui nepatogumų bei neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinio poveikio priemonės pasekmė, tai yra paties V. P. veiksmų rezultatas ir tai nesudaro pagrindo jo atsakomybės švelninimui pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Pagal V. P., jis rūpinasi savo mažamečiais vaikais, sutuoktine, visgi, sėsdamasis už automobilio vairo neblaivus, neatsižvelgė į tai, kad jį nubaudus už tokį nusižengimą, bus apsunkintas jo ir aplinkinių kasdienis gyvenimas. Kartu šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog sprendžiant šios normos taikymą reikia atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus, tačiau šioje byloje administracinės nuobaudos sutrumpinimas nebūtų nei teisingas, nei protingas.

18. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas daro išvadą, kad Institucijos nutarimu V. P. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtas sankcijoje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas negali būti pripažįstamas pažeidžiantis teisingumo ir protingumo principus, todėl tiek šis nutarimas, tiek jį palikusi galioti skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. (V. P.) apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.